Ar klausimas turi būti konkretus, susijęs su respondento patirtimi?
Ar respondentas turi reikiamą informaciją, kad galėtų atsakyti į klausimą?
Klausimų formulavimas:
Klausimų formulavimas:
Ar klausimas pataiko į tikslą, ar nereikės papildomų klausimų?
Ar gausite tą informaciją, kurios klausiate?
Ar nebus klausimas neteisingai suprastas?
Ar dėl netinkamo formulavimo arba emocinės klausimo manieros atsakymas nebus primetamas?
Ar beasmenis klausimas bus rezultatyvesnis?
Klausimų vieta klausimyne:
Klausimų vieta klausimyne:
Ar ankstesnis klausimas neturės įtakos tolesnio klausimo atsakymui?
Ar gera klausimų seka psichologiniu požiūriu? Neįdomius respondentui biografinius duomenis geriau pateiti anketos pabaigoje. Intymesnius klausimus taip pat reikėtų nukelti į pabaigą, o į seriją vienodų klausimų įterpti kitokių.
Ar klausimas pateiktas per anksti, ar per vėlai (dėmesio bei intereso klausimui požiūriu)? Klausimai turėtų eiti nuo paprastesnių prie sudėtingesnių. Todėl anketos pradžioje turėtų būti lengvesni klausimai. Jeigu apklausa trunka ilgai, tai pradinis silpnesnis dėmesys stiprėja, o gale vėl silpnėja, todėl svarbiausi ir sunkiausi klausimai turėtų būti anketos viduryje. Paprastesni ir neįdomūs klausimai – anketos pabaigoje, o paprastesni ir įdomūs – pradžioje.
Ar klausimas pateiktas per anksti, ar per vėlai (dėmesio bei intereso klausimui požiūriu)? Klausimai turėtų eiti nuo paprastesnių prie sudėtingesnių. Todėl anketos pradžioje turėtų būti lengvesni klausimai. Jeigu apklausa trunka ilgai, tai pradinis silpnesnis dėmesys stiprėja, o gale vėl silpnėja, todėl svarbiausi ir sunkiausi klausimai turėtų būti anketos viduryje. Paprastesni ir neįdomūs klausimai – anketos pabaigoje, o paprastesni ir įdomūs – pradžioje.
Apklausos lapui keliami reikalavimai:
Apklausos lapui keliami reikalavimai:
būti anketinės išvaizdos;
klausimų ir atsakymų variantai turi būti skirtingų šriftų;
atsakymų variantai turi būti viename puslapyje;
turi tikti statistiniam apdorojimui.
Nominalinė skalė:
Nominalinė skalė:
Grupes galima žymėti skaitmenimis, didžiosiomis ar mažosiomis raidėmis. Pvz.. studentas atsakė į anketos klausimu apie mėgstamus mokomuosius dalykus. Visi dėstomi dalykai numeruojami, kai studentas pažymi mėgstamus, jam priskiriami tų dalykų kodai; jei nepažymėjo nė vieno -priskiriamas 0; jei pažymėjo kelis - priskiriami keli kodai.
Anketos studentams klausimas
Anketos studentams klausimas
1. Kokie motyvai paskatino Jus pasirinkti šią studijų programą?
A. Siekimas tobulėti, gerinti išsilavinimą
B. Noras įsigyti naują specialybę, specializaciją
C. Tikėjimasis susidaryti geresnes karjeros sąlygas
F. Kita (įrašykite) .....................................................
Stebėjimo rezultatai
Stebėjimo rezultatai
1. Stebėtoje pamokoje buvo realizuojami šie bendrieji didaktiniai tikslai:
a. Naujos mokomosios medžiagos perteikimas
b. Perteiktos medžiagos apibendrinimas ir įtvirtinimas
c. Ankstesnės medžiagos kartojimas
d. Praktinių gebėjimų ugdymas
e. Išmokimo tikrinimas ir vertinimas
Probleminė situacija tėvams
Probleminė situacija tėvams
1. Jūsų vaikas gavo dovaną, tačiau pamiršo padėkoti. Kaip Jūs pasielgsite?
1. Sugėdinsiu
2. Pabarsiu
3. Pamokysiu
4. Priminsiu
5. Nieko nesakysiu
6. Kita (nurodykite) ....................................................
Ranginė skalė:
Ranginė skalė:
Esmė ta, kad visi atsakymai griežtai eina didėjančia ar mažėjančia tvarka, o objektus galima sutvarkyti (suranguoti) pagal matuojamojo požymio intensyvumą.
Šia skale fiksuojamas tik pats faktas, kad vienam iš vertinamų objektų teikiama pirmenybė, palyginus jį su kitu objektu.
Paprastai gradacijos žymimos skaitmenimis, kurie parenkami taip, kad jų seka sutaptų su rangus nusakančiais žodžiais: taip, ne arba aukštas, vidutinis, žemas arba visiškai sutinku, sutinku, nežinau, nesutinku, visiškai nesutinku, kuriuos galima koduoti skaitmenimis 0, 1 (1, 2); (1, 2, 3); (1, 2, 3, 4, 5) arba 3, 2, 1 ar vartoti didž. ir maž. raides.
Anketos studentams klausimas
Anketos studentams klausimas
I. Ar Jus tenkina studijų rezultatų (išmokimo) vertinimo sistema?