Šiaulių universitetas



Yüklə 0,66 Mb.
səhifə5/7
tarix05.05.2017
ölçüsü0,66 Mb.
1   2   3   4   5   6   7

Analizuojant vadovėlius buvo kreiptas dėmesys ne tik į tai, kas yra pateikiama vadovėliuose, kokios yra negalės pateikimo kategorijos, bet ir į neišnaudotas tekstų ir jų interpretavimo galimybes formuojant palankų moksleivių požiūrį į neįgaliuosius, specialiųjų poreikių mokinius. Buvo identifikuotos vadovėliuose esančios užduotys, kurios galėtų tapti geru pagrindu diskusijoms, aptarimams apie neįgaliuosius bei jų situacijas, reflektuoti savo asmeninę patirtį (5 lentelė.).



5 lentelė

Esamos vadovėlinės medžiagos panaudojimo galimybės plėtojant negalės diskursą.
Klasė

Dalykas

Vadovėlio autorius ir pavadinimas

Tema, puslapis


Komentaras dėl negalės temos plėtotės, diskusijos, aptarimų

I

Lietuvių kalba

Elena Marcelionienė. Šaltinėlis. Elementorius. Kaunas. 2001

“Garsai aplink mus” (p.12-13):

galima kalbėti apie klausos sutrikimus

“Kalbos garsai” (p.14-15):

apie kalbos sutrikimus

“Ženklai aplink mus” (p.16-17):

apie regėjimo sutrikimus

“Raidės irgi ženklai” (p.18-19):

apie regėjimo sutrikimus

“Tos pačios ir vis kitokios raidės” (p.20-21):

apie elgesio sutrikimų turinčius

“Naminiai gyvuliai ir vilkas” (p.50-51):

apie elgesio sutrikimų turinčius

“Šypsomės” (p.107):

užduotis “visi kartu sugalvokite daugiau juokavimų. Tik neįžeiskite vienas kito”

R.Skučaitė “Jeigu būčiau…”(132):

Apie svajones, norus, ką nors pakeisti savyje

“Fermeris” (p.142):

nebijoti būti kitokiu

J.Erlickas “Juodosios avelės” (p.154):

apie raides ir negalinčius jų skaityti

“Jeigu turėčiau sparnus…” (p.179):

apie svajones savo ir kitų

E.Mieželaitis “Rankos”(p.187):

Apie pagalbą, ką gali rankos, kada mūsų rankų reikia kitiems

II

Lietuvių kalba

Elena Marcelionienė, Vida Plentaitė. Šaltinėlis. Vadovėlis II klasei. Pirmoji knyga. Kaunas, Šviesa, 2002

“Mikės svajonė” (p.10):

jei aš būčiau milžinas

J.Degutytė “akmenėlio prašymas” (p.20):

akmenėlis gimimo dieną prašo žemės padovanoti jam dvi kojeles, nes jis nori toli keliauti

p. 39 Diskusija apie tai, kas kilnu, kas – ne.

Diskusija apie tai, kas kilnu, kas – ne

p. 53 “Ir dideli gali būti silpni, o maži – stiprūs”

Diskusija, kad ir dideli gali būti silpni, o maži – stiprūs”

p. 56 diskusija kodėl tu nori greitai užaugti

kodėl tu nori greitai užaugti – galima pakreipti pokalbį apie pagalbą silpniems, neįgaliems

p.66 pokalbis apie tai, kas teikia džiaugsmo

Apie pagalbą kitiems – kaip smagu daryti gera

B.Buivydaitė “Kai užaugsiu” (p.106):

diskusija apie vaikų svajones

II

Lietuvių kalba

Elena Marcelionienė, Vida Plentaitė. Šaltinėlis. Vadovėlis II klasei. Antroji knyga. Kaunas, Šviesa, 2002

p.11 diskusija “kodėl sunku atsiprašyti

Kada ir kaip įžeidžiame kitus, kaip jų atsiprašyti

“Kalbos garsai” (p.85):

apie klausos ir kalbos sutrikimus

p.116 diskusija apie tai, kas žeidžia draugystę

Draugystė su kitokiais žmonėmis – norime ir nenorime draugauti su kitokiais nei mes

III

Lietuvių kalba

Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė. Šaltinis. Pirmoji dalis. Pirmas skyrius. Kalbu. Skaitau. Rašau. Kaunas. 1994

“Apie save ir kitus” (p.6-7):

galima pakalbėti ir apie klasėje esančius ir galbūt nesančius vaikus su negale.

V.Miliūnas “Svečias” (p.8-9):

analizuojant berniukų pokalbį apie tai, “kodėl tu baltas kaip sūris?- paklausė Vidas, kuris buvo juodas kaip čigonas”, galima pakalbėti, kokie mes esame ir kodėl skiriamės

S.Zobarskas “Nutrūkusi draugystė” (p. 16-20):

kalbant apie ančiuko ir šuniuko draugystę, galima pakalbėti apie skirtingų žmonių bendravimą, apie tai, kad kiekvienas mūsų ką nors mokame, ir nebūtinai turime visi mokėti tą patį.

“Kad tave girdėtų. Pokalbio taisyklės” (p. 24-25):

galima dar pakalbėti ir apie klausos sutrikimus.

“Sakinio intonacija” (p. 29):.

galima dar pakalbėti ir apie klausos sutrikimus, kaip galima klausti, jei ne balsu

“Trečiokai apie save” (p.36-37):

pasakojant apie tai, koks tu esi, galima susipažinti ir su klasėje esančiais SUP mokiniais

K.Binkis “Iš autobiografijos” (p. 40):

pasakojant apie tai, koks tu esi ir kodėl toks, galima susipažinti ir su klasėje esančiais SUP mokiniais

III

Lietuvių kalba

Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė. Šaltinis. Pirmoji dalis. Antrasis ir trečiasis skyrius. Kalbu. Skaitau. Rašau. Kaunas. 1994

“Našlaitėlis ir milžinas” (p.34-35):

galima pakalbėti apie “kitokius” žmones.

V.Palčinskaitė “Dovanoti smagiau, negu gauti” (p.110-111):

galima kalbėti apie pagalbą kitiems

III

Lietuvių kalba

Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė. Šaltinis. Antroji dalis. Pirmasis skyrius. Kalbu. Skaitau. Rašau. Kaunas. 1995

“Neišskiriami garsai – neišskiriamos raidės” (p.56-57)

galima kalbėti apie kalbos, klausos sutrikimus

M.Gripė “Plaukai” (p. 58-61)

kalbant apie berniuką, kuris per daug trumpai nusikirpo plaukus ir dėl to nenorėjo eiti į mokyklą toks, galima pakalbėti apie mūsų išvaizdą apskritai

III

Lietuvių kalba

Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė. Šaltinis. Antroji dalis. Antrasis ir trečiasis skyrius. Kalbu. Skaitau. Rašau. Kaunas. 1995

A.de Sent Egziuperi “Vienintelė” (p.24-25):

mažasis princas ir rožė – galima kalbėti apie silpnesnių globą, priežiūrą

G.Petriašvilis “Gydytojas” (p.34)

tėtis su akiniais

“Įdomiai pasakoti…” (p.169):

kalbant apie žaliąjį asiliuką, kuris buvo kitoks nei kiti jo broliai, galima pakalbėti ir apie kitokius žmones, apskritai kuo mes skiriamės ir kad tai yra gerai.

IV

Lietuvių kalba

Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė. Šaltinis. Vadovėlis IV klasei. Pirmoji knyga. Kaunas, Šviesa, 1995

“Gestų kalba” (p. 113-114):

kalbama apie įvairius gestus, bet galima kalbėti ir apie kurčiųjų kalbą

IV

Lietuvių kalba

Elena Marcelionienė, Vida Plentaitė. Šaltinis. Vadovėlis IV klasei. Trečioji knyga. Kaunas, Šviesa, 1996

Broliai Grimai “Karalius Strazdabarzdis” (p.36): …ypač ji išjuokė vieną karalių, kuris turėjo kreivoką smakrą.

Pokalbis apie kitaip atrodančius, kitokius

p. 79 diskusija “svetimo žodis aštresnis už motinos rykštę”

Ar mes neįžeidžiame kitų, kitokių nei mes patys

V

Lietuvių kalba

Jūratė, Vytautas ir Vytautas V. Sirtautai. Lietuvių kalba. Vadovėlis 5 klasei. Vilnius, alma littera, 1997

V.Sirtautas “Peliukas” (p.124):

apie silpnesniųjų globą, gailestingumą

P.Mašiotas “Geras draugas” (p.182):

apie tikrąją draugystę

p.225 “elkitės su žmonėmis taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi kiti.”

Pokalbis apie tai, kaip elkitės su žmonėmis taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi kiti

V

Lietuvių kalba

Raimonda Dominauskaitė, regina Juodišiūtė. Lietuvių kalba. Vadovėlis 5 klasei. II dalis. Vilnius, Alma littera, 1996

Prašyčiau paaiškinti, kaip…” (p.43)

apie pagalbą

“Ieškome tinkamo žodžio tinkamą akimirką tinkamai pasakyti” (p.120)

Apie tai, kaip neatsargus, neapgalvotas žodis gali įžeisti, įskaudinti

“Skirtingai apie tą patį” (p.139)

Kokie mes esame skirtingi – priėmimas kitokių nei patys esame

“Kaip suprantame vieni kitus” (p.152)

Apie supratimą kitokio žmogaus

“Humanizmo pradžiamokslis” (p.87)

Humaniškas elgesys su kitais, su neįgaliaisiais

K.Lorencas “Ar verta pirktis gyvūnus” (p.107):

kaip gyvūnai gali padėti neįgaliems

V

Lietuvių kalba

Laima Abraitytė. Skaitiniai. Vadovėlis V klasei pirmoji knyga. Kaunas, Šviesa, 1997

H.K.Andersenas “Bjaurusis ančiukas” (p.81): nelaimingas ančiukas nežinojo, kur gyvas dingti. Jam buvo skaudu ir graudu, kad jis toks bjaurus ir visi paukščiai iš jo juokiasi.

Pokalbis apie negražius, kitokius nei mes patys esame, apie užuojautą

V

Lietuvių kalb

Laima Abraitytė. Skaitiniai. Vadovėlis V klasei. Antroji knyga. Kaunas, Šviesa, 1997

p.85 Patarlės: daug rankų didžią naštą pakelia

Apie pagalbą kitiems – silpnesniems, seniems, neįgaliems

V.Sarojanas “Kas žmogui svarbu?” (p.95)

Apie tai, kas kiekvienam svarbu – gera galimybė geriau pažinti vieniems kitus

J.Pikčilingis “Žodis – širdies vartai” (p.109)

Apie užuojautą, paguodą, bendravimą

J.Biliūnas “Kliudžiau” (p.117):

apie mūsų gailestingumą ir negailestingumą

“Pasaulio vaikų maldos” (p.178):


padėk man juos mylėti, netgi tada, kai jie būna man negeri. Padėk, kad mes visada rūpintumės vieni kitais taip, kaip tu mumis.

VI

Lietuvių kalba

Jūratė, Vytautas ir Vytautas V. Sirtautai. Lietuvių kalba. Vadovėlis 6 klasei. Vilnius, alma littera, 1998

“Kalbos padargai” (p.48):

apie kalbos sutrikimus.

P.108 užduotis: pasvarstykite, ką reiškia būti žmogumi

Ką reiškia žmogus santykyje su kitokiu žmogumi su neįgaliais ir kt.

P.185 Patarlės: daug rankų didžią naštą pakelia.

Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.



Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi.

Pokalbis patarlių tematika santykyje su neįgaliaisiais

“Traicas horizonte’ (p.231);

apie pravardes ir stigmatizavimą

VI

Lietuvių kalba

Raimonda Dominauskaitė, regina Juodišiūtė. Lietuvių kalba. Vadovėlis 6 klasei. I dalis. Vilnius, Alma littera, 1997

“Katroj žodžio “ar” pusėj?” (p.175):

mokomasi samprotauti, argumentuoti, ginčytis su kitaip manančiais

“priežastis ir pasekmė” (p.193):

mokosi susieti priežastį ir pasekmę

VI

Lietuvių kalba

Raimonda Dominauskaitė, regina Juodišiūtė. Lietuvių kalba. Vadovėlis 6 klasei. II dalis. Vilnius, Alma littera, 1998

“Kaip juokaujame?” (p.46)

Juokai, šaipymasis. Pokalbis kas iš tikro juokinga, kas juokinga visiems, kada juokai gali įžeisti kitą

V.Sarojanas “Liepsna” (p.125):

apie tai, kad kiekvienas iš mūsų kasdien parašome savo gyvenimo istoriją – kokia ji yra ar gali būti

VI

Lietuvių kalba

Laima Abraitytė. Skaitiniai. Vadovėlis VI klasei. Kaunas, Šviesa, 2000

“Skaitymas – džiaugsmas, malonumas, darbas, pareiga, prievarta?” (p.104) –

apie regėjimo sutrikimus

p.175 diskusija apie skirtingus požiūrius

apie susidūrusius skirtingus požiūrius į tuos pačius dalykus

P.Cvirka “Vaikų karas” (p.370):

apie pagalbą silpnesniam ir pan.

A.Maršalas “Baimė” (p.437):

apie pagalbą, pasitikėjimą kitais ir savimi

VII

Lietuvių kalba

Giedrė Čepaitienė, Elene Palubinsklienė. Lietuvių kalba. Vadovėlis VII klasei. Kaunas, Šviesa, 1999

“Pasaulis ir aš…” (p.11):.

atsakymas į įžeidimą, skriaudos, pagalba kitiems ir pan

p.13 tu atsakingas už visa, kas vyksta aplink tave, kas gera ir kas bloga.

Pokalbis apie tai, kad tu atsakingas už visa, kas vyksta aplink tave, kas gera ir kas bloga.

p. 110 diskusija – jei tiesos negali pasakyti, geriau nutylėti.

Ar tinka ši pozicija kalbant apie neįgaliuosius

“kas yra tikrasis žmogiškumas?” (p.175)

Diskusija apie tai, kas yra tikrasis žmogiškumas, žmoniškumas

“Trys keleiviai” (p.203) : pirmasis ėjo pergyvenimą apsipylęs ašaromis, antrasis susilenkęs nuo rūpesčių naštos, trečiasis – besijuokdamas

Apie tikrąjį skausmą, džiaugsmą ir pan.

p.206 žmogus yra save kurianti būtybė

Vidinis mūsų grožis ir išorinis

p.241 pripažindamas savo silpnybes žmogus tampa stiprus.

Pokalbis apie tai, kad, pripažindamas savo silpnybes, žmogus tampa stiprus

VII

Lietuvių kalba

Knygų valandos. Skaitiniai. Vadovėlis VII klasei. Antroji knyga./ parengė Kęstutis Urba. Kaunas, Šviesa, 2002

O.Vaildas “Laimingasis princas” (p.20):

apie gero darbo darymą net ir tam ,kurio tu nekenti (kregždė sergančiam berniukui atnešė vandens)

p.36 pokalbis apie paguodą

Kaip ir kada guodžiame

V.Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” (p.99):

apie perdėtos globos naštą

K.Saja “Už nevarstomų durų” (p.110); kiekviena klasė turi savo juokdarių, kurie protarpiais nuveja mūsų kasdienybės žvirblius./…/…skaniausiai mes juokiamės iš tų, kuriems labai nesiseka.

Ar galima juoktis iš tų, kuriems nesiseka, kurie yra nuskriausti ir pan.

VIII

Lietuvių kalba

Elena Palubinsklienė, Giedrė Čepaitienė. Lietuvių kalba. Vadovėlis VIII klasei. Kaunas, Šviesa, 2001

p.61 diskusija: kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa.

Kitiems nepadėsi, ir tau niekas nepadės.



Apie pagalbą kitiems

p. 134 “Veido išraiška” – mokėjimas “skaityti”.

aplinkinių veidus leidžia geriau suprasti ar nuspėti, kokie jausmai juos tuo metu valdo

p.145 diskusija: vienatvė jaunystėje skausminga. Sunkumų nugalėjimas laimės dalis.

Geras draugas yra retas



Kuo skausminga vienatvė, ką daryti, kad kiti nesijaustų vieniši

Ką reiškia geras draugas



p. 154 diskusija: nesigirk pragyventa diena, girkis padarytais darbais.

Apie gerų darbų darymą – tame tarpe ir silpnesniems, neįgaliems

“Kaip auklėti vaikus” (p.215-216);

apie užuojautos ir grožio pajautimo mokymą.

“Žmogaus charakteris, temperamentas, jausmai. Gestų ir mimikos kalba.” (p.285-292)

Kaip dar be žodžių mes galime susikalbėti

“Žmogaus jausmų aprašymas” (p.297-299).

Kaip ir kada mes jaučiamės, ką daryti, kad jaustumėmės gerai

VIII

Lietuvių kalba

Knygų dienos. Skaitiniai. Vadovėlis VIII klasei. Trečioji knyga./ parengė Kęstutis Urba. Kaunas, Šviesa, 1999

A.Baltakis “Ar daug žmogui reikia”

diskusija apie tai, kiek reikia, kad žmogus jaustųsi gerai, mylimas, priimamas ir pan.

IX

Lietuvių kalb

Regina Koženiauskienė, bronius Dobrovolskis, Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalba. Vadovėlis IX klasei. Kaunas, Šviesa, 1999

“Įveikti save” (p.56-58)

Apie tai, kiek daug kiekvienas iš mūsų galime padaryti, pasiekti, net to patys nesitikėdami. Ir neįgalus žmogus kartais gali padaryti daugiau, nei kiti, o gal ir jis pats tiki

p.138 bičiulį nelaimėje pažinsi.

Apie pagalbą kitiems

p.173 kol žmogus nepasiduoda, tol jis gyvas ir didis

Apie nesitaikstymą su padėtimi, kad ir kokia ji nepalanki atrodytų

p.199 diskusija- daug mačiau rankų, daug girdėjau žodžių

Diskusija apie tai, kad daug mačiau rankų, daug girdėjau žodžių

p.233 kas praranda pasitikėjimą, daugiau nieko negali prarasti (Publijus)

žmogus, kuris galvoja vien apie save ir visur ieško sau naudos, negali būti laimingas (Seneka)



Diskusija duotomis temomis

X

Lietuvių kalba

Bronius Dobrovolskis, Vidas Kavaliauskas, Regina Koženiauskienė, Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalba. Vadovėlis X klasei. Kaunas, Šviesa, 2000

“Replika” (p.22):

galima kalbėti apie replikas SUP vaikų atžvilgiu.

p.88 Aš mažiausiai jaučiuosi vienišas tada, kai esu vienišas (E.Mieželaitis)

Pokalbis apie vienišumą – kaip ir kada jį jaučiame, ką reikėtų daryti, kad jo nejaustume

I-II

Etika

Vaiva Starkauskaitė, Violeta Žalytė. Aš, Tu ir Mes. Dorinio ugdymo vadovėlis 1-2 klasei. Kaunas, 1999

“Esu vienintelis toks” (p.10):

daug vaikų yra pasaulyje. Bet tokių, kaip aš – tik vienas. Pokalbis apie kiekvieno iš mūsų unikalumą

“Esu vienintelė tokia” (p.11):

kaip tu atrodai, koks/kokia norėtum būti, palygink save su kitais, kuo panašus ir kuo skiriesi

“Turiu vardą” (p.12)

Kuo mes panašūs ir kuo mes skiriamės. Kuo įdomūs mūsų vardai

“Būti gyvam – tai…”(p.14-15):

Ką reiškia būti gyvam - matyti, girdėti, liesti, užuosti, ragauti, jausti

“Kad galėčiau… Tu esi turtingas”(p.17)

Apie mūsų svajones, jų išsipildymą

“Turiu ausis, kad galėčiau…”(p.18):

apie klausos sutrikimus

“Turiu akis, kad galėčiau…”(p.19):

apie regos sutrikimus

“Turiu rankas, kad galėčiau…”(p.20):

apie motorikos sutrikimus

“Turiu protą ir širdį, kad galėčiau…”(p.21):

apie psichikos sutrikimus

“Aš esu ypatinga(s)” (p.38):

kuo tu esi ypatingas, kada tokiu jautiesi

“Draugą nelaimėje pažinsi” (p.62)

Apie pagalbą, paramą, užuojautą ir kt.

“Geresni, protingesni, šaunesni. Varžybos.” (p.66-67):

mes esame labai skirtingi: vieni – stiprūs, kiti – silpnesni, vieni – greiti, kiti – lėtesni, vieni – vikrūs, kiti - … kitokie! Negalime būti visada šauniausi. Bet juk kai ką kiekvienas gebame?

“Laukimas. Kalėdos” (p.76-77)

Apie tai, kaip mes švenčiame Kalėdas – parodyti, kuo mes visi panašūs, kad mums svarbūs tie patys dalykai

“Ar lengva padaryti gerą darbą? Rikiki skalbia.”(p.106)

Kaip daryti gerus darbus

“Pasirūpinti kitais.” (p.120)

Pagalba, rūpinimasis kitais. Kaip mes galime padėti kitiems

“Kas slypi po kaukėmis?” (p.134):

Pokalbis apie žmogaus išorės ir vidaus skirtumai

I-II

Etika

Udo Balasch, Manfred Pollert, Thomas Trautmann, Brigitte Wegener. Etika. Vadovėlis 1 / 2 klasei. Vilnius. Alma littera”, 2000

“Aš atrodau kaip aš” (p.9):

kalbėti apie tai koks aš esu

“Kiekvienas ką nors moka” (p.11):

ką kiekvienas iš mūsų mokame

“Visais pojūčiais”(p.13):

kalbant apie tai, ką galėsi išgirsti, pamatyti, paragauti, užuosti, paliesti, galima kalbėti ir apie tuos, kurie to padaryti negali

“Pasakojimas apie ežį” (p.14-15):

kalbant apie ežį, kuris nebuvo panašus į kitus, iš kurio kiti juokėsi ir nenorėjo priimti draugauti, galima kalbėti apie panašius realius ar įsivaizduojamus atvejus žmonių gyvenime

“Svajonių medis” (p.27)

Apie tai kuo panašios ir kuo skiriasi mūsų svajonės

“Apie ką aš svajoju” (p.28):

apie išsipildžiusias svajones ir kas gali padėti jas įgyvendinti

“Aš norėčiau…” (p.29):

apie realias ir nerealias svajones

“pomėgiai – mįslės”(p.37):

visi mokiniai išsako savo pomėgius – vėl kuo mes panašūs ir kuo skiriamės

“Aš ir mano draugai” (p.43): pasakoja apie savo draugus

Padėtų geriau pažinti vieniems kitus

“Naujokas klasėje”(p.45):

kaip priimti naujoką ar kitokį vaiką

“… ir kaip jas įveikti” (p.47):

kaip galima įveikti bendravimo bei draugavimo kliūtis

“Šios žemės vaikai” (p.52):

kai nesuprantame kito kalbos, susikalbame gestais – taip galime daryti ir negalės atveju

“Penki pirštai ant sniego” (p.53):

bendraujant su kitais žmonėmis reikia ieškoti panašumų, o ne tik skirtumų

“Andrius gali mažiau už mus” (p. 54):

Pokalbis apie tai, kad mes visi ne viską galime ir ko kiekvienas iš mūsų negalėtų

”Geros mokyklos vidaus tvarkos taisyklės” (p.71):

stengiamės vieni kitų neskaudinti – viena iš taisyklių

“Pirmoji kelionė” (p.106):

galima pakalbėti apie tuos, kurie negali vaikščioti

III-IV

Etika

Udo Balasch, Manfred Pollert, Wolfgang Pschichholz, Thomas Trautmann, Brigitte Wegener. Etika. Vadovėlis 3 / 4 klasei. Vilnius. Alma littera”, 2000

“Aš vakar, šiandien…” (p.8):

ko išmokai, ką dabar moki, ką gali išmokti – kad visi esame pajėgūs ko nors išmokti

F.Vahle “Eilėraštis apie mane” (p.10): dažnai aš pats savęs nesuprantu.

O jei nesitverčiau iš pykčio,

Bet jo nepaleisčiau ant kito,

Tai kaip tada – ar viskas būtų gerai?



Galima kalbėti apie elgesio sutrikimų turinčius

“Dažnai aš noriu būti kuo kitu” (p.13)

Kodėl mes norime pasikeisti

“Rašau apie save” (p.15)

Geresniam savęs ir kitų pažinimui

“Bet kuriuo metu” (p.16):

nupiešk, kaip atrodai pats sau ir kaip kitiems, susirask draugą, kuris parašytų apie tave – geresniam vienas kito pažinimui

“Aš palieku pėdsakus” (p.17):

kokius pėdsakus paliekame, kokiais didžiuojamės, kuriuos norime ištrinti

“Ko tau palinkėti” (p.19):

pabandyk įsijausti į savo kaimyno padėtį, sužinoti, kas jį jaudina. Sugalvok, ko jam palinkėti.

“Džiaugsmas” (p.29):

pokalbis: ne viskas, kas tau teikia džiaugsmo, patinka ir kitiems; teikti džiaugsmo irgi yra džiaugsmas

“Ar reikia kalbėti apie jausmus?” (p.30)

Apie to, ką jaučiame ir kaip jaučiamės panašumą ir skirtumus

“tu ir Aš” (p 42):

mūsų skirtumai ir panašumai

“Padėti kitam dažnai būna sunku” (p.76):.

kodėl gali būti sunku padėti kitam, pasiūlyti savo pagalbą ir pan

V-VI

Etika

Etika 5 / 6 klasei. Dėmesys kitiems./ Sud. Uwė Gerber, Helmutas Hanischas, Peteris Lehmannas, Reinholdas Mokroschas, Heinzas Schmidtas, bendradarbiaujant Werneriui Mulleriui, Vilnius, Alma littera, 1997

“Ar įmanoma pakeisti savo charakterį?”(p.12-13)

Apie elgesio sutrikimus turinčius vaikus, galimybę keisti, valdyti jų elgesį

“Ką aš gebu?’ (p.32-36)

Apie kiekvieno iš mūsų gebėjimus, iš kur jie atsiranda, kaip ugdomi

“ar man tiesiog pasisekė, ar aš savo pastangomis ką pasiekiau?” (p.37)

Apie kiekvieno iš mūsų gebėjimus, iš kur jie atsiranda, kaip ugdomi

“Atsakyti už save ir savo gyvenimą” (p.42)

Mūsų atsakomybė ne tik už save, bet ir už kitus

“Kiekvienas mokinys klasėje” (p.153):

vertas dėmesio, turi talentų, kartais jam reikia pagalbos ir kt.

V-VI

Etika

Etika. Vadovėlis 5 / 6 klasei. / Sud. Frieder Burkhardt, peter krahulec, Vilnius, Alma littera, 2003

“Kūno kalba” (p.11):

kito žmogaus jausmų negalime paliesti, paragauti ar užuosti, bet galime spręsti apie juos iš veido išraiškos, judesių ir laikysenos.

Užduotis: išvardinkite, kokius jausmus išreiškia berniuko kūno kalba



“Vienas ir bendrijoje” (p.14):

kada mėgstu būti vienas, kada su draugais

“Atstumas ir artuma” (p.15);

kaip surasti pusiausvyrą arba optimalų atstumą

“Gali galima išmokti pamėgti kitą?” (p.17)

Apie buvimą kartu, bendravimą su kitokiais negu mes patys

“Sugyvenimo taisyklės. Aukso taisyklė – privaloma visiems” (p.18):

Apie buvimą kartu, bendravimą su kitokiais negu mes patys

“Rūpintis vienam kitu” (p.26)

Rūpinimasis vieni kitais

“Kad būtum laimingas” “Laimės balai” (p.54)

Rūpinimasis vieni kitais

“Sėkmė, gebėjimas ir meistriškumas” “Įžvelgti, kas ką geba” (p.58)

Parodymas, kad kiekvienas iš mūsų ką nors moka

“Rasizmas – prietarais pagrįsta sistema” (p.88-89)

galima kalbėti ir apie kitas atskirties grupes

“Tu toks gražus kitoks” “pažinkime vienas kitą” (p.94)

Kitokio žmogaus pažinimas, priėmimas

V-VI

Etika

Vaiva Vaicekauskienė. Esu žmonių vaikas. Dorinio ugdymo vadovėlis 5- 6 klasėms ir septintos klasės mokiniams, pirmus metus lankantiems etikos pamokas. Vilnius, Alma littera, 1998

“Kokios spalvos pasaulis?” (p.30)

Apie kitokius žmones nei mes patys bei apie visas atskirties grupes

“Kodėl kartais tiesa slepiasi” (p.38):

žmonės susidaro klaidingą nuomonę, remdamiesi vos vienu ar keliais pastebėtais faktais, arba klaidingais faktais

“Laumių dovanos” (p.52):

užbaigiant sakinius galima kalbėti apie įvairias žmogaus savęs lavinimo galimybes.

“Ne šventieji puodus lipdo” (p.60-61).

apie gebėjimus ir jų ugdymą

“Kas tu esi?”(p.76-77)

Vieni kitų pažinimas, priėmimas tokiais, kokiais esame ir pan.

“Aukso taisyklė” (p.94)

Apie gyvenimą, buvimą kartu, bendravimą

“Apsiauti kito batais” (p.96).

pokalbis apie tai, kaip galima pasijusti kito kailyje, išmokti suprasti, užjausti ir kitokio būdo, kitokios patirties, kitokio amžiaus žmones ir kt

“Girdėti ir klausyti” (p.99):

klausydamiesi stengiamės suprasti tai, ko kitas žmogus nedrįsta arba nemoka pasakyti. Stengiamės išgirsti ne tik mintis, bet ir jausmus.

“Mano rankos – tavo rankos, mano akys – tavo skys…” (p.106):

apie pagalbą ir pasitikėjimą kitais, kaip jautiesi, kai kitas tau padeda

“Būk mano draugas” (p.132):

pokalbis apie tai, ar buvo toks laikas, kai neturėjai nė vieno draugo, kaip tu jauteisi, kaip žmonės susidraugauja

“Nenoriu būti vienas” (p.160):.

vieniši žmonės dažnai gyvena čia pat – kaip jiems padėti

“Ryšių voratinklis” (p.164):

kartais mes patys užmezgame ryšius su kitais žmonėmis, dažnai šie ryšiai atsiranda visai be mūsų valios ar net žinios.

“Stipresniojo – silpnesniojo santykiai” (p.202):

kaip šie santykiai nustatomi gyvūnų ir žmonių pasaulyje

“Savitarpio pagalba” (p.203):

kokia ji yra gyvūnų ir žmonių pasaulyje

VII-VIII

Etika

Etika 7 / 8 klasei. / Sud. Uwė Gerber, Helmutas Hanischas, Peteris Lehmannas ir Heinzas Schmidtas, bendradarbiaujant Reinholdui Mokroschui, Friederikei taut-Muller ir Werneriui Mulleriui, Vilnius, Alma littera, 1997

“Išankstinės nuostatos” (p.36-40)

Apie tai, kaip išankstinės nuostatos neleidžia mums priimti žmogaus tokiu, koks jis yra , būti jam kitokiu

“Švelnumas ir meilė” (p.53)

Apie paguodą, užuojautą ir kt.

“Žmogaus teisės kaip kriterijus” ”Vienodos teisės visiems?” (p.108):

kalbėti apie žmogaus teises (ir neįgalių), kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (apie žmogaus orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, įsitikinimus ir kt.), Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

“Aš esu laimingas, kai…” (p.144)

Kaip kitą padaryti laimingu

“Laimė – lyg dovana” (p.152):

kiekvienam skirtingi dalykai atneša laimę – apie mūsų skirtumus ir panašumus

“Pasakojimai keičia požiūrius” “Dovydas ir Galijotas” (p.177):

apie mažojo ir silpnojo pergalę prieš galiūną

VII-IX

Etika

Liutauras Degėsys, Rasa Aškinytė. Etika. Vadovėlis 7-9 klasėms. KRONTA, 2000

Pratimas “Kuris pojūtis teisingiausiai atspindi pasaulį?” (p.27):

atskiri pojūčiai neaprėpia visumos. Nėra vieno pojūčio visam pasauliui suvokti. Atskiri pojūčiai pateikia skirtingą informaciją apie visumą. Apie atitinkamų jutimo organų praradimą ir jų kompensavimą

Pratimas – eksperimentas: “Suprasti kitą” (p.29)

Gebėjimas pažinti ir suprati kitą, ypač tokį, kuris skiriasi nuo mūsų

“Mąstymo klaidos” (p.51);

apie stereotipus ir jų atsiradimą

“Teisės” (p.65)

Apie neįgaliųjų teises ir jų įgyvendinimą

“Elgesio motyvai” (p.95);

gero darymas kitiems

“Socialiniai vaidmenys” (p.98)

Apie įvairias ir skirtingas neįgaliųjų galimybes atlikti mums įprastus socialinius vaidmenis

“Draugystė” (p.107)

Bendravimas su specialių ugdymo poreikių turinčiais vaikais

“Paklusnumas” (p.134):

Negalima skriausti silpnesnių

“Gyvenimo prasmė” (p.141)

Padės pamatyti mūsų skirtumus ir panašumus

“Atsakomybė” (p. 155)

Diskusija prieš ką ir už ką mes atsakome

“Vienatvė” (185): jis

yra vienas, nes jaučia, kad kiti jo nesupranta. Dažnai žmonės vienas kito nesupranta ne todėl, kad nenori suprasti, o todėl, kad kitas yra kitas, vadinasi, - kitoks.

“Gėda” (p.189);

Išrinkti teisingą “ gėda tyčiotis iš silpnesnių” = ”būtina nesityčioti iš silpnesnių” = “negalima tyčiotis iš silpnesnių

IX-X

Etika

Etika 9 / 10 klasei. / Sud. Uwė Gerber, Christianas gremmelsas, Hektoras Leibundgutas, Reinholdas Mokroschas, Horstas Georgas Pohlmannas, Heinzas Schmidtas, Udo Tworuschka ir aloisas Weimeris, Vilnius, Alma littera, 1997

“Pagarba gyvybei” (p.13)

Pagarba gyvybei apskritai skatina gerbti ir kitokius asmenis nei mes patys esame

“Ar galima artimo meilė?” (p.14)

Pagarba kitokiems asmenims nei mes patys esame

“Ar visada galima sakyti tiesą?” (p.18)

Kaip ir kada sakyti tiesą, kada ji žeidžia ir pan.

“Visuomeninė mirtis ir gamtinė mirtis” (p. 109)

Ar atskirtis visuomenėje yra tolygi fizinei mirčiai

“Normos ir vertybės” (p.145):

diskusija temomis: aš padedu kiekvienam, kuris prašo manęs padėti; aš padedu kiekvienam, net jei manęs ir neprašo padėti; aš padedu, bet ne kiekvienam; aš padedu tam, kuris ir man padeda.

“Žmogaus paskirtis” (p.174):

žmogus pats turi plėtoti savo gėrio pradus. apvaizda neįdėjo jų jau gatavų į žmogų, tai yra tik pradai, neišskiriant ir moralumo.

“Tolerancija” (p.179)

Apie toleranciją kitoniškumui apskritai

Mokyklinio diskurso apie specialiųjų poreikių vaikų socialinį ir edukacinį dalyvavimą turinys ir kryptingumas: mokytojų ir mokinių apklausa

arba

Kaip negalė reprezentuojama kolektyvinėje mokyklinėje sąmonėje?
Mokytojų pusiau standartizuotos apklausos duomenys
Mokytojų pusiau standartizuotos apklausos duomenys buvo apdoroti turinio analizės metodu, leksiniai – semantiniai vienetai buvo sugrupuoti į semantines kategorijas. Semantinės kategorijos nurodo į ugdymo turinio neformalius, „užslėptus“ komponentus, netiesiogiai darančius įtaką ugdymo procesui. Mokytojų nuostatos, pagal klasikinį nuostatų apibrėžimą, nurodo į latentines elgesio jėgas, vadinasi, mokytojų nuostatų turinys atspindi ir ugdymo turinio projekcijos turinį. Mokytojai yra ugdymo turinio dalyviai, agentai. Buvo sukonstruotas ugdymo turinio kategorijų aprašas (6 lentelė, 4 priedas), sudarytas kategorijų reitingas pagal leksinių – semantinių vienetų dažnį (17 pav.), patikrinta, ar skirtingai ugdymo turinio kategorijos reiškiasi skirtingose mokytojų populiacijoje, pagal mokyklos tipą (18 pav.), geografinę mokyklos vietovę (19 pav.), pagal mokytojų pedagoginio darbo stažą (21 pav.). Paaiškėjo, kad ugdymo turinys yra subjektyvus konstruktas, konstruojamas kasdieninėje pedagoginėje veikloje ir sąveikoje. Atskleistos šios ugdymo turinio tendencijos:


  • Mokytojai labiausiai, lyginant su kitomis kategorijomis, akcentuoja, kad specialiųjų poreikių vaikas yra lygiavertis klasės, mokyklos bendruomenės narys: Jis toks pat klasės narys kaip ir kiti; Dirbdami grupėmis jie dalyvauja projektuose ir atlieka konkrečias užduotis; Paprastai šie vaikai niekuo neišsiskiria iš kitų vaikų tarpo; Jie čia mokosi nuo pirmos klasės, jie jau yra kolektyve. Labiau tai pabrėžia vidurinių mokyklų, miestų mokytojai, tuo tarpu pagrindinių, rajonų mokyklų mokytojai – gerokai mažiau. Šie pasisakymai ir tendencijos liudija apie tai, kad aprioriškai integruotas specialiųjų poreikių vaikų ugdymas suprantamas kaip vertybė ir praktinė realybė.

  • Kita vertus, nors integracijos realybė iš esmės yra priimta ugdymo turinyje, tačiau fiksuojama labai stipriai išreikštas skepticizmas, pesimizmas bei segregacinės tendencijos. Antroje ir trečioje kategorijų reitingo vietoje yra tokios kategorijos kaip “specialiųjų poreikių vaikų mokymas kaip pedagoginė prievolė, o patys vaikai – kaip našta” (mokytojai sako: Dirbu, nes reikia dirbti, bet rankom tikrai neploju; Tai didelė našta mokytojui ir minimumas naudos vaikui; Dirbame, kad reikia, yra tokia sistema; Dirbi už ačiū, dirbi po darbo.), “specialiųjų poreikių mokinio atskyrimas nuo bendros klasės, mokyklos veiklos” (mokytojai sako: Reikia atskirti kiekvieną pamoką; Daugiausia ką gali pasiekti vyresnėse klasėse – tai tiesiog palikti jį ramybėje ir nelįsti prie jo; Kartais pamokos metu išleidžiu mokytis pas spec. pedagogę, į jos kabinetą), “siekis pašalinti ir segreguoti specialiųjų poreikių vaiką iš klasės” (mokytojai sako: Juos mokyti specialiose klasėse; Tokie vaikai daug geriau jaustųsi tarp panašių į save; Būtų visiems geriau, kad jie būtų mokomi atskirai; Juos reikia mokyti spec. mokyklose!!!). Yra požymių, kad pagrindinė, miesto mokykla labiau nei vidurinė yra linkusi į atskirtį.

  • Jo gebėjimus atitinkančios mokomosios programos; Rengdama programą numatau ką mokinys pajėgtų išmokti su visais mokiniais, taip pat kitų užduočių variantus; Pritaikiau vadovėlius, programą pagal jų galimybes – teigia mokytojai. Šie teiginiai, kategorijos “programos, kaip SUP turinčių mokinių edukacinis resursas” nurodo į tai, kad vienas esminių ugdymo turinio elementų yra adekvačios vaiko edukaciniams poreikiams, gerai parengtos ugdymo programos. Vidurinių, rajono mokyklų mokytojai labiau nei pagrindinės akcentuoja ugdymo programas kaip edukacinį resursą.

  • Stipriai mokytojų nuostatų struktūroje išreikštas emocinis – santykių specialiųjų poreikių vaikų ugdymo aspektas. Ugdymo turinio kategorijos “Emocinis nusiteikimas darbui su SUP turinčiais mokiniais ir laiko skyrimas” ir “Glaudus bendradarbiavimo ryšys su kolegomis, specialistais, PPT” nurodo į tai, kaip svarbus yra emocijų ir santykių reguliavimo, pozityvinio aspektas siekiant ugdymo kokybės: Supratau, kad reikės daugiau dėmesio skirti jo žmoniškosioms savybėms ir atidžiau sekti jo pažangą; Sumąsčiau diferencijavimo būdus, vaikų savitarpio pagalbą; , kuri mokė šiuos mokinius; Pasikonsultuoti visada galima su logopedu; Mūsų mokyklos ramstis yra spec. pedagogė; Ypač pagerėjo kai pradėjo dirbti spec. pedagogė-logopedė, mes ir pačios pradėjom mokytis. Emocijų ir santykių reguliavimo kompetencijos tampa viena iš ugdymo kokybės prielaidų.

  • Stipriai pedagogų įsitikinimų struktūroje išreikštas pedagoginis pesimizmas, netikima mokinių edukaciniais gebėjimais, juos nuvertina, neįžvelgia jokių vidinių vaiko resursų: Darbas būna paprastai bevaisis. Kažką išmokus, po kelių savaičių vėl tenka viską pradėti iš naujo; Šie vaikai nepajėgia įsisavinti medžiagos, skirtos visiems mokiniams. Jiems reikia papildomų pamokų; Visose. Jie nieko nesugeba pasakyti. Jie patys nesugeba absoliučiai dirbti, net nesugeba nurašyti nuo knygos. Tokios tendencijos kiek labiau ryškios pagrindinėse, rajonų mokyklose.

  • Yra ir kitų tendencijų, kurios atskleistos žemiau esančiuose lentelėje (6) ir paveiksluose (17-20). Dar nekomentuotas pedagoginio stažo įtaka pedagoginėms nuostatoms, tuo pačiu ir netiesiogiai ugdymo turiniui. Nors stažo įtaka nėra didelė, tačiau pastebima tendencija, kad geriausiai savo pedagoginėje veikloje su specialiųjų poreikių vaikais jaučiasi labiausiai patyrę pedagogai, turintys per 20 metų stažą. Jie nevengia individualizuoti mokymą, mažiausiai turi segregacinių nuostatų. Matyt, patirtis sukuria prielaidas geresniam prisitaikymui prie nestandartinių edukacinių situacijų, kurias sukelia specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi poreikiai. Tuo tarpu kitų pedagogų grupių pagal darbo stažą nuostatų struktūra keičiasi. Mažiausią, iki 5 metų turintys stažą, labiau nei kiti pabrėžia specialiosios pagalbos ribotumą (jie teigia: Nėra galimybių visada suteikti reikalingą pagalbą; O mes dirbam pripuolamai; Mes paruošiam minimumą, maksimumui reikia daug laiko, taigi kiek priemonių čia reikia pasiruošti), tuo lyg ir pabrėždami savo kritišką požiūrį ne į integraciją apskritai, o į edukacines priemones juos integruoti (jauniausieji). Tie, kurių stažas nuo 10 iki 20 metų, akcentuoja integraciją į bendrojo lavinimo mokyklą kaip vertybę (Jie teigia: Gerai, kad jie yra tarp bendraamžių, bendrauja kolektyve; Mes integruojame juos tarp normalių vaikų, jie nesijaučia žemesnio lygio vaikais, jaučiasi tokie kaip ir visi), pripažįsta, kad jiems pritrūksta metodinių kompetencijų, tuo lyg ir atskleisdami savo poreikį tobulintis, kitaip tariant, kritiškai vetina ne tiek kitus (kaip tai daro mažiausiai patyrę), o save. Šios grupės (stažas nuo 10 iki 20 metų) pedagogai, ko gero, yra labiausiai atviri pokyčiams, naujovėms, mokymuisi. Tie, kurių stažas nuo 5 iki 10 metų, yra labiausiai, labiau nei kiti pedagogai, prieštaringi, vieni jų teigia sėkmingo bendradarbiavimo su tėvais patirtis (Į tėvus kreipiamės, aiškinamės ką tėvai gali padaryti tokiu atveju), kiti jų integruotame ugdyme nemato jokios prasmės (Manau, man netrūksta nei kantrybės, nei kompetencijos, bet nėra prasmės; Jeigu bus ir toliau tokia tvarka, tai nematau jokios prasmės darbe; Metų prastūmimas, tik laiko užėmimas. Vaiko auginimas pagal metus. Mums kainuoja sveikatą, atsakomybę už kitus vaikus). Tikėtina, kad ši pedagogų grupė (stažas nuo 5 iki 10 metų) yra labiausiai rigidiški, kas, ko gero, yra tam tikro pirmosios profesinės krizės (nuovargio, streso etc) rezultatas.

6 lentelė


Yüklə 0,66 Mb.

Dostları ilə paylaş:
1   2   3   4   5   6   7




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©azkurs.org 2020
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə