Copyright © 2010 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN 1392-1312. All rights reserved.
konferencijos medþiaga
37
teorija ir praktika 2010 - T. 16 (Nr. 1)
Antrinė katarakta – viena nepageidaujamų problemų
pooperaciniu laikotarpiu, sutrikdančių regėjimo aštrumą ir
kontrastinį jautrumą. Antrinė katarakta yra daugiafaktori-
nė problema, o ją sukeliančias priežastis galima suskirstyti
į tris grupes: nuo paciento priklausantys veiksniai (jaunas
amžius, sisteminės ar kitos akių ligos, kt.), operacijos tech-
nikos sąlygojami veiksniai (hidrodisekcija, žievinių masių
pašalinimas, kapsuloreksio dydis, kt.), nuo dirbtinio lęšio
(IOL) priklausantys veiksniai (medžiaga, iš kurios IOL pa-
gamintas, jo dizainas, kt.) [1].
Efektyviausias antrinės kataraktos gydymo būdas –
lazerinė kapsulotomija neodymium:YAG lazeriu. Tai
greita, neskausminga procedūra, tačiau galinti sukelti kai
kurių komplikacijų – cistinį geltonosios dėmės paburki-
mą, akispūdžio padidėjimą, intraokulinį uždegimą, IOL
optinės dalies pažeidimą, tinklainės plyšimus ar tinklai-
nės atšoką [2].
Gerėjanti mikrochirurginė fakoemulsifi kacijos techni-
ka, tobulinamos IOL savybės mažina lazerinių kapsuloto-
mijų poreikį, tačiau nustatyta, kad iki 20–40 proc. operuo-
tų pacientų per dvejus–penkerius metus po operacijos dėl
antrinės kataraktos pablogėja regėjimo aštrumas [3]. Apie
20 proc. operuotų pacientų, vyresnių nei 65 m., ir apie 37
proc., jaunesnių nei 65 m., per 10 m. po operacijos gali būti
reikalinga lazerinė kapsulotomijos procedūra [4].
Šio darbo tikslas buvo įvertinti pacientų, kuriems buvo
atlikta lazerinė kapsulotomija, antrinės kataraktos ryšį su
amžiumi, lytimi, implantuoto IOL tipu, sisteminėmis ir
kitomis akių ligomis, trukme nuo kataraktos operacijos iki
lazerinės kapsulotomijos.
Dostları ilə paylaş: