Intraokuliniø læðiø ir kataraktos operacijos metodø efektyvumo vertinimas Reda Þemaitienë



Yüklə 0,54 Mb.
Pdf görüntüsü
tarix23.12.2016
ölçüsü0,54 Mb.

30

Lietuvos of talmologija, 2005, tomas IV, Nr. 1 (10)



Intraokuliniø læðiø ir

kataraktos operacijos metodø

efektyvumo vertinimas

Reda Þemaitienë gimë 1972 m. sausio 23 d. Anykðèiuose. 1996 m.

baigë KMA ir ágijo gydytojos specialybæ. 1997–2000 m. mokësi

KMU Akiø ligø klinikos rezidentûroje ir ágijo oftalmologës specialy-

bæ. 2000–2004 m. mokësi doktorantûroje KMU Akiø ligø klinikoje.

Nuo 2000 m. iki ðiol dirba Kauno medicinos universiteto Akiø ligø

klinikoje. Mokslinio darbo vadovas: prof. habil. dr. Vytautas Jaðins-

kas, Kauno medicinos universitetas. Disertacija ginta Kauno medici-

nos universiteto Medicinos mokslo  krypties taryboje. Pirmininkas:

prof. habil. dr. Alvydas Paunksnis, Kauno medicinos universitetas.

Nariai: prof. habil. dr. Rièardas Rotomskis, Vilniaus universitetas, doc.

dr. Jûratë Klumbienë, Kauno medicinos universitetas, prof. habil. dr.

Liudvika Laima Griciûtë, Vilniaus universitetas, prof. habil. dr. Virgi-

lijus Uloza, Kauno medicinos universitetas. Oponentai: prof. dr. Ar-

minas Ragauskas, Kauno technologijos universitetas, dr. Rimantas

Þalinkevièius, Kauno medicinos universitetas. Disertacija buvo gi-

nama vieðame Medicinos mokslo krypties tarybos posëdyje 2004

m. gruodþio 10 d. Kauno medicinos universiteto Akiø ligø klinikos

P. Aviþonio auditorijoje. Disertacijà galima perþiûrëti KMU biblio-

tekoje (Mickevièiaus g. 9, LT-3000, Kaunas, Lietuva).



ÁVADAS

Katarakta – dažniausia vyresnio amžiaus žmonių liga, kuri sukelia

išgydomą regos sutrikimą. Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo

būdas – chirurginis. Operacijos metu pašalinamas drumstas lęšiukas

ir implantuojamas dirbtinis intraokulinis lęšis (IOL). Pagrindinis ka-

taraktos operacijos tikslas – regos funkcijų atkūrimas ir paciento gy-

venimo kokybės pagerinimas. Ne mažiau svarbu išsaugoti operacijos

rezultatus pooperaciniu laikotarpiu. Klinikinėje praktikoje pradėjus

taikyti ekstrakapsulinės kataraktos ekstrakciją su IOL implantacija

(H. Ridley, 1949), dažniausia vėlyvąja kataraktos chirurginio gydy-

mo komplikacija tapo antrinė katarakta.

Antrinė katarakta, arba lęšiuko užpakalinės kapsulės drumstėji-

mas, tai – epitelinių ląstelių, likusių ant priekinės lęšiuko kapsulės po

kataraktos operacijos, augimo, proliferacijos, migracijos ir transdife-

renciacijos pasekmė. Antrinės kataraktos patogenezė daugiaveiksnė,

todėl jos išsivystymo greitis gali būti skirtingas (D. Apple, 1992).

Antrinė katarakta dažniausiai gydoma neodimio itrio-aliuminio-gra-

nato (Nd:YAG) lazerinėmis kapsulotomijomis. Literatūros duomeni-

mis, po kataraktos operacijos kas ketvirtam pacientui antrinė katarakta

gydoma lazeriu. Tačiau antrinės kataraktos gydymas – tai papildoma

chirurginė procedūra, kuri pacientui sukelia neigiamų emocijų, didina

gydymo išlaidas, reikalingas kataraktos chirurginiam gydymui, ir gali

sukelti nemažai komplikacijų. Taigi antrinės kataraktos prevencija –

svarbi problema medicininiu, socialiniu bei finansiniu aspektais.

Antrinės kataraktos prevencijos būdų paieška tęsiasi jau ne vieną de-

šimtmetį, tačiau problema iki šiol aktuali. Atlikta daugybė eksperimen-

tinių ir klinikinių tyrimų, kurių pagrindinis tikslas – lęšiuko epitelinių

ląstelių sunaikinimas arba jų pašalinimas iš akies, arba kliūties, medici-

nos literatūroje vadinamos „barjeru“, suformavimas, kad epitelinės lę-

šiuko ląstelės, likusios po kataraktos operacijos ant priekinės kapsu-

lės, nepasiektų užpakalinės kapsulės centro. Sunaikinti lęšiuko epiteli-

nes ląsteles žmogaus akyje ir nepažeisti kitų akies audinių – sudėtinga,

todėl ši antrinės kataraktos prevencijos kryptis kol kas tebėra eksperi-

mentinė. Daugumos klinikinių tyrimų tyrėjų ieškota „idealaus IOL“,

galinčio suformuoti barjerą epitelinių lęšiuko ląstelių migravimui ir už-

tikrinti antrinės kataraktos prevenciją. Medžiaga, iš kurios pagamintas

IOL ir IOL dizainas, t. y. optinės dalies krašto, atraminių elementų

forma dabar yra pagrindinis klinikinių tyrimų objektas ieškant antrinės

kataraktos prevencijos būdų. Deja, iki šiol neaišku, kuri iš šių antrinės

kataraktos prevencijos priemonių svarbesnė.

Pooperacinis ragenos astigmatizmas ir kartu regos funkcijų ko-

kybė po kataraktos operacijos nemažai priklauso nuo akies išorinio

dangalo pjūvio dydžio, formos, vietos, hermetizavimo būdo. Ope-

racijos sukelto ragenos astigmatizmo kontroliavimas – vienas esmi-

nių veiksnių, kai galima pasiekti optimalaus regos aštrumo po kata-

raktos operacijos. Taigi mažesnis pooperacinis ragenos astigmatiz-

mas – kataraktos chirurgo uždavinysŠiuolaikinė kataraktos opera-

cija kartu yra ir refrakcinė. Jos standartu tapo ne tik saugus katarak-

tos pašalinimas, IOL implantavimas, bet ir ragenos astigmatizmo,

buvusio iki operacijos, koregavimas kataraktos operacijos metu. As-

tigmatizmą koreguoti chirurginiu būdu pradėta dar XIX amžiuje,

tačiau pasigendama ilgalaikės stebėsenos duomenų apie ragenos as-

tigmatizmo koregavimą kataraktos operacijų metu.

Lietuvoje atlikta keletas klinikinių tyrimų, kur tirti pacientai po

kataraktos operacijų (V. Jašinskas ir kt. 1996, 2003), tačiau tai buvo

trumpalaikė stebėsena arba retrospektyvieji duomenys, todėl dar

nenustatyti regos pokyčiai ir pagrindinės priežastys, sąlygojančios

regos pokyčius po kataraktos operacijų.



DARBO TIKSLAS IR UÞDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti skirtingų intraokulinių lęšių ir kataraktos

operacijos metodų efektyvumą atsižvelgiant į regos funkcijas, antri-

nės kataraktos vystymąsi ir ikioperacinio astigmatizmo pokyčius

ilgalaikės stebėsenos laikotarpiu po kataraktos operacijos.

Uždaviniai:

1) įvertinti regos funkcijas ir jų sąsajas su antrinės kataraktos vys-

tymusi atsižvelgiant į implantuoto intraokulinio lęšio modelį

dvejų metų laikotarpiu po operacijos;

2) nustatyti užpakalinės lęšiuko kapsulės drumstėjimo sąsajas su

tiriamųjų amžiumi, lytimi, lęšiuko drumsčių tipu;

3) įvertinti užpakalinės lęšiuko kapsulės drumstėjimą priklauso-

mai nuo implantuoto intraokulinio lęšio dizaino, medžiagos ir prieki-

nės kapsulės, esančios ant intraokulinio lęšio optinės dalies, ploto;

4) įvertinti priekinės lęšiuko kapsulės drumstėjimą priklausomai

nuo implantuoto intraokulinio lęšio;



Disertacijos

31

Lietuvos of talmologija, 2005, tomas IV, Nr. 1 (10)

5) įvertinti ragenos astigmatizmo pokyčius priklausomai nuo ope-

racinio pjūvio vietos, hermetizavimo būdo ir papildomai pada-

ryto pjūvio.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Iš visų pacientų, hospitalizuotų 2001–2003 metais į Kauno medici-

nos universiteto klinikų Akių ligų kliniką kataraktos operacijai, į

tyrimą įtraukti 50–80 metų abiejų lyčių asmenys, nesergantys gre-

tutinėmis akių ir sisteminėmis ligomis, kuriems atlikta senatvinės

kataraktos operacija, implantavus IOL, priekinio kapsuloreksio kraš-

tas dengė IOL optinę dalį 360° ir kuriems operacijos metu ir poope-

raciniu laikotarpiu nebuvo komplikacijų. Visiems pacientams kata-

raktos operacijas atliko vienas chirurgas, naudodamas tą pačią me-

todiką, ir implantavo dirbtinį IOL. Jei, atrenkant tiriamųjų kontin-

gentą, buvo operuotos abi akys ir atitiko įtraukimo kriterijus, abi

jos įtrauktos į tyrimą ir kiekviena iš jų laikyta atskiru tiriamuoju.

Suformuota tiriamųjų imtis (antrinės kataraktos) iš 128 asmenų (165

akių), kurie pagal implantuotą IOL suskirstyti į grupes: pirma gru-

pė (n=46) – sulankstomieji trijų dalių akriliniai hidrofobiniai IOL,

status optinės dalies kraštas (AcrySof, MA3OBA, Alcon); antra

grupė (n=38) – sulankstomieji vienalyčiai akriliniai hidrofobiniai

IOL, status optinės dalies kraštas (AcrySof, SA3OAL, Alcon); tre-

čia grupė (n=39) – sulankstomieji trijų dalių silikoniniai IOL, status

optinės dalies kraštas (CeeOn 911A, Pharmacia); ketvirta grupė

(n=42) – kietieji vienalyčiai polimetilmetakriliniai IOL, apvalus op-

tinės dalies kraštas (Crystal, tipas 5, Alcon). Tirtųjų grupėse skir-

tumo pagal amžių, lytį stebėsenos laikotarpiu nebuvo. Šios imties

tiriamieji buvo tiriami iki kataraktos operacijos, pirmąją parą, pra-

ėjus 2–3 savaitėms, 6, 12, 24 mėnesiams po operacijos. Astigmatiz-

mo koregavimui įvertinti suformuota kita imtis iš 50 asmenų (60

akių), kurių akys anksčiau nebuvo operuotos ir kuriose iki operaci-

jos astigmatizmas buvo 0,5 D arba didesnis. Pagal nustatytą astig-

matizmo laipsnį iki kataraktos operacijos tiriamieji suskirstyti į dvi

grupes. Pirma grupė: astigmatizmas 0,5 D arba didesnis, bet mažes-

nis nei 1,5 D (n=38); antra grupė: astigmatizmas didesnis arba lygus

1,5 D (n=22). Pirmos grupės tiriamiesiems astigmatizmui koreguoti

kataraktos pjūvis (ragenos) padarytas ties stipriuoju ragenos meri-

dianu, o antros grupės tiriamiesiems padarytas papildomas ragenos

pjūvis, esantis 180° kampu nuo pagrindinio kataraktos pjūvio. Šios

imties tiriamieji buvo ištirti iki operacijos, pirmąją parą po operaci-

jos, praėjus 2–3 savaitėms, 6 ir 12 mėnesių po operacijos. Tiriamųjų

amžiaus vidurkiai ir stebėsenos trukmė nesiskyrė.



Operacijų metodika. Visiems pacientams padaryta katarak-

tos fakoemulsifikacijos operacija. Planuojant implantuoti kietąjį IOL,

padarytas viršutinis odenos-ragenos 3 mm pločio tunelinis pjūvis,

o planuojant implantuoti sulankstomąjį IOL – ragenos 3 mm pločio

tunelinis pjūvis. Ragenos pjūvio vieta priklausė nuo astigmatizmo,

nustatyto iki operacijos, krypties. Pjūvis buvo daromas toje vieto-

je, kur daugiau išgaubtas ragenos meridianas (esant tiesioginiam as-

tigmatizmui – ties 12 valanda; o esant netiesioginiam astigmatizmui

(>0,5 D) – temporalinis pjūvis (operuojant dešinę akį – ties 9 valan-

da, operuojant kairę akį – ties 3 valanda). Akyse, kuriose astigma-

tizmas iki operacijos buvo 1,5 D ir didesnis, 180° kampu nuo kata-

raktos pjūvio buvo daromas papildomas kiaurinis 3,0 mm pločio ir

2,0 mm ilgio ragenos pjūvis (OCCIs). Pjūvių vietai patikslinti ope-

racijos metu naudotas Maloney rankinis keratometras (Katena). Pri-

pildžius priekinę kamerą viskoelastinių medžiagų, atliekamas prie-

kinis kapsuloreksis. Naudojant subalansuotą druskų tirpalą, atlikta

hidrodisekacija ir hidrodelineacija. Lęšiuko branduolio fakoemulsi-

fikacija atlikta bimanualine metodika „skaldyk ir valdyk“. Žieviniai

sluoksniai kruopščiai pašalinti atliekant manualinę irigaciją/aspira-

ciją. Ant užpakalinės kapsulės esant lęšiuko epitelinių ląstelių, už-

pakalinė kapsulė nuvalyta specialia kaniule sudarant silpną vakuu-

mą. Padidinus pjūvį (implantuojant kietąjį IOL iki 6,0 mm, o su-

lankstomąjį iki 3,75–4,0 mm), IOL implantuotas į kapsulės maišelį.

Implantavus IOL, viskoelastinės medžiagos kruopščiai išplautos iš

akies naudojant manualinę irigacinę/aspiracinę sistemą, kartu kruopš-

čiai nuvalomos nuo priekinės lęšiuko kapsulės epitelinės ląstelės.

Ragenos pjūvis nesiuvamas arba užsiuvamas viena atskira mazgine

10-0 etilono siūle, kuri, praėjus 2–3 savaitėms po operacijos, paša-

linama. Odenos–ragenos tunelinis pjūvis užsiuvamas dviem atski-

romis mazginėmis 10-0 etilono siūlėmis.



Priekinio kapsuloreksio dydžio ir centravimo numatymas.

Atlikdami šį tyrimą, pirmą kartą panaudojome mūsų sukurtą metodi-

ką priekiniam kapsuloreksio dydžiui ir vietai patikslinti. Tam naudo-

jome 5,0 mm vidinio skersmens, 1,9 mm pločio žiedą, pagamintą iš

polimetilmetakrilato. Žiedas neuždaras, kad jį būtų galima įdėti į prie-

kinę kamerą per mažą (3,0 mm) kataraktos pjūvį. Žiedas baigiasi

praplatėjimais su skylutėmis, kurios palengvina žiedo įdėjimą į akį ir

jo pašalinimą. Pripildžius priekinę kamerą viskoelastinių medžiagų,

žiedas laikomas pincetu, įdedamas į priekinę kamerą ir centruojamas

ant lęšiuko priekinio paviršiaus. Įprastiniu būdu atliekama priekinė

kapsulotomija kontroliuojant kapsulės plyšimą palei žiedo vidinį kraš-

tą. Atlikus priekinį kapsuloreksį, ties angele žiedas, laikomas kabliu-

ku arba pincetu, išimamas iš akies.

Oftalmologinio tyrimo metodika. Naudojant Landolto žiedų

optotipų lentelę, visiems pacientams ištirtas nekoreguotas ir geriau-

sias koreguotas regos aštrumas. Tiriamiesiems, kurie priklausė ant-

rinės kataraktos tyrimo imčiai, atliktas kontrastinio jautrumo tyri-

mas pagal V. V. Volkovo ir bendraautorių sukurtą metodiką. Akies

priekinis segmentas ištirtas plyšine lempa. Prieš operaciją lęšiuko

drumstys įvertintos naudojant LOCS III klasifikaciją. Astigmatiz-

mo vertinimui atlikta keratometrija kompiuteriniu autorefraktomet-

ru ACCUREF–K9001 (SHIN–NIPPON). Lęšiuko kapsulės po ope-

racijos buvo apžiūrimos plyšine lempa maksimaliai išplėtus vyzdį.

Šoninio apšvietimo sąlygomis apžiūrėta priekinė kapsulė, dengianti

IOL optinę dalį, išskiriant ją  į dvi dalis: priekinio kapsuloreksio

kraštas ir likusi priekinės kapsulės dalis, esanti ant IOL optinės

dalies. Priekinės kapsulės drumstumas vertintas balais nuo 0 iki 3.

Retroiliuminacinio apšvietimo sąlygomis, naudojant standartinį pa-

didinimą (x16), lęšiuko užpakalinės kapsulės fotografuotos skait-

menine plyšine lempa TOPCON SL 8 Z. Kapsulių vaizdai kaupti

duomenų kaupimo bazėje „Olympus Migra“ (Euromed Networks

AB, Švedija) ir analizuoti EPCO 2000 užpakalinės kapsulės drums-

tumo vertinimo kompiuterine programa. Apskaičiuotas užpakali-

nės kapsulės drumstumo indeksas (drumsties plotas padaugintas iš

intensyvumo) IOL optinės dalies plote ir 3 mm skersmens centrinė-

je dalyje (M. Tetz ir kt, 1997). Apskaičiavus IOL optinės dalies

ploto dalį, padengtą priekine kapsule, ir IOL optinės dalies plotą,

įvertintas priekinio kapsuloreksio ploto pokytis. Operacijos sukel-

tas astigmatizmas vertintas atimties ir Naeser metodais.



REZULTATAI

Siekdami tiksliau nustatyti regos funkcijų būklę po kataraktos ope-

racijų ir jų sąsajas su užpakalinės kapsulės drumsčių susidarymu,

šio tyrimo metu vertinome regos aštrumą ir kontrastinį jautrumą.



D i s e r t a c i j o s

Nukelta į p. 38

38

Lietuvos of talmologija, 2005, tomas IV, Nr. 1 (10)

Praėjus 24 mėnesiams po operacijos, tik ketvirtos grupės tiriamie-

siems nustatytas reikšmingas regos aštrumo sumažėjimas, p<0,05.

Šios grupės tiriamųjų regos aštrumo vidurkis reikšmingai skyrėsi

nuo kitų grupių tiriamųjų regos aštrumo vidurkių, p<0,05. Nustaty-

tas koreliacinis ryšys, praėjus 24 mėnesiams po operacijos, šios

grupės tiriamiesiems tarp drumstumo indekso IOL optinės dalies

centre ir geriausio koreguoto regos aštrumo (r=-0,46, p<0,05). Kon-

trastinio jautrumo sumažėjimas nustatytas praėjus 12 mėnesių po

operacijos visų grupių tiriamiesiems, p>0,05. Nustatyti reikšmingi

koreliaciniai ryšiai tarp kontrastinio jautrumo esant aukštiems erd-

viniams dažniams ir užpakalinės kapsulės drumstumo indekso (ket-

virtos grupės tiriamųjų – r=-0,48, p<0,001 ir visų tiriamųjų (ketu-

rios grupės) – r=-0,22, p<0,05). Praėjus 24 mėnesiams po operaci-

jos, kontrastinis jautrumas sumažėjo visų erdvinių dažnių ribose ir

visų grupių tiriamųjų, lyginant su ankstesnio patikrinimo duomeni-

mis (esant aukštiems erdviniams dažniams, visų tiriamųjų ir ketvir-

tos grupės, p<0,05, esant žemiems erdviniams dažniams, visų tiria-

mųjų, p<0,05). Šiuo stebėsenos laikotarpiu kontrastinis jautrumas

ketvirtos grupės tiriamųjų buvo mažiausias, p<0,05, išskyrus, esant

vidutiniams dažniams, antros grupės tiriamuosius, p>0,05. Lygi-

nant kontrastinį jautrumą po 24 mėnesių su kontrastiniu jautrumu

po 6 mėnesių tirtųjų grupėse (didžiausias pooperacinis kontrastinis

jautrumas), reikšmingas skirtumas nustatytas tik ketvirtoje grupė-

je, esant aukštiems ir žemiems erdviniams dažniams, p<0,05. Pra-

ėjus 24 mėnesiams po operacijos, nustatytas reikšmingas neigiamas

užpakalinės kapsulės drumstumo indekso ir kontrastinio jautrumo

koreliacinis ryšys ir esant aukštiems erdviniams dažniams (pirmos

grupės tirtiesiems – r=-0,36, p<0,05; ketvirtos grupės – r=-0,39,

p<0,05; visų tiriamųjų (keturios grupės) – r=-0,38, p<0,001), ir

esant vidutiniams bei žemiems erdviniams dažniams (visų tiriamųjų

– r=-0,29 ir r=-0,18, atitinkamai, p<0,05; ketvirtos grupės tiriamųjų

esant vidutiniams dažniams – r=-0,26, p<0,05). Nustatytas stiprus

neigiamas ryšys (trendas) tarp visų tiriamųjų kontrastinio jautrumo

ir drumstumo indekso koreliacijos koeficientų bei erdvinio dažnio

(r=-0,91, p<0,001), praėjus 24 mėnesiams po operacijos, taip pat

parodė didesnę įtaką užpakalinės kapsulės drumsčių kontrastiniam

jautrumui, esant aukštesniems erdviniams dažniams. Tarp kontras-

tinio jautrumo ir pacientų amžiaus ryšio nenustatyta.

Tirtųjų kontingentą (keturios grupės buvo homogeniškos pagal

amžių), suskirsčius į skirtingų amžiaus dešimtmečių grupes nė vienu

stebėsenos laikotarpiu reikšmingo užpakalinės kapsulės drumstumo

indekso vidurkių skirtumo tarp grupių nenustatyta. Koreliacinė ana-

lizė tarp užpakalinės kapsulės drumstumo indekso ir tiriamųjų am-

žiaus reikšmingų ryšių taip pat neparodė. Nė vienu pasirinktu stebė-

senos laikotarpiu reikšmingo drumstumo indekso vidurkių skirtumo

tarp vyrų ir moterų (pasiskirstymas keturiose grupėse buvo vieno-

das) nenustatyta, p>0,05. Nė vienas lęšiuko drumsčių tipas nebuvo

reikšmingai susijęs su didesniu ar mažesniu užpakalinės kapsulės

drumstėjimu. Užpakalinės kapsulės drumstėjimo skirtumo priklau-

somai nuo lęšiuko drumsčių intensyvumo taip pat nenustatyta.

Ketvirtos grupės tiriamųjų (implantuoti apvalų optinės dalies

kraštą turintys polimetilmetakriliniai IOL) užpakalinės kapsulės

drumstumo indekso vidurkis buvo didžiausias kiekvienu stebėse-

nos laikotarpiu tarp kitų (statų optinės dalies kraštą turinčių akrili-

nių hidrofobinių ir silikoninių IOL) grupių (visame IOL optinės

dalies plote nuo kitų grupių po 6 mėnesių, p<0,05; po 12 ir 24

mėnesių, p<0,001; centrinėje 3 mm dalyje po 12 mėnesių nuo pir-

mos ir trečios grupių, p<0,05; po 24 mėnesių nuo pirmos ir antros

grupių, p<0,05, nuo trečios, p<0,001). Po 12 mėnesių ketvirtos

grupės tiriamiesiems didžiausia rizika užpakalinės kapsulės drums-

čių susidarymo centrinėje dalyje buvo lyginant su pirmos grupės

tiriamaisiais (ŠS 14,96; PI 9,54-23,45; p<0,001), o po 24 mėnesių –

su trečios grupės tiriamaisiais (ŠS 16,88; PI 11,73-24,28; p<0,001).

Ketvirtos grupės tiriamiesiems buvo didesnė rizika užpakalinės kap-

sulės drumsčių susidarymo po 12 mėnesių taip pat lyginant su tre-

čios (ŠS 8,16; PI 5,26-12,65; p<0,05), o po 24 mėnesių – didesnė

rizika nei pirmos (ŠS 6,0; PI 4,31-8,36; p<0,05) ir antros (ŠS 3,75;

PI 2,72-5,18; p<0,05) grupių tiriamiesiems. Praėjus 24 mėnesiams

po operacijos, tarp ketvirtos grupės tiriamųjų Nd: YAG kapsuloto-

mijų dažnis – 14,28 proc., kitų grupių – 0 proc., p<0,05.

Užpakalinės lęšiuko kapsulės drumstėjimo skirtumai pirmos ir

trečios grupių tiriamiesiems, kuriems implantuoti akriliniai hidrofo-

biniai arba silikoniniai panašaus dizaino IOL, išryškėjo praėjus 24

mėnesiams po operacijos (drumstumo indekso centrinėje dalyje vi-

durkis trečios grupės tiriamųjų buvo mažesnis nei pirmos grupės,

p<0,05). Pirmos grupės tiriamiesiems centrinėje dalyje po 24 mėne-

sių nustatyta didesnė drumsčių susidarymo tikimybė nei trečios

grupės (ŠS 2,81; PI 1,67-4,75; p<0,05). Lyginant akrilinius hidrofo-

binius skirtingo dizaino IOL (pirma (trijų dalių IOL) ir antra (viena-

lyčiai IOL) tiriamųjų grupės)), praėjus 6 ir 12 mėnesių po operaci-

jos, antros grupės tiriamiesiems užpakalinės kapsulės drumstumo

indekso vidurkis nustatytas didesnis nei pirmos grupės (po 12 mė-

nesių, p<0,05). Po 24 mėnesių abiejose tiriamųjų grupėse drumstu-

mo indekso vidurkiai buvo panašūs. Antros grupės tiriamiesiems

didesnė rizika užpakalinės kapsulės drumsčių susidarymo centrinė-

je dalyje buvo tik po 12 mėnesių (ŠS 8,96; PI 5,20-15,44; p<0,05).

Pirmos grupės tiriamiesiems visu stebėsenos laikotarpiu nusta-

tyta atvirkštinė priklausomybė tarp priekinės kapsulės, esančios

ant IOL optinės dalies, ploto ir užpakalinės kapsulės drumstumo

indekso, t. y. kuo daugiau priekinės kapsulės yra ant IOL optinės

dalies, tuo mažesnis užpakalinės kapsulės drumstumo indeksas (po

12 mėnesių r=-0,31, p<0,05). Antros grupės tiriamiesiems nustaty-

tas silpnas neigiamas ryšys praėjus 6 (r=-0,15) ir 12 (r=-0,12) mė-

nesių po operacijos; praėjus 24 mėnesiams, koreliacijos koeficien-

tas padidėjo (r=-0,24, p>0,05). Trečios ir ketvirtos grupių tiriamųjų

koreliacijos koeficientai silpni ir nereikšmingi.

Mažiausias priekinės kapsulės kapsuloreksio krašte drumstumo

laipsnio vidurkis buvo pirmos grupės tiriamųjų visu stebėsenos lai-

kotarpiu (po 6 ir 12 mėnesių tarp pirmos ir antros bei pirmos ir

ketvirtos grupių, p<0,05, lyginant su trečia grupe, p<0,001). Prieki-

nės kapsulės ant IOL optinės dalies priekinio paviršiaus (išskyrus

kapsuloreksio kraštą) drumstumo laipsnio vidurkiai taip pat mažiau-

si buvo grupėse tiriamųjų, kuriems implantuoti akriliniai hidrofobi-

niai lęšiai (pirmos ir antros). Reikšmingų skirtumų po 6 mėnesių

nustatyta tarp pirmos ir trečios bei pirmos ir ketvirtos tiriamųjų

grupių, p<0,05; po 12 mėnesių – tarp pirmos ir ketvirtos bei antros ir

ketvirtos tiriamųjų grupių, p<0,05; po 24 mėnesių – tarp antros ir

ketvirtos tiriamųjų grupių, p<0,05. Priekinės kapsulės drumstumo

(fibrozės) laipsnis tirtoje imtyje nuo tiriamųjų amžiaus nepriklausė.

Iš visų tirtų grupių tik antros grupės tiriamųjų santykinio priekinio

kapsuloreksio ploto pokyčio mediana, praėjus 6 mėnesiams po ope-

racijos, buvo teigiama, t. y. šios grupės tiriamųjų priekinio kapsulo-

reksio plotas turėjo tendenciją didėti (+1,58 proc.). Kitų grupių

tiriamųjų santykinio priekinio kapsuloreksio ploto pokyčio media-

nos neigiamos, t. y. priekiniai kapsuloreksiai turėjo tendenciją ma-

žėti. Teigiama santykinio priekinio kapsuloreksio ploto pokyčio



Disertacijos

Atkelta iš p. 31

39

Lietuvos of talmologija, 2005, tomas IV, Nr. 1 (10)

mediana antros grupės tiriamiesiems išliko ir po 24 mėnesių (+0,88

proc.). Po 24 mėnesių ketvirtos grupės tiriamiesiems priekinio kap-

suloreksio ploto santykinio pokyčio mediana taip pat nustatyta

teigiama (+1,57 proc.). Didžiausia neigiama priekinio kapsulorek-

sio ploto santykinio pokyčio mediana nustatyta trečios grupės ti-

riamiesiems (-2,70 proc. – 6 mėnesiai po operacijos; -3,13 proc. –

24 mėnesiai). Pirmos ir trečios grupių tiriamiesiems nustatytas reikš-

mingas skirtumas tarp kapsuloreksio ploto vidurkio pirmąją parą

po operacijos ir praėjus 6 mėnesiams, p<0,05. Antros grupės tiria-

miesiems priekinio kapsuloreksio plotų reikšmingas skirtumas nu-

statytas tarp plotų praėjus 12 ir 24 mėnesiams po operacijos,

p<0,05. Ketvirtos grupės tiriamųjų gretimų patikrinimų metu kap-

suloreksio plotų vidurkiai reikšmingai nesiskyrė.

Kiekvienoje tiriamųjų grupėje nustatytas vienais atvejais prie-

kinio kapsuloreksio padidėjimas, o kitais – sumažėjimas. Praėjus 6

mėnesiams po operacijos, pirmos grupės tiriamiesiems priekinis

kapsuloreksis dažniau (67,39 proc.) sumažėjo nei padidėjo, p<0,05.

Antros grupės 57,89 proc. tiriamųjų priekinis kapsuloreksis padi-

dėjo, 42,11 proc. – sumažėjo, p>0,05. Net 82,05 proc. trečios gru-

pės tiriamųjų nustatytas priekinio kapsuloreksio sumažėjimas,

p<0,05. Ketvirtos grupės 47,62 proc. tiriamųjų priekinis kapsulo-

reksis padidėjo, 52,38 proc. – sumažėjo, p>0,05. Reikšmingai daž-

niau priekinis kapsuloreksis mažėjo trečios grupės tiriamiesiems

nei antros ir ketvirtos, o pirmos grupės dažniau nei antros, p<0,05.

Tačiau nė vienoje grupėje (priklausomai nuo skirtingo IOL) nebuvo

reikšmingai didesnio priekinio kapsuloreksio ploto pokyčio (padi-

dėjimo arba sumažėjimo), o tik skyrėsi didėjimo ar mažėjimo atvejų

skaičius. Tirtųjų grupėse kapsuloreksio ploto santykinis pokytis

nuo pradinio kapsuloreksio ploto dydžio nepriklausė. Tarp santy-

kinio priekinio kapsuloreksio ploto pokyčio ir tiriamųjų amžiaus

bei tarp priekinio kapsuloreksio ploto pokyčio ir priekinės kapsu-

lės drumstumo laipsnio ryšių nenustatyta.

Astigmatizmo koregavimo tyrimo imties pirmoje tiriamųjų gru-

pėje 0,5D=astigmatizmas<1,5D) operacija sukėlė -0,21±0,21 D (min.

– -0,75; maks. – 0,25) astigmatizmą apskaičiuojant atimties būdu ir

-0,34±0,24 D (min. – -0,87; maks. – 0,25) apskaičiuojant pagal

Naeserą; antroje tiriamųjų grupėje (astigmatizmas=1,5D) – -

0,72±0,28 D (min. – -1,25; maks. – -0,16) ir -0,42±0,75 D (min. – -

1,32; maks. – 1,14) atitinkamai. Vidurkių skirtumas tarp grupių

reikšmingai skyrėsi kiekvienu stebėsenos laikotarpiu (pirmąją parą

po operacijos, praėjus 2–3 savaitėms, p<0,05; 6 ir 12 mėnesių po

operacijos, p<0,001). Antros grupės tiriamiesiems, suskirsčius  į

pogrupius pagal astigmatizmo kryptį, operacijos sukelto astigma-

tizmo, apskaičiuoto atimties būdu, vidurkiai pogrupiuose nesisky-

rė. Abiejuose tiriamųjų pogrupiuose astigmatizmo vidurkių skirtu-

mai buvo statistiškai reikšmingi, lyginant vidurkius iki operacijos ir

po operacijos kiekvienu stebėsenos laikotarpiu, t. y. astigmatizmas

reikšmingai sumažėjo po operacijos. Pirmos grupės tiriamiesiems,

kuriems pjūvis buvo susiūtas (65,79 proc.) arba nesiūtas, tiek iki

operacijos, tiek kiekvienu stebėsenos laikotarpiu po operacijos es-

minio skirtumo tarp astigmatizmo vidurkių nebuvo. Tačiau pirmąją

parą po operacijos, kai kataraktos pjūvis buvo susiūtas, nustatytas

reikšmingas (p<0,05) keratometrinio astigmatizmo padidėjimas, ly-

ginant su ikioperaciniu astigmatizmu. Praėjus 2–3 savaitėms po ope-

racijos, astigmatizmas, kai pjūvis buvo susiūtas, reikšmingai suma-

žėjo, lyginant su pirmąją parą po operacijos buvusiu astigmatizmu

(keratometrinis astigmatizmas – p<0,001, Naeser – p<0,05). Tai

gali būti paaiškinama tik siūlės sąlygotu poveikiu ragenos gaubtu-

mui, kuris, esant mažiems pjūviams, yra laikinas, todėl, dar nepaša-

linus siūlės (vertinant praėjus 2-3 savaitėms po operacijos), astig-

matizmas reikšmingai sumažėjo. Abiejose tiriamųjų grupėse, pra-

ėjus 12 mėnesių po kataraktos operacijos, tarp tiriamųjų amžiaus ir

ikioperacinio astigmatizmo pokyčio (operacijos sukelto astigma-

tizmo) ryšio nenustatyta.



IÐVADOS

1. Praėjus 24 mėnesiams po kataraktos operacijos,

 

regos aštrumas



ir kontrastinis jautrumas buvo reikšmingai didesni tiriamųjų,

kuriems implantuoti sulankstomi statų optinės dalies kraštą tu-

rintys intraokuliniai lęšiai, lyginant su tiriamaisiais, kuriems

implantuoti kietieji intraokuliniai lęšiai, turintys apvalų opti-

nės dalies kraštą. Tiriamiesiems, kuriems implantuoti kietieji

intraokuliniai lęšiai, nustatytas reikšmingas regos aštrumo ir

kontrastinio jautrumo sumažėjimas esant aukštiems ir žemiems

erdviniams dažniams.

2. Užpakalinės kapsulės drumsčių susidarymas nepriklausė nuo

tiriamųjų amžiaus (50-80 metų), lyties, lęšiuko drumsčių tipo

bei jų intensyvumo.

3. Implantavus statų optinės dalies kraštą turinčius sulankstomus

intraokulinius lęšius (akrilinius hidrofobinius arba silikoninius),

užpakalinės kapsulės drumsčių susidarymas buvo reikšmingai

mažesnis nei implantavus apvalų optinės dalies kraštą turinčius

kietuosius intraokulinius lęšius.

4. Užpakalinės kapsulės drumsčių susidarymas centrinėje dalyje

po 24 mėnesių buvo reikšmingai mažesnis implantavus sulanks-

tomus silikoninius intraokulinius lęšius, lyginant su sulanksto-

maisiais akriliniais hidrofobiniais intraokuliniais lęšiais. Užpa-

kalinės kapsulės drumsčių susidarymo skirtumų, implantavus

skirtingo dizaino (trijų dalių arba vienalyčius) akrilinius hidro-

fobinius intraokulinius lęšius, nustatyta tik po 12 mėnesių. Nu-

statyta atvirkštinė priklausomybė tarp užpakalinės kapsulės

drumstumo indekso bei priekinės kapsulės, esančios ant lęšio

optinės dalies, ploto implantavus akrilinius hidrofobinius in-

traokulinius lęšius.

5. Mažiausias priekinės kapsulės drumstumo laipsnis nustatytas

implantavus akrilinius hidrofobinius lęšius. Priekinio kapsulo-

reksio ploto kitimas (mažėjimas arba didėjimas) priklausė tiek

nuo implantuoto intraokulinio lęšio dizaino, tiek ir nuo medžia-

gos. Stebėsenos laikotarpiu priekinio kapsuloreksio ploto po-

kytis tirtųjų grupėse reikšmingai nesiskyrė.

6. Nustatytas reikšmingas ir stabilus (išliekantis 12 mėnesių po

operacijos) ikioperacinio astigmatizmo sumažėjimas koregavus

jį stipriajame ragenos meridiane tiek vienu kataraktos pjūviu,

tiek dviem (pagrindiniu kataraktos ir papildomu, padarytu me-

ridiane, esančiame 180° kampu nuo pagrindinio pjūvio). Dviem

ragenos pjūviais, padarytais stipriajame ragenos meridiane, pa-

siektas reikšmingai didesnis ikioperacinio astigmatizmo suma-

žėjimas nei padarius vieną pjūvį (0,72±0,28 D ir 0,21±0,21 D

atitinkamai, p<0,001). Astigmatizmo koregavimo skirtumo pri-

klausomai nuo ikioperacinio astigmatizmo krypties ir katarak-

tos pjūvio hermetizavimo būdo, nenustatyta.



Disertacijos


Yüklə 0,54 Mb.

Dostları ilə paylaş:




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©azkurs.org 2020
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə