Švietimo ir mokslo ministerija
Šiaulių universitetas
UGDYMO TURINYS KAIP SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ SOCIALINIO IR EDUKACINIO DALYVAVIMO PRIELAIDA: TYRIMO DUOMENYS
Vykdant kompleksinį tyrimą
„Švietimo kokybės vadyba: specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas“
Tyrėjai:
dr. Jonas Ruškus (vadovas)
Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinio centro direktorius
Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros profesorius
doc. dr. Rasa Pocevičienė
Šiaulių universiteto Edukologijos katedros docentė
Testinių studijų instituto vyr. mokslo darbuotoja
Renata Geležinienė
Zoknių pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė, metodininkė
Šiaulių universiteto Specialiojo ugdymo mokslinio centro jaun. mokslo darbuotoja
Ingrida Urbelytė
Zoknių pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė
Šiaulių universiteto švietimo vadybos magistrantė
2004 m. spalis
UGDYMO TURINYS KAIP SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ SOCIALINIO IR EDUKACINIO DALYVAVIMO PRIELAIDA: TYRIMO DUOMENYS
Turinys
TYRIMO METODOLOGINĖ APIBRĖŽTIS: TEORINĖS PRIELAIDOS, PROBLEMA, TIKSLAS, METODAI 3
Praktinis - teorinis tyrimo pagrindas 3
Ugdymo turinio samprata 4
Tyrimo problema 6
Tyrimo tikslas ir uždaviniai 7
Tyrimo metodai ir imtis 8
TYRIMO DUOMENYS 9
Mokyklinio diskurso apie specialiųjų poreikių vaikų socialinį ir edukacinį dalyvavimą turinys ir kryptingumas: vadovėlių analizė arba kaip negalė vaizduojama vadovėliuose? 9
Tekstų turinio analizė 9
Paveikslėlių turinio analizė 29
Mokyklinio diskurso apie specialiųjų poreikių vaikų socialinį ir edukacinį dalyvavimą turinys ir kryptingumas: mokytojų ir mokinių apklausa arba kaip negalė reprezentuojama kolektyvinėje mokyklinėje sąmonėje? 53
Mokytojų pusiau standartizuotos apklausos duomenys 53
Mokinių pusiau standartizuotos apklausos duomenys 64
APIBENDRINIMAI 73
REKOMENDACIJOS 76
PRIEDAI
UGDYMO TURINYS KAIP SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ SOCIALINIO IR EDUKACINIO DALYVAVIMO PRIELAIDA: TYRIMO DUOMENYS
Tyrimo metodologinė apibrėžtis: teorinės prielaidos, problema, tikslas, metodai
Praktinis - teorinis tyrimo pagrindas
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje Lietuvoje jau tapo realybe: Švietimo įstatymo (1991) naujojoje redakcijoje ir Specialiojo ugdymo (1998) įstatymuose numatytos pagrindinės integruoto specialiųjų poreikių vaikų ugdymo principai ir kryptys, mažėja vaikų specialiosiose institucijose, jų daugėja bendrojo lavinimo mokykloje, pedagogų bendruomenėje aktyviai vyksta naujų adekvačių mokymo metodų paieška, perorganizuojamas ugdymo procesas. Ugdymo proceso perorganizavimo esmę, specialiųjų poreikių vaikų integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą aspektu, nusako dvi, socialinio ir edukacinio dalyvavimo, sąvokos:
-
SOCIALINIO DALYVAVIMO sąvoka nurodo į aktyvų asmens dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Kitaip tariant, specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklą yra nusakoma ne tik dokumentaliai ir legitymiai nurodant jų teises ir galimybes, tačiau ir praktiškai užtikrinant šių vaikų aktyvų dalyvavimą kasdieninėje mokyklos bendruomenės veikloje. Aktyvus dalyvavimas bendruomenėje gali turėti įvairias formas, pavyzdžiui, dalyvavimą priimant sprendimus, tapatumo kūrimas, įsipareigojimų ir funkcijų turėjimas, dalyvaujant bendro veiklos kūrime, pripažinimo ir gerovės jausmas, etc1.
-
EDUKACINIO DALYVAVIMO sąvoka nurodo į specialiųjų poreikių vaiko dalyvavimą tokiuose mokymo ir auklėjimo procesuose, kurie užtikrintų galimybę sutelkiant vaiko išorinius (šeima, naujos mokymo ir mokymo organizavimo metodikos etc) ir vidinius (mokymosi motyvacija, gebėjimai etc) resursus plėtoti jo gebėjimus, kognityvines ir socialines kompetencijas.
Akivaizdu, kad specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą, o taip pat ir specialiųjų poreikių vaikų socialinio bei edukacinio dalyvavimo raiška turi savo konkretų turinį. Integracija ir socialinis dalyvavimas pareikalauja naujo požiūrio, naujų mokymo ir organizacinių metodų, naujų profesinių ir santykių valdymo kompetencijų. Kitaip tariant, vykstant specialiųjų poreikių vaikų integracijai, plėtojant specialiųjų poreikių vaikų aktyvų dalyvavimą bendruomenėje keičiasi ir mokykla, o tuo pačiu ir pats ugdymo turinys. Ar iš tiesų bendrojo ugdymo turinys Lietuvoje suteikia galimybių plėtoti specialiųjų poreikių vaikų socialinį ir edukacinį dalyvavimą?
Ugdymo turinio samprata
UGDYMO TURINYS literatūroje apibrėžiamas labai įvairiai, nuo siauro supratimo, kad tai yra mokymo programos, iki plataus supratimo, kad tai yra viskas, kas susiję su mokykla. Lietuvių autoriai ugdymo turinį apibrėžia labai plačiai: L.Jovaiša teigia, kad ugdymo turinys – tai mokymui atrinkti materialinės ir dvasinės kultūros pagrindai; T.Stulpinas- tai tautos ir žmonijos kultūros lobiai, atrinkti ir sutvarkyti tam tikro amžiaus ugdytiniui2. Šie apibrėžimai labai platūs, nurodantys daugiau vertybinį, o ne taikomąjį (bent jau socialinio tyrimo prasme) ugdymo turinio aspektą. Todėl šio tyrimo kontekste buvo remtasi Schubert3 labiau operacionalizuotu (detalizuotu) ugdymo turinio apibrėžimu.
Ugdymo turinys Schubert apibrėžime suprantamas kaip konkretaus mokomojo dalyko planuota veiklos programa, kur numatomi mokymosi tikslai, uždaviniai ir sąvokos; čia numanoma praktinė patirtis ir jos interpretacijos, kultūrinių vertybių perteikimas ir įsisavinamas (kultūrinė reprodukcija) bei visuomenės santykių perteikimas ir įsisavinimas (socialinė rekonstrukcija). Konkrečiai ugdymo turinys pasireiškia kaip bendrosios programos, išsilavinimo standartai ir brandos egzaminų programos, kas, anot Lietuvos švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatose, siejama su įvairių sričių gyvenimo praktika, problemomis ir jų sprendimo paieška; atnaujinami iš esmės ir turinio perteikimo būdai: diegiami aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys mokymosi metodai ir savarankiškos veiklos praktika. Paprastai tariant, ugdymo turinio sąvoka struktūruoja tai, kas yra perduodama mokiniams.
Ko gi tradiciškai ieškoma, kas gi vertinama tiriant ugdymo turinį? Galima išskirti šiuos ugdymo turinio vertinimo komponentus:
-
Rašytasis formalusis ugdymo turinys: tai yra konkrečios ugdymo programos, konkretūs dokumentuose suformuluoti pedagoginiai idealai, tikslai, uždaviniai; tai yra ir vadovėlių medžiaga;
-
Ugdymo turinys kaip intencija, siekis: iš dokumentų bei žodinių tėvų, mokytojų pareiškimų ir siekių bei planų tiriama, kokių vertybių, elgesio normų, žinių ir kompetencijų visuomenė siekia išmokyti vaikus;
-
Taikomasis ugdymo turinys: tai dalis intensinio ugdymo turinio, tai yra tai, kas realiai taikoma ugdymo praktikoje: metodikos, žinios, vertybės; dažnai neatitinka ugdymo idealų dėl metodologinio išmanymo, profesinių kompetencijų ir mokymo priemonių stokos; tai ir tai, ką mokytojai moko, nors tai nėra oficialiuose dokumentuose;
-
Efektyvusis ugdymo turinys: tai realiai išmoktas turinys, įgūdžiai, elgesys, nuostatos.
-
Paslėptasis ugdymo turinys: elgesio normos ir nuostatos, kurios vaikams perduodamos nesąmoningai (pavyzdžiui, mokymo dalykų hierarchija, mokinių skirstymas pagal gebėjimus, lytį, vaikų etiketizavimas), tai, kas vaikams yra perteikiama „tarp eilučių.
Ugdymo turinio analizė yra praktiniu aspektu yra labai svarbi dėl to, kad ugdymo turinys yra vaikų socializacijos instrumentas. Kitaip tariant, būtent dėl ugdymo turinio, jame pateikiamų pasaulio vaizdų, vertybių ir žmonių tarpusavio santykių ypatumu, moksleiviai formuoja atitinkamus ir subjektyvius pasaulio vaizdus, vertybes, kuria individualius moksleivių elgesio modelius. Vadinasi, jei ugdymo turinys formuos vienokius ar kitokius stereotipus, atitinkamai galima tikėtis ir moksleivių stereotipiškumo. Lietuvoje buvo atlikta viena ugdymo turinio analizė lyčių stereotipų aspektu (šio tyrimo autorius J.Ruškus buvo vienos tokios studijos bendraautorius)4.
Šiame tyrime ugdymo turinys vertinamas specialiųjų poreikių vaikų integruoto ugdymo aspektu. Galima pastebėti, jog ugdymo turinys kinta dvejose plotmėse. Pirma, mokykla turi būti pasiruošusi konkrečiais organizaciniais veiksmais organiškai priimti, integruoti į savo tarpą įvairių sutrikimų turinčius vaikus. Tai reiškia, kad turi būti pasirengta kurti modifikuotas ir adaptuotas programas, taikyti mokymo individualizavimo ir diferencijavimo principus, kitaip tariant, artinti mokymo technologijas prie vaiko mokymosi ir socialinio dalyvavimo poreikių. Antra, pokyčiai būtini ne tik technologijų, tačiau ir ideologinėje, kitaip tariant, kolektyvinės sąmonės plotmėje. Kolektyvinės sąmonės terminas nurodo į aplinkinių įsitikinimus, nuostatas, mitus ir stereotipus, kurie, vienu ar kitu būdu, daro įtaką konkretiems kasdieniniams veiksmams. Visuotinų įsitikinimų (sąmonėje, idėjų lygmenyje) ir konkrečių veiksmų (praktikoje, verbaliniame lygmenyje) ryšys yra vadinama diskursu. Šios dvi, viena formali, dokumentuota, kita neformali, kultūrinė ugdymo turinio formos yra vertinamos šiame tyrime.
Vertinant ugdymo turinį ir atskleidžiant jo pasiekimus bei trūkumus, grėsmes bei galimybes nusakomas ugdymo turinio plėtros kryptingumas. Kaip teigta regioniniame Baltijos ir Šiaurės šalių organizuotame seminare „Ugdymo turinys socialinei integracijai”5, pasaulyje pripažįstama, kad švietimo sistemos prisideda prie socialinių ir ekonominių skirtumų bei nelygybės įtvirtinimo. Švietime taikomi teisingumui nusižengiantys santykių modeliai, kuomet paisoma lyties, pajamų dydžio, gyvenamosios vietos, tautybės ar rasės. Prie šių švietimo spragų kartais prisideda mokymo programos, palaikydamos ir platindamos stereotipus bei išankstines nuostatas tam tikrų visuomenės grupių atžvilgiu. Tačiau tinkamai parengtas ugdymo turinys gali sėkmingai skatinti toleranciją, socialinę skirtingų grupių integraciją. Vienas iš būdų – į mokymo programas įtraukti naujų žinių, įgūdžių, požiūrių. Vadinasi, ugdymo turinio vertinimas leidžia suprasti specialiųjų poreikių vaikų integracijos veiksnius, paaiškinti, kodėl integracija nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, kas turėtų būti akcentuojama gerinant ugdymo turinį taip, kad jis būtų dar laibiau orientuotas į specialiųjų poreikių vaikų pilną, formaliąją ir neformaliąją, integraciją. Šiame tyrime analizuojamas dviejų ugdymo turinio pusių – teksto ir jo aplinkos (dalyvių, agentų, t.y. mokytojų ir mokinių)– aspektu.
Tyrimo problema
Tyrėjai, remdamiesi aukščiau nurodytais praktiniai ir teoriniais aspektais, kėlė šį probleminį klausimą: AR IR KIEK BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINYS LIETUVOJE YRA ORIENTUOTAS Į SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ SOCIALINIO IR EDUKACINIO DALYVAVIMO SKATINIMĄ? Šį probleminį klausimą, norėdami jį tiksliau apibrėžti, tyrėjai išskaidė į tokias problemines dalis:
-
Ar mokykliniai vadovėliai rengia moksleivius būti tolerantiškiems kitokiems, raidos sutrikimų turintiems, vaikams, moko juos konstruoti pozityvius santykius, bendradarbiauti, įtraukti į įvairias socialinio mokyklinio dalyvavimo formas?
-
Kaip į vadovėlius yra integruota medžiaga apie kitokius vaikus, kokia medžiaga ir kaip ji pateikiama ir koks pranešimas apie tuos vaikus yra siunčiamas mokiniams?
-
Koks realus diskursas, dalyvavimo ar atskirties, yra formuojamas vadovėlių medžiaga?
-
Koks yra intensionalusis specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys, kaip jį apibrėžia ugdymo turinio dalyviai, agentai - mokytojai ir moksleiviai?
-
Su kokiais edukacinio dalyvavimo resursais (galimybėmis) ir kliuviniais pasižymi specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys?
-
Kokios yra efektyvaus ir neefektyvaus integruoto ugdymo turinio apraiškos?
Tyrimo tikslas ir uždaviniai
Tyrimu buvo siekiama ATSKLEISTI UGDYMO TURINIO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE YPATUMUS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ SOCIALINIO IR EDUKACINIO DALYVAVIMO ASPEKTU.
Tuo tikslu buvo įgyvendinami šie uždaviniai:
-
Atliekama vadovėlių turinio analizė siekiant išsiaiškint, kokio turinio ir kokio kryptingumo formuojamas mokyklinis diskursas (kolektyvinė nuomonė, išreikšta tekste, skirtame mokyklai) apie specialiųjų poreikių vaikų socialinį ir edukacinį dalyvavimą;
-
Atliekamas pedagogų nuomonių tyrimas siekiant išsiaiškinti ugdymo turinio resursus ir kliuvinius;
-
Atliekamas bendraklasių nuomonių tyrimas siekiant išsiaiškinti specialiųjų poreikių vaikų socialinio dalyvavimo ugdymo turinyje resursus ir kliuvinius;
-
Atliekama apibendrina ugdymo turinio analizė specialiųjų poreikių vaikų socialinio ir edukacinio dalyvavimo aspektais;
-
Rengiamos rekomendacijos tolesnei integruoto ugdymo plėtotei, nurodant ugdymo turinio tobulinimo kryptis realizuojant principą „viena mokykla visiems“.
Tyrimo metodai ir imtis
Atliekant tyrimą buvo analizuoti rašytiniai ir sakytiniai tekstai. Atliekant rašytinių tekstų, vadovėlių analizę, buvo analizuoti buvo analizuoti tiek tekstai, tiek ir paveikslai. Analizuota buvo atliekant vadinamąja turinio (content) analizę. Vadovaujantis šios analizės principais, tekste yra randami, identifikuojami leksiniai – semantiniai vienetai. Leksiniu – semantiniu vienetu gali būti sakinio dalis, sakinys arba keli sakiniai. Leksinis – semantinis vienetas reiškia, kad toje konkrečioje teksto dalyje yra kažkokia prasmė, kažkas norima pasakyti. Leksiniai – semantiniai vienetai grupuojami pagal panašumą, o vėliau įvardijami. Kitaip tariant, įvardijama teksto dalies prasmė. Taip sustruktūruodamas visas tekstas, leksiniai – semantiniai vienetai sugrupuojami ir įvardijami. Grupių pavadinimai tampa struktūrinėmis prasminėmis nagrinėjamo reiškinio ašimis, poliais, temomis, dar vadinamomis kategorijomis. Šios kategorijos ir nusako visą nagrinėjamo reiškinio esmę, turinį ir kryptingumą. Atskleidžiamos tekste užslėptos ir ne visada „nuoga akimi“ matomos prasmės, kurias skaitytojas sąmoningai arba nesąmoningai perima. Vadovėlių tekstų analizė leidžia atskleisti dažnai neįsisąmonintas prasmes, kurios bet kurio atveju išlieka mokinių sąmonėje, vėliau struktūruota jų mintis ir veiksmus. Todėl vadovėlių tekstų analizė yra labai svarbi, nes taip atskleidžiamas tiek intensionalusis formalusis, tiek užslėptasis, bet tiek pat realus, ugdymo turinys. Šio tyrimo metu buvo išanalizuoti 27 lietuvių kalbos ir literatūros 1 – 10 klasių vadovėliai, 9 1 – 10 klasių etikos vadovėliai, iš viso, taikant turinio analizės principus, išanalizuoti 36 vadovėlių tekstai (1 priedas).
Atliekant sakytinių tekstų, mokytojų ir moksleivių išsakytų ir užrašytų nuomonių, analizė, vėl gi buvo atliekamos tos pačios turinio analizės procedūros. Pusiau atviro tipo interviu metodu žodžiu, individualiai ir grupėse, buvo apklausti 70 Šiaulių ir Marijampolės apskričių pedagogų. Papildomai, pusiau atviro tipo interviu – diskusijų metodu žodžiu grupėse buvo apklausti 231 moksleivių iš 45 mokyklų (3 priedas).
Tyrimo duomenys
Mokyklinio diskurso apie specialiųjų poreikių vaikų socialinį ir edukacinį dalyvavimą turinys ir kryptingumas: vadovėlių analizė arba
Kaip negalė vaizduojama vadovėliuose?
Tekstų turinio analizė
Vadovėlių analize buvo siekiama sužinoti, kaip moksleiviai yra mokomi pažinti raidos sutrikimų turinčius žmones, kokia informacija apie tokiu žmones perduodama, kitaip tariant, kokie formuojami moksleivių stereotipai apie specialiųjų poreikių vaikus ir šių socialinio bei edukacinio dalyvavimo galimybes. Atlikus vadovėlių tekstų analizę, paaiškėjo tokios ugdymo turinio semantinės (prasminės) kategorijos (žr. 1 lentelė, 2 priedas).
1 lentelė
Ugdymo turinio vadovėlių tekstuose kategorijos, jų empiriniai indikatoriai ir interpretacijos
Kategorijos pavadinimas
|
Kategorijų empirinių indikatorių pavyzdžiai
[šaltinis, puslapis jame, 2 priedas]
|
Komentaras
|
Negalės eliminavimas, neigimas
|
Juk visi turime kojas [1,98] Juk šitiek žmonių nešioja akinius. Iš tiesų tai nieko ypatingo [30,64] Ji, rodos, niekada nepastebėdavo mano ramentų (dėl poliomielito). Per visus mūsų pažinties metus ji nė karto apie juos neužsiminė. Ji niekada nežiūrėdavo nei į juos, nei į mano kojas, nei į nugarą. Visada žiūrėdavo man į veidą. [33,113] Tarnams uždrausta apie mane kalbėti. [17,219] Kartais vaikai pravardžiuoja. Kai kurie žmonės manęs nemato – tarsi “nematyti” būtų labai mandagu… [33,112]
|
Kai neįgalų žmogų siekiama prilyginti sveikajam, apsimetant, kad jis neturi tos negalės, net liepiant jam elgtis virš realių savo galimybių ribos, kuri dėl negalės natūraliai yra žemesnė nei sveikųjų
|
Neįgalaus žmogaus vienišumas
|
Ji vos vos pavaikščiojo su ramentu. Mergytė vis buvo viena. Kitiems vaikučiams būdavo su ja nuobodu. [1,180] Per pertraukas jis stoviniuodavo vienas. [31,157] Klinika yra visai puikus draustinis. Esi tarp lygių, ir personalas nėra iš anksto neigiamai nusistatęs. Tačiau už klinikos sienų, deja, viskas kitaip. [34,44] Jeigu aš su savo tėvais arba palydovais keliauju, tai nesikalbėkite su jais apie mane, kalbėkite su manimi! [34,45] Regintys pažįstami mėgsta pažadėti: “Kada nors ateisim, aplankysim tave”. Bet nė vienas neateina. [32,45] Pirmieji visiško aklumo metai buvo patys sunkiausi: keturios sienos ir liūdesys [20,319] Jau visi metai man skauda koją. Ir tiek laiko aš guliu lovoje. Kai pradeda temti, ateina mama ir sako: - Ar degsim lempą, o gal nori pabūti prieblandoje kaip visada? [3, 68-69]
|
Neįgalus žmogus vaizduojamas esantis vienas, atskirtas nuo kitų, nes kitiems neįdomu su juo. Taip pateikiamas siekis būti tarp tokių pat kaip jis.
|
Negalės kompensavimo priemonių pateikimas
|
Bet yra ir tokių žmonių, kurie mato, tik negirdi. Jie atpažįsta raides pagal šiuos ženklus. [32,44] Aš nešiodavau tokią geležį, kad mano nugara būtų tiesi. [17,48] Kas nemoka skaityti, tam negelbsti ir akiniai [25,192]
|
Pateikiamas neutralus negalės kompensavimo priemonių vaizdas arba apibūdinimas
|
Neįgalus kūnas – negražus
|
Visų labiausiai aš bijau gatvės ir kitų vietų, kuriose būna daug žmonių. Kad jūs žinotumėte, kiek drąsos reikia išeinant iš namų!.. Nes mano kūnas kitoks. Žmonės, kurie laiko save “normaliais”, pamatę mane išsigąsta, nustemba, baisisi ar net bjaurisi. Kartais mamos rodo mane pirštais savo vaikams. [33,112] Vienos mergaitės sapnas. Pamačiau, kad vaikai bado mane pirštais. Vyrai pradėjo juoktis. Moterys nusigręžė ir užsidengė akis. Siaubas iškreipė jų veidus. Atidžiai peržvelgiau save. Ilgai žiūrėti nereikėjo. Aš nebeturėjau rankų. Jų vietoje, tiesiai iš mano pečių, stirksojo pora labai mažų, smulkių rankyčių. Bet visa kita buvo taip, kaip visada, ir aš jaučiau esanti ta pati. [33,112]
|
Neįgalaus žmogaus kūnas pateikiamas kaip labai bjaurus. Juo bjaurisi aplinkiniai, ir net pats asmuo. Iš jo juokiasi. Ir pats neįgalusis išgyvena, kad jo kūnas yra kitoks
|
Negalės informacinis apibrėžimas, apibūdinimas
|
žemažiūris, trumparegis – iš toliau prastai matantis [4,54] ponas Rinkūnas serga. Jam labai skauda širdį. Kartais naktį pulsas būna labai neritmiškas. Tai jį labai baugina. Gydytojai kalba apie širdies vožtuvų nepakankamumą ir siūlo jam operuotis. [34,24] apie negalią kalbama tada, kai dėl ligos, traumos ar iš prigimties žmogaus organai visai nebegali atlikti savo funkcijų arba nepakankamai jas teatlieka ir žmogus patiria socialinę žalą. Kitais žodžiais tariant, bet koks sveikatos pablogėjimas, funkcijų sumažėjimas ir dėl to atsirandanti socialinė žala laikoma negalia. Čia nesvarbu, ar negalios priežastis – liga, nelaimingas atsitikimas, ar ji yra įgimta. Svarbu pati negalia. Ar yra negalia, galima nuspręsti tik atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. [34,42] Sigita turi draugę Juliją. Jos vyresniajam broliui dvidešimt vieneri, ir jis serga spazminiu paralyžiumi. Visai nekalba. [32,42] jis moka lakstyti ir juoktis. Moka žaisti ir piešti. Moka džiaugtis ir išdykėliškai ploti rankomis. Tačiau jis yra vaikas, kuris atėjo į pasaulį su vadinamuoju intelekto sutrikimu. Suaugusieji dažnai nežino, kaip vadinti tokius vaikus. kai kurie vadina “silpnapročiais” arba “idiotais”. Specialistai sako, kad Robinas turi “Dauno sindromą”. Žmonės kartais vadina tai mongolizmu. Šiaip ar taip – Robinas yra Robinas. [32,42]
|
Pateikiamas neutralus įvairių negalių (fizinių ir proto) apibūdinimas
|
Neadekvatus neįgalaus žmogaus požiūris į save
|
praminė mane “Murziuku Tuščiagalviu”. Bet, žinoma, taip pravardžiuoja tik iš pavydo. Argi ant “tuščios galvos” galėtų taip gražiai atrodyti aukšta skrybėlė? žinoma, ne! o argi “tuščia galva” mokėtų taip gražiai apsivilkti, kaip aš? Be abejo, ne! o taip išdidžiai nešioti aky stikliuką ir taip vikriai laikyti lazdelę, ir taip lengvai vaikščioti, tokiais puikiais batukais ilgomis, siauromis nosimis, argi tai galėtų “tuščia galva”? Tikrai, ne! [4,55] mano galva ne tik netuščia, bet, priešingai, pilna išmintingiausių sumanymų. [4,67]
|
Kai neįgalus žmogus ne tik nemano turįs kokių nors problemų, bet, priešingai, mano, kad turi net išskirtinių gebėjimų. Arba savo negalę jis neigia ir pateikia ją kaip, pvz. protingumo įrodymą
|
Protinė negalia kaip privilegija (pasakose)
|
bepiga tam kvailučiui broliui iš pasakos – protingieji broliai šliūkšt nuo stiklo kalno ir važiuoja užpakaliu žemyn, o kvailutis tik arklelį apžargu apsižergęs brūkšt ir įšovė į pat viršūnę. [5,41] paikutis laimėjo karalaitę [23,135] Būkite ramus, sere riteri, aš jį gerai saugosiu. Kai narsa keliauja šalia kvailybės, ragą reikia pavesti kvailybei, nes ji moka geriau trimituoti ir garsintis. [22,10]
|
Proto negalė (kvailumas) pateikiama kaip lengvos sėkmės priežastis. Dažniausiai sutinkama pasakose – kvailam visada labiau sekasi nei protingam
|
Sau keliamų reikalavimų sumažinimas dėl negalės
|
Aš gi esu kvailutis. Mane skystapročiu vadina [5,41] Dieve, padėk man mokytis./Nesu labai protingas, bet stengiuosi./Nemalonu gauti prastus pažymius [15,178] senelė nelaukė atsakymo – turbūt dėl to, kad buvo apykurtė ir pati tai žinojo. [21,60] aš esu kvailas, kaip žinai, arba, tarkim, kaip meistras ir visi kiti mano. Todėl į mane niekas rimtai nežiūri, todėl man lieka tiktai triūsti namuose. Mano pareiga plauti, šveisti, valyti dulkes …[24,53]
|
Kai neįgalus žmogus dėl turimos negalės pats sau sumažina keliamus reikalavimus. Dažniau taip elgiasi asmenys, tyrintys proto negalę
|
Neadekvatus (blogas, nemokšiškas) poelgis dėl proto negalės
|
davė man senelė šuniuką. Įdėjau į kepurę ir nutroško. O tėvas ir sako: tu kvailutis. [5,41] Man nepatinka spoksantys į langus/Ir dėdė Simas su kvailais anūkais,/Kur suriša sparnus raišam balandžiui/ Ir pasišaukia katiną Moliūgą, [30,12] aš tikrai nežinau ką daryti, kad nebūtų to kvailo berniukų priešiškumo mergaitėms. [30,67] jie yra lyg išprotėję gydytojai, kurie žmogui nupjauna sveiką ranką be būtino reikalo, vien siausdami. [36,196] kaip atskirti, kokie įsitikinimai yra kvaili, žalingi, pavojingi? [33,28] pastebėta, kad vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie televizoriaus, iš kai kurių telefilmų herojų mokosi kvailo ar net agresyvaus elgesio. [33,33] Kokia kvaila – kepdama blynus, tešlą maišė su krakmolu [16,245] Bet iš Londono atvyko garsus daktaras ir pasakė, kad tai kvailystė [17,48] “Kaip kvailai padariau, kad jį paleidau”, - pagalvojo berniukas ir vėl ėmė purtyti tinklelį, kad nykštukas nukristų į jį stačia galva. [8,57]
|
Dėl proto negalės žmonės elgiasi neadekvačiai susidariusiai situacijai, prieš įvairias moralės normas, nemokšiškai
|
Negalės priežastis (įgyta)
|
man mama sakė, kad Andrius buvo patekęs į avariją. Nuo tada jis turi sėdėti invalido vežimėlyje. [29,54] ten (ligoninėje) nustato, kad jam smegenų uždegimas. Galima pagydyti, tačiau visą gyvenimą išliks protinė negalia. [34,41] vasarą Algimanto namuose atsitiko nelaimė. Jis taip išsigando, kad pradėjo mikčioti. [33,97] Tokio pavojingo švitinimo pasekmės gali būti smegenų augliai, kraujo vėžys…[16,66] kai Laimai buvo vos aštuoneri, jai medikai diagnozavo diabetą. Baigusi mokyklą, mergina apako. [20,319] jeigu žmogus nieko nedirba, jis suserga. Visos negalės kyla iš nenaudingumo. Kiekvienas žmogus turi būti kažkam naudingas. [15,95]
|
Pateikiamos įvairios negalės priežastys. Didžiojoje daugumoje pateiktų atvejų kalbama apie įgytą negalę: po avarijos, ligos ir pan. Vienoje vietoje pateikiamas nerealus negalės šaltinio apibūdinimas – visos negalės kyla iš nenaudingumo.
Pateikiamos įvairaus pobūdžio negalės: kalbos, judėjimo, regos, proto ir kt.
|
Negalės priežastis (įgimta)
|
Toks jau jis gimė. Jis nežino kodėl. Ir niekas to nežino! [30,20-21] Netrukus sužinojome karčią tiesą: dėl deguonies trūkumo pažeistos smegenys. Visą amžių reikalinga globa!! [34,41] intelekto sutrikimas yra vienas iš dalykų, kurį žmogus atsineša gimdamas, kaip kad odos spalvą, ūgį, temperamentą. [32,43]
|
Pateikti tik keli atvejai apie įgimtos negalės priežastis. Dažniausiai kalbama apie proto negalę
|
Keistas poelgis kaip protinės negalės pasekmė
|
Ar jums galvoj negerai? [6,17] tik nemanykit, kad aš kvaila ir senamadiška [7,21] Tarsi jie patys būtų gudresni su tais savo kvailais žaidimais – tik ir žino erzintis, peštis, įskundinėti. Nieko protingesnio jiems neateina į galvą. [30,67] arba vėl, kai užeidavo kvailumas, čiuoždamas kelis sykius persiversdavo per galvą. [28,102] ar tu proto netekai? Atsipeikėk, vaikščiok, kaip tave mokė tavo tėvai ir kaip mokiau aš, tavo motina. [34,19] juk visada ta pati reakcija: kas nepažįstama, tas atmetama kaip paikystė. [34,22] ji turėjo kvailą, o gal ir žalingą įprotį – labiausiai patikusias knygos vietas pasižymėdavo įkišdama tarp lapų savo plauką. [35,70] dėl tokio atvirumo jį daugelis vadino asilu, kvailiu ir net idiotu. [18,24]
|
Kartais keistas, daugumi neįprastas poelgis visai nepagrįstai įvardijamas kaip kvailas, nors realiai nėra jokios negalės
|
Stigmatizavimas
|
Pranelį Deguliuką visi laikė puskvaišėliu. Nors jis, kaip ir visi vaikai, lankė mokyklą ir galėdavo atmintinai išmokti ilgiausius eilėraščius. [6,85] Vaikai truktelėjo pečiais…juk jis taip siaubingai mikčioja “HA-HA”, - atsakė jie. – Ką su juo veikti? [31,156-157] - taip, - atsakė mokytojas, - piktu aš jo nelaikau, bet jis atrodo apykvailis. Be perstojo juokiasi ir juokiasi. [19,145]
|
Negalė suprantama kaip kažkokia žymė, kuria pažymėtas asmuo. Tai tarsi išskiria jį iš kitų tarpo, leidžia su juo elgtis ne taip, kaip su kitais
|
Šaipymasis
|
O juo labiau jis mikčiojo, juo garsiau kvatojo mokiniai. Haroldas vos išdrįsdavo prasižioti. [31,156-157] - Eik, kas per kuprotas nykštukas pas mus atėjo! Negi čia, puikiuosiuose Vakaruose, yra ir tokių žmonių? [33,86] Kai kurie klasės vaikai labai apsidžiaugė, kad dabar turi “savo mikčių” – lyg kokį juokdarį. Jie atsivesdavo draugus iš kitų klasių ir prašydavo : “Algi, p-p-p-pakalbėk”. [33,87] ei, muzikante, pajudink kuprą! Tokie širdį verią žodžiai kupriuką lydėjo nuo pat lopšio dienų. Jeigu kam jis neįtikdavo, tuojau išgirsdavai: - Prakeiktas kuprius! [19,65] nors ir nuodėmė, bet ir iš luošumo žmonės juokiasi. [24,92]
|
Iš neįgalaus žmogaus ir jo negalės atvirai šaipomasi
|
Negalė kaip leidimas su žmogumi elgtis blogai
|
kamuoliu mes pargriaunam Pėterio meškiuką – jis toks kvailas [30,60] dirba tik kvailiai. Poilsis geriau nei darbas [35,147] Jaunėlė buvo menko proto ir todėl seserų būdavo skriaudžiama, apvalgoma ir kvailute vadinama. [10,153]
|
Atvirai negalė pateikiama kaip leidimas su neįgaliu žmogumi elgtis blogai. Tarsi žmogus su negalia būtų mažiau žmogus
|
Užuojauta neįgaliam
|
Užduotis, kaip pertvarkyti sporto salę, kad berniukas Povilas, kuris yra iš dalies paralyžiuotas, galėtų būti kartu. [30,53] pabandyk įsivaizduoti, kas būtų, jeigu beveik ar visai negalėtum matyti [28,18]
|
Kalbama apie užuojautą, galimybes padėti neįgaliam žmogui
|
Siekis pakeisti sutrikimo būseną, palikti negalės situaciją
|
(apie pingviną) šit ant vienos lentynos gulėjo visas kaupas atsarginių kojų! Nedrąsiai panaršęs, susirado tokią, kuri beveik nesiskyrė nuo jo sveikosios kojos; drebančiais iš susijaudinimo sparneliais nusitraukė vos besilaikančią šlepetę ir prisidėjo naująją koją. Klept! Tvirtai prisisiurbė jos klijingas galas – ir Tvinas pasijuto tvirtai bestovįs ant dviejų drūtų vienodų pėdų” [7,7] pirmiausia Elė panorėjo, kad vėl galėtų vaikščioti jos paralyžiuota sesutė. [29,31] berniukas prašo kūdikėlio Jėzaus dovanoti jam rankas, radęs mamos pirštines, džiaugiasi jomis tarsi tikromis rankomis, bet, tėvams susigraudinus, numeta jas, suplėšo laišką ir nesiklauso mamos, kad suaugusiam jam padarys dirbtines rankas.) [30,14] Ak, jei kas grąžintų jam kojas! [13,188]. Rasi, seneli, duotum man vieną lašelį, – prabilo neregys.- Esu aklas: norėčiau savo vaikelių veidus regėti. [8,67]
|
Neįgalieji ir kiti nori, ieško galimybių palikti sutrikimo būseną, pakeisti negalės situaciją, išeiti iš jos ir grįžti į “normalų” gyvenimą.
|
Lūkesčių dėl fiziškai neįgalaus žmogaus veiklos sumažinimas
|
Jis tikrai nieko negali – juk matote, kad jis sėdi invalido vežimėlyje [29,54] Nesielkite su mumis kaip su ligoniais! Duokite mums galimybę gyventi taip, kaip gyvena sveiki žmonės! [34,45] visiems liepta rūpintis, kad man būtų malonu. Liga daro mane piktą. Niekas nesitiki, kad aš gyvensiu ir užaugsiu. [17,49] apie ligotą savo vaiką: - Nebus iš tavęs artojo, - tęsia ji gailestaudama toliau. – Būsi ubagėlis ir duonos negalėsi sau užsidirbti, ir skriaus tave kaip mažesnįjį visi…[11,45] Sigitas niekad nebūtų ištaręs posakio “šikšna šikšnelė, šikšniškai išrėžta”. [18,24]
|
Kiti žmonės nesitiki, kad žmogus su negale gali padaryti tam tikrus darbus, atlikti tam tikras veiklas, todėl iš anksto sumažina jam keliamus reikalavimus
|
Lūkesčių dėl protiškai neįgalaus žmogaus veiklos sumažinimas
|
net visiškas idiotas kada nors įsimyli [36,90] kokia galva, tokia kalba [23,61] ne, taip kvailai galėtų rašyti nebent lopšelinukas…[8,124]
|
Kiti žmonės nesitiki, kad žmogus su proto negale gali atlikti kokias nors veiklas, todėl iš anksto sumažina lūkesčius įvairiose veiklose
|
Žmogaus galimybių sumažėjimas dėl negalės
|
Šiandien Martynas suaugęs ir gyvena žmonių su protine negalia globos namuose. [34,41] Dabar Morta paralyžiuota dėl nugaros smegenų pažeidimo ir prikaustyta prie invalido vežimėlio. [34,41] Robino intelekto sutrikimas pasireiškia tuo, kad jis dar nemoka taip sklandžiai kalbėti kaip jo bendraamžiai. Ir mokosi daug lėčiau. Jam dažniau reikia pertraukos, jis negali ilgam sukaupti dėmesio. [32,43] Renata akla. Ji nemato gėlių. Ji neregė nuo pat gimimo, todėl nežino, kai atrodo geltona ar pilka spalva. Iš viso nežino, kas yra spalva. Nepažįsta nei juodo, nei balto, nepažįsta šviesos. Ji pažįsta tik tamsą. [32,44] Kai kurie mokytojai kviesdavo Algį atsakinėti ir kantriai laukdavo, kol jis kliūdamas, labai lėtai kalbėdavo. Kiti mokytojai niekada neversdavo Algio ilgai kalbėti. Jie skirdavo užduotis raštu. [33,97] jis tik norėjo paklausti, ar neatsirado jo akiniai, kuriuos jis pametė per gaisrą, nes be akinių kaip be rankų. [17,36] Visi pirmieji metai buvo labai sunkūs dėl to, kad norėjosi viską daryti pačiai, o nieko neišeidavo [20,319] Ji kalbėdavo su manimi taip, lyg nebūtų žinojusi, kad aš negaliu lakstyti kaip kiti berniukai. [33,113]
|
Kalbama apie sumažėjusias neįgalaus žmogaus galimybes dalyvauti tam tikroje veikloje kartu su sveikaisiais arba savarankiškai
|
Kategoriškai neigiamas neįgalaus žmogaus atmetimas iš kito neįgalaus žmogaus pusės
|
tik neprasidėkite su juo! Laimė, kad mes neprivalome su tokiais terliotis. Juk jis net bėgioti negali! – kalba berniukas su akiniais [29,54]
|
Neįgalus žmogus kategoriškai ir griežtai neigiamai pasisako prieš kitą neįgalų žmogų. Ši pozicija yra vienintelė rasta, bet labai ryški.
|
Neįgaliųjų įtraukimas į veiklą sveikųjų iniciatyva
|
Tiesą sakant, mes galėtume su juo pažaisti. Juk jis visada toks vienišas [29,57] Įtraukite mus į savo gyvenimą! Pakvieskite mus! Kalbėkitės su mumis, žaiskite su mumis, dalinkitės savo laisvalaikiu! [34,45] Neišskirkite mūsų, bet duokite mums galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime. [34,45] Kol kas jis tebelanko darželį, kur būna kartu su kitais, sveikais vaikais, jie Robiną pripažįsta, o daugelis net labai mėgsta. [32,43] Ten, kur Robinas gyvena, yra mokykla, kurioje sutrikusio intelekto vaikai mokosi kartu su kitais. Šią vasarą Robinas lankys šios integruojančios mokyklos parengiamąją klasę. Norėtume, kad jis kaip ir visi vaikai, išmoktų būti savarankiškas, pats spręsti, ko jam reikia, atsižvelgti į kitus ir kitiems paaiškinti savo norus. [32,43] Tai ką mes turim daryti? Priimkit jį į savo tarpą ir neleiskit skriausti. [21,125]
|
Minimos ir siūlomos įvairios iniciatyvos, kaip sveikieji galėtų arba jau įtraukia neįgaliuosius į savo veiklas. Pateikiami integracijos pavyzdžiai
|
Siekis kompensuoti negalę
|
spalvotai nupiešiu aš juodą / Pasaulį ir šimtą kelių… / Aš viską nupiešiu spalvotai, / Ko pamatyt negaliu… [29,55] Ar nenutilsi?! Akinius tau reikės išrašyti, ar ką, kad nepažįsti savo chebros? – sušukdavo šeimininkas, ir Brisius susigėdęs iškart uždarydavo savo diskoteką. [21,138]
|
Negalint negalės panaikinti, siekiama ją kompensuoti kuo nors kitu
|
Protinė negalė kaip menkų galimybių priežastis
|
Man sako,- tu dar kvailas, tu dar mažas/ Ir nieko dar suprasti negali… [30,12] Tik kvaiša gali pakliūti į spąstus [28,130]tokia mintis gali šauti į galvą tik nevispročiui [33,101] - tuščia jos – kvaila, ką ji kalba, nesuprantu. [12,9] kvailo liežuvis galvos nesiklausia. [20,107] ne toks Petriukas kvailas, kad jį kas sučiuptų. [19,361] kvailiams iš nieko nebūna naudos, nei iš to, nei iš kito, galvą dedu [22,121] logika čia paprasta. Tai ne bepročio, šokinėjančio migloje nuo kupsto ant kupsto, logika. [22,174] gudrus po žeme mato, kvailas ir po kojomis nepastebi (tts.) [27,114] žydė apkūlusi jį ir paskui paklaususi: “Ui Baroniok, ko tu nebėgai – visi protingi vaikai meta plytgalį ir bėga?” [11,38]
|
Kuriama nuomonė, kad menkesnės kieno nors galimybės suprasti, padaryti, pasakyti ką nors ar pan. yra proto negalės pasekmė.
|
Neįgalaus žmogaus veikla virš jo galimybių ribų
|
parkerį jis laiko dešinės kojos nykščiu ir didžiuoju pirštu. Kairiąja koja prispaudęs popieriaus lapą. Mat jis neturi rankų. Tiksliau, jos yra tik iki alkūnių. [30,20-21] Mykolas, kuris mato ir girdi, bet nevaldo rankų ir kojų ir negali kalbėti, kalbasi ant galvos šalmo pritvirtintu strypeliu parodydamas žmonėms ženklus specialioje lentelėje – tai simbolių kalba. [28,122] Į aklųjų mokyklą C. mieste visada važiuodavau traukiniu viena. Suvokiau tai kaip tikrą laisvę, nors daug kuo turėjome rūpintis patys… Ten mūsų niekas perdėtai neglobojo ir nesigailėjo… [32,45] ta aplinka ne paliegusios, ne pavargusios moters. Toks grožio jausmas! Be tėvo augusi, be namų… šluba, vieniša, šimto ligų kamuota. Matyt, galinga dvasia ar kipšas koks tūnojo ten viduje, kad nepalūžo ir brovėsi per visas užtvaras. Nei bėdos, nei ligos neįveikė. [16,118] Tik pamažu Laima pramoko megzti, gaminti valgį (net tortus kepti!). Pamažu grįžo optimizmas, noras džiaugtis gyvenimu. ji vėl pradėjo bendrauti su žmonėmis, net baidare po Aukštaitijos ežerus keliavo. [20,319] jo viena koja buvo kiek trumpesnė, bet kai jis visada riedėte riedėdavo, tai tu, žmogau, ir nepastebėsi. [10,94]
|
Pateikiami atvejai parodo atrodo neįtikėtinas arba iš jų nelauktas veiklos galimybes
|
Kito apkvailinimas (negalės prikabinimas) kaip pykčio išraiška
|
vieną dieną Renata parėjo įniršusi. - Marija kvaila žąsis! – sušuko ji ir bloškė kuprinę į kampą. [30,47] užsičiaupk, tu akiniuota gyvate. [30,64] eik namo, tu kvaily [28,58] Kvailas tipe, išsijunk ilgąsias! [36,8] Lukas pareina namo. Vakarieniaudamas netyčia apverčia stiklinę arbatos. Mamai tenka pakeisti staltiesę. Darkaisi kaip koks silpnaprotis! – lepteli ji pykčio pagauta. [32,42] pakartok, jei nesi kurčias. Pakartok, sakiau! [18,24] - Tai kvailumas vaiko! – sušuko malūnininkas. – iš tiesų nežinau, kokia nauda leisti tave į mokyklą. Atrodo, kad tu ne gudryn, o kvailyn eini. [9,15]
|
Kitas žmogus išvadinamas kvailiu tik dėl to, kad ant jo supykta. Nėra jokių realių priežasčių priskirti jam proto ar fizinę negalią
|
Negalės kaip nenormalumo pateikimas
|
Užduotis apsvarstyti, ar neįgalieji vaikai turėtų lankyti “normalią” mokyklą? [30,53] ar aš normalus? Kiti taip pat kartais būna sutrikę ir abejoja, ar yra “normalūs”. Jie taip pat gali jaustis niekam nereikalingi, nemylimi ir neverti meilės, būti labai kritiški kitiems – ir jaustis vieniši. [33,68]
|
Negalė pateikiama kaip kažkas nenormalaus, todėl atskiro, kitokio nei visa kita
|
Įstatymiškai garantuotos neįgaliųjų teisės
|
fiziškai, psichiškai ar socialiai neįgaliam vaikui turi būti nustatytas specialus režimas, ugdymas ir priežiūra. [30,57] Lengvatomis valstybė teikia papildomą paramą žmogui ir siekia kompensuoti jo negalią, o socialinėmis garantijomis garantuoja materialinę ir teisinę paramą sergančiam, invalidui, senam, nedarbingam, nelaimės ištiktam žmogui. [34,42] invalidai ugdomi, mokomi specialiose įstaigose pagal invalidumą nustatančių arba specialių komisijų išvadas, sutikus invalidų tėvams, globėjams, rūpintojams. [34,43] vaikai turi teisę į ypatingą globą ir rūpestį fizinės ar psichinės negalios atveju [32,160] ne visi vaikai yra sveiki. Vaikams, ištiktiems kūno bei dvasios negalių, turi būti skirti ypatinga globa ir mokymas. Kodėl? [33,90] Invalidai turi neatimamą teisę į pagarbą jų orumui/…/, teisę į kuo normalesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą. [33,112]Protiškai atsilikęs asmuo turi teisę būti ginamas nuo išnaudojimo, piktnaudžiavimo ar žeminančio elgesio. [33,112]
|
Pateikiamos įvairių įstatymų ištraukos, kuriuose pristatomos neįgaliųjų teisės.
|
Pagalbos, užuojautos atmetimas iš neįgaliojo pusės
|
vakar pamačiau aklą moterį, stovinčią gatvės pakraštyje. Paėmiau ją už rankos ir norėjau pervesti per gatvę. Tačiau ji ištraukė ranką ir pasakė, kad mano pagalba jai nereikalinga. [30,71] Jeigu jūs nežinote, ar reikia mums padėti, tai paklauskite mūsų! Tačiau nesielkite su mumis kaip su mažais vaikais! [34,45]
|
Situacijos, kai pats neįgalusis, nenorėdamas kažkokio išskirtinio dėmesio sau, atsisako suteikiamos pagalbos. Jis siekia savarankiškumo ir neišskirtinumo
|
Išgyvenimas dėl savo negalės
|
Ji kenčia dėl to, kad į ją dažnai spoksoma, kai juo važiuoja gatve. [34,41] aš nesu nei tuščia vieta, nei koks retas zoologijos sodo gyvūnas. Kodėl tiek daug žmonių pastebi mano kūną, bet neįžiūri MANĘS?.. [33,112] kartais mane nuveža prie jūros, bet nemėgstu ten būti, nes žmonės spokso į mane. [17,48]
|
Aprašomi neįgaliųjų išgyvenimai dėl turimos negalės ar dėl aplinkinių požiūrio į ją ir jos negalią
|
Negalė (jos priskyrimas) kaip bausmė
|
Neliesk manęs, jei nepaklausysi – apaksi”. Girnakalys to sapno pabūgęs ir metęs savo darbą… [19,59] - A, tai tu per daug girdi! – suriko grafas ir taip trenkė žmogui į ausį, kad šis bematant apkurto. [8,66]
|
Negalė pateikiama kaip bausmė žmogui už kokius nors netinkamus jo darbus, elgesį ir pan.
|
Negalė kaip “dėmė”, našta
|
Turėsiu važiuoti bagažo vagone. Ar įsivaizduoji tai, tarp vištų ir dviračių? Maniau, prarasiu amą. Keleiviniai vagonai nepritaikyti invalidų vežimėliams. Taigi jokios keleivių kupė man. Gali kilti mintis, kad invalidai visai ne žmonės. Ir universalinėje parduotuvėje galų gale aš turėjau važiuoti prekių liftu. Invalidumas kaip našta. Be to – žmonių nuostata. Kažkam labai sunku įsivaizduoti tavo invalidumą. Čia juk reikia ką nors keisti, ar ne? [34,44] kvailius išžudžius pasaulis tampa išmintingas [36,64]
|
Neįgalus žmogus, jo negalė pateikiama kaip našta, “nešvarumas”, o tai, aišku, atskiria jį nuo kitų, apriboja jo aktyvaus dalyvavimo galimybes
|
Gyvensenos, mąstymo būdo keitimas dėl negalės
|
Žinai, reikia ne tik išmokti mąstyti kaip invalidui, bet ir naujai gyventi. Arba geriau – jeigu pradedi naujai invalidiškai mąstyti, pradedi ir naujai gyventi. [34,44] Kaip ji pati sako, “gyvenimas nėra lengvas, bet, nepaisant visko, labai gražus…[20,319]
|
Pavyzdžiai kai dėl negalės žmogus turėjo ar turi pakeisti gyvenimo būdą, mąstymą
|
Bandymas (siūlymas) pabūti neįgalaus žmogaus vietoje
|
užduotis: pasiskolinti invalido vežimėlį ir pabandyti su juo pasiekti įvairias savo miesto ar kaimo vietas, su kokiais sunkumais susidūrėte. Pasikalbėti su sėdinčiu invalido vežimėlyje žmogumi. Kaip žmonės be negalios turėtų elgtis su sėdinčiais invalidų vežimėliuose. Ar jums teko bendrauti su neįgalinčiais žmonėmis. [34,44] Išeikite dviese pasivaikščioti. Šaliku arba skara užriškite draugei ar draugui akis ir dešimt minučių pavedžiokite “akląjį” po mokyklą, po kiemą, galbūt pėsčiųjų taku ar po pievą. Po dešimties minučių pasikeiskite vaidmenimis. Būtų gerai, kad “aklojo pasivaikščiojimo” metu tas dešimt minučių patylėtumėte. Sugrįžę papasakokite, ką patyrėte būdami užrištomis akimis. [32,44]
|
Siūloma pabandyti įsivaizduoti save neįgalaus žmogaus vietoje, jo situacijoje
|
Neįgalaus žmogaus priėmimas tokio, koks jis yra
|
Turėkite kantrybės su mumis, jeigu nesame tokie greiti kaip sveiki žmonės. [34,45] Elkitės su mumis taip pat draugiškai ir “normaliai”, kaip kad jūs elgiatės su kitais, negalios neturinčiais žmonėmis! [34,45] Tai savybė, kurią jis turės visą gyvenimą iki pat mirties ir kuria skirsis nuo kitų. Patys neįgalieji ir aplinkiniai turi suvokti tokį likimą. Nuo to, kaip jie tai suvoks, priklausys visas neįgalaus žmogaus gyvenimas. [32,43] kodėl mes taip trokštam visus suvienodinti? Tegul Sigitas būna tylenis, jeigu jis taip nori. O patarškų mes ir taip jau turim per akis. [18,25] “Nereikia į mane šitaip žiūrėti!- sušukau mane apstojusiems žmonėms. – na ir kas, kad mano kūnas kitoks. Aš esu toks pat žmogus, kaip ir jūs. Aš jaučiu taip pat, kaip jūs! Aš – tai jūs!” [33,112]
|
Siūlymai priimti neįgalųjį tokį, koks jis yra – nekeičiant, nekompensuojant jo negalės, bet ir neignoruojant jos
|
Skatinimas rūpintis neįgaliuoju
|
Per vasaros atostogas Feliksas penkias dienas praleis su Robinu. Ar turite kokių minčių, ką juodu galėtų nuveikti? [32,43] Užduotis: išvardinkite įvairias neįgalumo formas ir sužinokite, kokios jų priežastys. Pagalvokite, kaip norėtumėt pakeisti neįgaliųjų žmonių gyvenimą. [32,43] Paklauskite mokytoją, ką reiškia “integracija” . Susisiekite su aklaisiais, gyvenančiais jūsų vietovėje, ir sužinokite daugiau apie jų kasdienybę. Parenkite sienlaikraštį. [32,53] ko reikia, kad įvairių negalių turinčių žmonių gyvenimas būtų žmoniškas? [33,112] pratimas: ar padėti neįgaliesiems – būtina ir negėda; būtina, bet gėda; nebūtina ir gėda; nebūtina ir negėda [35,189] Ėjo po du, regintieji vedė akluosius. [19,184]
|
Aktyvus skatinimas rūpintis neįgaliaisiais, įtraukti juos į veiklą, pakeisti jų gyvenimą arba aplinką
|
Mokymas, kad nereikia šaipytis iš negalės
|
iš luošumo nereikia šaipytis [36,125] - Dėkokite Dievui, kad gimėte sveikas! Beje, žmogui svarbiausia ne kūnas, o širdis bei protas, ir čia, reikia pasakyti, aš neturiu jums ko pavydėti. [33,86]
Negalima tyčiotis ir juoktis iš neįgaliųjų. Kodėl reikia laikytis šio tabu? Kaip pasikeistų tavo gyvenimas, jei šio tabu nebūtų? [35,35]
|
Aktyvus skatinimas nesišaipyti iš negalės
|
Neįgaliųjų savitarpio pagalba
|
vienus gyvenančius senus ir neįgalius žmones slegia baimė, kad aplinkiniai gali per vėlai pastebėti juos staiga ištikusį sunkų ligos priepuolį, kokią nors buitinę nelaimę ar šiaip negalavimą ir kad tai gali labai liūdnai baigtis. Tam buvo sukurta pagalbos telefonų grandinę, kai tokie žmonės nuolat skambina vienas kitam ir, reikalui esant, kviečia pagalbą. [32,47]
|
Neįgalieji gali padėti ir vieni kitiems
|
Žymūs neįgalieji (jų aktyvus dalyvavimas, nepaisant negalės)
|
Albertas Einšteinas, fizikos genijus, nekalbėjo iki ketverių metų, o skaityti pramoko vos devynerių. Mokykloje jam irgi nesisekė, ypač užsienio kalbos. Kalbėjimo sutrikimas jį lydėjo visą gyvenimą. [23,193] Nelsonas Rokfeleris, JAV viceprezidentas ir Niujorko valstijos gubernatorius, kentėjo dėl skaitymo sutrikimo. Kadangi blogai skaitydavo, mokykloje negaudavo gerų pažymių. Po šešiasdešimties grumties metų jam pavyko šią problemą įveikti. [23,193] Tomas Edisonas, žinomas amerikiečių išradėjas, mokykloje buvo laikomas nenormaliu, “tuščiu” ir protiškai atsilikusiu vaiku.. Tik pomėgis skaityti knygas išgelbėjo jį. [23,193] Ogiustas Rodenas, didysis prancūzų skulptorius, buvo laikomas blogiausiu mokiniu mokykloje. Mokytojai manė jį esant nemokytiną ir patarė tėvams sūnų mokyti amato, nors ir abejojo, ar jis kada nors sugebės užsidirbti pragyvenimui. [23,193]
|
Parodomas aktyvus ir labai produktyvus žymių neįgaliųjų gyvenimas
|
Neįgalaus žmogaus nurašymas
|
kaip galima leistis ieškoti seniai žuvusio sūnaus? Ir jeigu per kažkokį atsitiktinumą jis išliko gyvas ir yra paverstas mankurtu, tai tuo labiau nėra prasmės ieškoti jo, be reikalo draskyti sau širdį, nes mankurtas tėra tik ankstesnio žmogaus išorinis apvalkalas, iškamša… [24,92] Bet ką su kvailiais veiksi? – atsakiau. – Aš geriau eisiu paieškoti išminties ir teisybės. [9, 24]
|
Neįgalus žmogus apskritai nurašomas, nematoma jokių potencialių jo veikimo galimybių
|
Atskleistos ugdymo turinio kategorijos vadovėlių tekstuose parodo, kad yra įvairių, ir teigiamų, ir neigiamų, įvairaus turinio stereotipų apie neįgaliuosius. Papildomai buvo atlikta vadinamoji reitingo analizė, kitaip tariant, buvo suskaičiuotas empirinių indikatorių, arba leksinių – semantinių vienetų skaičius kiekvienoje kategorijoje ir kategorijos suranguotos žemėjančia tvarka (1 paveikslas). Kategorijų reitingų analizė atskleidė, kad ugdymo turinys vadovėlių tekstuose dažnai yra nukreiptas į neigiamų stereotipų apie negales formavimą, kad tekstai specialiųjų poreikių vaikams priskiria neigiamas savybes, atitinkamai numano pesimistinius socialinius ir edukacinius specialiųjų poreikių vaikų vaidmenis. Atlikus tekstų (čia turimi galvoje visi analizuoti vadovėliai in corpore) kategorizavimo ir kategorijų reitingavimą pagal leksinių-semantinių vienetų skaičių, paaiškėjo šie negalės pateikimo vadovėlių tekstuose faktai:
-
Vienas ypač ryškus vadovėliuose diegiamas neigiamas stereotipas yra proto negalę turinčio žmogaus NEADEKVATUS, NEATITINKANTIS VISUOTINIŲ NORMŲ ELGESYS, PABRĖŽIAMAS ELGESIO KEISTUMAS, NENORMIŠKUMAS. Pavyzdžiui: Kokia kvaila – kepdama blynus, tešlą maišė su krakmolu [16,245] Bet iš Londono atvyko garsus daktaras ir pasakė, kad tai kvailystė [17,48] “Kaip kvailai padariau, kad jį paleidau”, - pagalvojo berniukas ir vėl ėmė purtyti tinklelį, kad nykštukas nukristų į jį stačia galva. [8,57]. ar tu proto netekai? Atsipeikėk, vaikščiok, kaip tave mokė tavo tėvai ir kaip mokiau aš, tavo motina. [34,19] juk visada ta pati reakcija: kas nepažįstama, tas atmetama kaip paikystė. [34,22] ji turėjo kvailą, o gal ir žalingą įprotį – labiausiai patikusias knygos vietas pasižymėdavo įkišdama tarp lapų savo plauką. [35,70] dėl tokio atvirumo jį daugelis vadino asilu, kvailiu ir net idiotu. [18,24] Užduotis apsvarstyti, ar neįgalieji vaikai turėtų lankyti “normalią” mokyklą? [30,53] ar aš normalus? Kiti taip pat kartais būna sutrikę ir abejoja, ar yra “normalūs”. Jie taip pat gali jaustis niekam nereikalingi, nemylimi ir neverti meilės, būti labai kritiški kitiems – ir jaustis vieniši. [33,68] ir pan.
-
Kitas ypač ryškus vadovėliuose diegiamas stereotipas yra proto negalę turinčio žmogaus APRIORINĖS MENKOS GALIMYBĖS DALYVAUTI BENDRUOMENĖS IR EDUKACINIAME GYVENIME. Pavyzdžiui: Man sako,- tu dar kvailas, tu dar mažas/ Ir nieko dar suprasti negali… [30,12] Tik kvaiša gali pakliūti į spąstus [28,130]tokia mintis gali šauti į galvą tik nevispročiui [33,101] - tuščia jos – kvaila, ką ji kalba, nesuprantu. [12,9] kvailo liežuvis galvos nesiklausia. [20,107] ne toks Petriukas kvailas, kad jį kas sučiuptų. [19,361] kvailiams iš nieko nebūna naudos, nei iš to, nei iš kito, galvą dedu [22,121] Robino intelekto sutrikimas pasireiškia tuo, kad jis dar nemoka taip sklandžiai kalbėti kaip jo bendraamžiai. Ir mokosi daug lėčiau. Jam dažniau reikia pertraukos, jis negali ilgam sukaupti dėmesio. [32,43] Renata akla. Ji nemato gėlių. Ji neregė nuo pat gimimo, todėl nežino, kai atrodo geltona ar pilka spalva. Iš viso nežino, kas yra spalva. Nepažįsta nei juodo, nei balto, nepažįsta šviesos. Ji pažįsta tik tamsą. [32,44] ir pan.
-
Svarbią vietą vadovėliuose užima ryškios TEIGIAMOS/NEIGIAMOS KONOTACIJOS NETURINTIS INFORMACINIS NEGALĖS APIBŪDINIMAS, apibrėžimas. Vis dėl to neretai tekstuose, ypač kalbant apie įgytas negales, informacinis, pažintinis negalės apibūdinimas lydimas netiesioginiu nelaimės pajutimu. Pavyzdžiui: man mama sakė, kad Andrius buvo patekęs į avariją. Nuo tada jis turi sėdėti invalido vežimėlyje. [29,54] ten (ligoninėje) nustato, kad jam smegenų uždegimas. Galima pagydyti, tačiau visą gyvenimą išliks protinė negalia. [34,41] vasarą Algimanto namuose atsitiko nelaimė. Jis taip išsigando, kad pradėjo mikčioti. [33,97] Tokio pavojingo švitinimo pasekmės gali būti smegenų augliai, kraujo vėžys…[16,66]. Kalbant apie įgimtas negales yra truputėli kitokia semantika, numanomos pesimistinės nuotaikos. Pavyzdžiui: Toks jau jis gimė. Jis nežino kodėl. Ir niekas to nežino! [30,20-21] Netrukus sužinojome karčią tiesą: dėl deguonies trūkumo pažeistos smegenys. Visą amžių reikalinga globa!! [34,41] ir pan.
-
Nemaža, nors jau gerokai mažiau nei prieš tai aprašytų, vadovėliuose tekstų, numanančių NEĮGALAUS ŽMOGAUS PRIĖMIMĄ TOKS, KOKS JIS YRA, AKCENTUOJAMA PAGALBA NEĮGALIESIEMS, SKATINIMAS RŪPINTIS NEĮGALIUOJU, NEĮGALIŲJŲ ĮTRAUKIMAS ĮVAIRIAS SOCIALINIO DALYVAVIMO FORMAS. Pavyzdžiui: Turėkite kantrybės su mumis, jeigu nesame tokie greiti kaip sveiki žmonės. [34,45] Elkitės su mumis taip pat draugiškai ir “normaliai”, kaip kad jūs elgiatės su kitais, negalios neturinčiais žmonėmis! [34,45] Tai savybė, kurią jis turės visą gyvenimą iki pat mirties ir kuria skirsis nuo kitų. Patys neįgalieji ir aplinkiniai turi suvokti tokį likimą. Nuo to, kaip jie tai suvoks, priklausys visas neįgalaus žmogaus gyvenimas. [32,43] Per vasaros atostogas Feliksas penkias dienas praleis su Robinu. Ar turite kokių minčių, ką juodu galėtų nuveikti? [32,43] Užduotis: išvardinkite įvairias neįgalumo formas ir sužinokite, kokios jų priežastys. Pagalvokite, kaip norėtumėt pakeisti neįgaliųjų žmonių gyvenimą. [32,43] Tiesą sakant, mes galėtume su juo pažaisti. Juk jis visada toks vienišas [29,57] Įtraukite mus į savo gyvenimą! Pakvieskite mus! Kalbėkitės su mumis, žaiskite su mumis, dalinkitės savo laisvalaikiu! [34,45] Neišskirkite mūsų, bet duokite mums galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime. [34,45] Kol kas jis tebelanko darželį, kur būna kartu su kitais, sveikais vaikais, jie Robiną pripažįsta, o daugelis net labai mėgsta. [32,43] ir pan.
-
Nemaža dalis tekstų NEGALĘ PATEIKIA KAIP KITONIŠKUMĄ, SVETIMUMĄ, ETIKETIZUOJA, STIGMATIZUOJA NEGALĘ TURINČIUS ŽMONES, NET ŠAIPOSI IŠ JŲ. Pavyzdžiui: Pranelį Deguliuką visi laikė puskvaišėliu. Nors jis, kaip ir visi vaikai, lankė mokyklą ir galėdavo atmintinai išmokti ilgiausius eilėraščius. [6,85] Vaikai truktelėjo pečiais…juk jis taip siaubingai mikčioja “HA-HA”, - atsakė jie. – Ką su juo veikti? [31,156-157] - taip, - atsakė mokytojas, - piktu aš jo nelaikau, bet jis atrodo apykvailis. Be perstojo juokiasi ir juokiasi. [19,145] O juo labiau jis mikčiojo, juo garsiau kvatojo mokiniai. Haroldas vos išdrįsdavo prasižioti. [31,156-157] - Eik, kas per kuprotas nykštukas pas mus atėjo! Negi čia, puikiuosiuose Vakaruose, yra ir tokių žmonių? [33,86] Kai kurie klasės vaikai labai apsidžiaugė, kad dabar turi “savo mikčių” – lyg kokį juokdarį. Jie atsivesdavo draugus iš kitų klasių ir prašydavo : “Algi, p-p-p-pakalbėk”. [33,87] kvailius išžudžius pasaulis tampa išmintingas [36,64] ir pan.
-
Yra tekstų, kurie beveik sąmoningai DERESPONSABILIZUOJA, T.Y. NUIMA ATSAKOMYBĘ NUO RŪPESČIO NEĮGALIUOJU, NETIESIOGIAI NURODO SKAITYTOJUI NESIRŪPINTI NEĮGALIUOJU, NEKREIPTI DĖMESIO Į JO POREIKIUS IR GALIMYBES. Pavyzdžiui: kamuoliu mes pargriaunam Pėterio meškiuką – jis toks kvailas [30,60] dirba tik kvailiai. Poilsis geriau nei darbas [35,147] Jaunėlė buvo menko proto ir todėl seserų būdavo skriaudžiama, apvalgoma ir kvailute vadinama. [10,153] Jis tikrai nieko negali – juk matote, kad jis sėdi invalido vežimėlyje [29,54] Nesielkite su mumis kaip su ligoniais! Duokite mums galimybę gyventi taip, kaip gyvena sveiki žmonės! [34,45] visiems liepta rūpintis, kad man būtų malonu. Liga daro mane piktą. Niekas nesitiki, kad aš gyvensiu ir užaugsiu. [17,49] apie ligotą savo vaiką: - Nebus iš tavęs artojo, - tęsia ji gailestaudama toliau. – Būsi ubagėlis ir duonos negalėsi sau užsidirbti, ir skriaus tave kaip mažesnįjį visi…[11,45] net visiškas idiotas kada nors įsimyli [36,90] kokia galva, tokia kalba [23,61] ne, taip kvailai galėtų rašyti nebent lopšelinukas…[8,124] ir pan.
-
Yra tekstų, nurodančių į jausmus, išgyvenimus, susijusius su negale, apeliuojama į skaitytojo jausmus neįgalaus amines atžvilgiu, SKAITYTOJAS KVIEČIAMAS BŪTI EMPATIŠKU, ĮSIJAUSTI Į NEĮGALIOJO PADĖTĮ. Pavyzdžiui: Ji kenčia dėl to, kad į ją dažnai spoksoma, kai juo važiuoja gatve. [34,41] aš nesu nei tuščia vieta, nei koks retas zoologijos sodo gyvūnas. Kodėl tiek daug žmonių pastebi mano kūną, bet neįžiūri MANĘS?.. [33,112] kartais mane nuveža prie jūros, bet nemėgstu ten būti, nes žmonės spokso į mane. [17,48] Užduotis, kaip pertvarkyti sporto salę, kad berniukas Povilas, kuris yra iš dalies paralyžiuotas, galėtų būti kartu. [30,53] pabandyk įsivaizduoti, kas būtų, jeigu beveik ar visai negalėtum matyti [28,18] užduotis: pasiskolinti invalido vežimėlį ir pabandyti su juo pasiekti įvairias savo miesto ar kaimo vietas, su kokiais sunkumais susidūrėte. Pasikalbėti su sėdinčiu invalido vežimėlyje žmogumi. Kaip žmonės be negalios turėtų elgtis su sėdinčiais invalidų vežimėliuose. Ar jums teko bendrauti su neįgalinčiais žmonėmis. [34,44] ir pan.
-
Yra tekstų, kurie nurodo NEĮGALIŲJŲ SIEKIUS BŪTI AKTYVIAIS, skaitytojui pateikiama informacija apie tai, kad neįgalus žmogus gali ir nori turėti savo įnašą į visuomenės gyvenimą. Pavyzdžiui: ta aplinka ne paliegusios, ne pavargusios moters. Toks grožio jausmas! Be tėvo augusi, be namų… šluba, vieniša, šimto ligų kamuota. Matyt, galinga dvasia ar kipšas koks tūnojo ten viduje, kad nepalūžo ir brovėsi per visas užtvaras. Nei bėdos, nei ligos neįveikė. [16,118] Tik pamažu Laima pramoko megzti, gaminti valgį (net tortus kepti!). Pamažu grįžo optimizmas, noras džiaugtis gyvenimu. ji vėl pradėjo bendrauti su žmonėmis, net baidare po Aukštaitijos ežerus keliavo. [20,319] jo viena koja buvo kiek trumpesnė, bet kai jis visada riedėte riedėdavo, tai tu, žmogau, ir nepastebėsi. [10,94] ir pan.
1 pav. Negalės pateikimo vadovėlių tekstuose semantinių kategorijų reitingas (pagal leksinių-semantinių vienetų skaičių)
Papildomai buvo atlikta detalesnė negalės stereotipų, perteikiamų vadovėliuose, analizė. Daugiausia tekstų, pasižyminčiu leksiniu ir semantiniu turiningumu, žodžio įtaigumu, vertybių pertekimu ir įtvirtinimu, yra lietuvių kalbos (ir literatūros) bei etikos vadovėliuose. Todėl buvo patikrinta, kaip negalės stereotipai reiškiasi būtent juose (2 pav.). Paaiškėjo, kad vertinant mokomojo dalyko (lietuvių kalbos ir etikos) požiūriu:
-
Didžiausi stereotipų skirtumai atsiranda neigiamai negalę apibūdinančiose semantinėse kategorijose. Būtent LIETUVIŲ KALBOS VADOVĖLIAI YRA LABIAUSIAI NEIGIAMAI STEREOTIPIŠKI. Lietuvių kalbos vadovėliuose proto negalė apibūdinama kaip menkų socialinių ir edukacinių galimybių priežastis – ši semantinė kategorija labiausiai skiria lietuvių kalbos ir etikos vadovėliuos. Apskritai, lietuvių kalbos vadovėlis yra gerokai labiau „prisodrintas“ neigiamų stereotipų nei etikos. Čia labiau išryškinamas neadekvatus žmogaus poelgis dėl proto negalės, negalė kaip bausmė, mažesni lūkesčiai iš žmogaus dėl jo negalės, neadekvatus neįgalaus žmogaus savęs vertinimas.
-
LIETUVIŲ KALBOS VADOVĖLIAI LABIAU NEI ETIKOS NEĮGALIUOSIUS TALPINA Į BENE MISTINIUS IR MITINIUS NEGALĖS STEREOTIPUS, t.y. vienuose tekstuose neįgaliuosius pateikia pasakose, kituose tekstuose nurodo į žymius neįgaliuosius. Ir vienu ir kitu atveju nurodomas ne visai įprastas, tradicinis, normalus, o labiau išskirtinis, specialus negalės kontekstas.
-
ETIKOS VADOVĖLIAI LABIAU YRA NEDAUG, BET KIEK LABIAU NEI LIETUVIŲ KALBOS ORIENTUOTI Į TEIGIAMUS NEGALĖS STEREOTIPUS. Ypač čia akcentuojamas neįgaliųjų įtraukimas į veiklą sveikųjų iniciatyva, neįgalaus asmens priėmimas tokio, koks jis yra, įstatymiškai garantuotos neįgaliųjų teisės (visiškai nepateikiama lietuvių kalbos vadovėliuose), mokymas, kad nereikia šaipytis iš neįgaliųjų, neįgaliųjų tarpusavio pagalba, siūlymas būti empatiškiems, t.y. pabandyti įsistatyti į neįgaliųjų vietą (visiškai nepateikiama lietuvių kalbos vadovėliuose), skatinimas rūpintis neįgaliuoju.
-
Tačiau IR ETIKOS VADOVĖLIAI NEIŠVENGIA NEIGIAMO NEGALĖS STEREOTIPIZAVIMO. Čia galima rasti, netgi daugiau nei lietuvių kalbos vadovėliuose, keisto protiškai neįgaliųjų elgesio aprašymų, panašiai dažnai kaip ir lietuvių kalbos vadovėliuose atskleidžiamas neįgaliųjų galimybių sumažėjimas dėl negalių, negalė kaip dėmė, „našta“, kito apkvailinimas (negalės „prikabinimas“) kaip pykčio išdava, neadekvatus, nemokšiškas poelgis dėl negalės.
 2 pav. Negalės pateikimo vadovėlių tekstuose semantinių kategorijų reitingas etikos ir lietuvių kalbos vadovėliuose
Papildomai buvo patikrinta, ar negalės pateikimas vadovėliuose skiriasi lietuvių ir užsienio autorių parengtuose vadovėliuose ir tekstuose. Paaiškėjo, kad (3 ir 4 pav.):
-
LABIAUSIAI NEIGIAMI NEGALĖS STEREOTIPINIAI VAIZDINIAI PATEIKIAMI BŪTENT LIETUVIŲ, O NE UŽSIENIO AUTORIŲ VADOVĖLIUOSE. Protinė negalė kaip menkų edukacinių ir socialinių galimybių priežastis, keistas poelgis kaip protinės negalės pasekmė, blokas, nemokšiškas poelgis dėl proto sutrikimo, kito apkvailinimas kaip pykčio išraiška, žmogaus galimybių sumažėjimas dėl negalės, šaipymasis, negalės priskyrimas kaip bausmė, lūkesčių iš proto negalę turinčio asmens sumažėjimas, šaipymaisi iš neįgalaus asmens – šie neigiami negalės vaizdiniai ryškūs būtent lietuvių, o ne užsienio autorių vadovėliuose.
-
Nors ir užsienio autorių vadovėliuose pasitaiko neigiamų negalės stereotipų, jų yra žymiai mažiau, be to, TEIGIAMUS NEGALĖS VAIZDINIUS PATEIKIANČIŲ VADOVĖLIŲ UŽSIENIO AUTORIŲ TEKSTUOSE YRA KIEK DAUGIAU NEI LIETUVIŲ AUTORIŲ TEKSTUOSE. Neįgaliųjų įtraukimas į veiklą sveikųjų iniciatyva, pasiūlymas būti empatišku (įsistatyti į neįgalaus asmens vietą), įstatymiškai garantuojamos neįgaliojo teisės – šios semantinės kategorijos labiau būdingos užsienio autorių vadovėliams.
-
Lietuvių autorių tekstuose dažniau nei užsienio autorių tekstuose negalė pateikiama kaip menkų asmens galimybių priežastis, kito apkvailinimas kaip pykčio išraiška. Lietuvių autorių tekstuose neįgalieji dažnai pateikiami kaip nelaimingi žmonės, siekiantys iš paskutiniųjų pakeiti savo sutrikimo būseną, palikti negalės situaciją, kitaip[ tariant, pabrėžiamas negatyvus negalės momentas, ji apibrėžiama kaip apriorinis blogis..
-
Užsienio autorių tekstuose labiau nei lietuvių parodomas siekimas rūpintis neįgaliuoju.
-
Tiek lietuvių, tiek užsienio autorių tekstuose negalės pateikimo semantika yra iš esmės panaši, nors pastebima nežymi tendencija lietuvių autorių tekstuose pateikti kiek neigiamesnį, kitoniškesnį neįgaliojo vaizdinį.
 3 pav. Negalės pateikimo semantinių kategorijų reitingas Lietuvos ir užsienio autorių parengtuose vadovėliuose
4 pav. Negalės pateikimo semantinių kategorijų reitingas pagal Lietuvos ir užsienio autorių tekstų dažnį (čia pateiktos labiausiai išreikštos tekstų kategorijos)
Buvo siekta sužinoti, kokios ir kokiu dažnumu pateikiamos įvairios negalės pateikimo mokyklinių vadovėlių tekstuose. Tuo tikslu buvo atlikta dažnių analizė (2 lentelė). Paaiškėjo, kad:
-
Keistas poelgis kaip protinės negalės pasekmė – tokia negalės semantinė kategorija dažniausiai pateikiama vadovėliuose. Pažymėtina, kad toks negalės pateikimas pasirodo visų, nuo 1 iki 10 klasės vadovėliuose, o dažniausiai – 6 klasėje. Neadekvatus (blogas, nemokšiškas) poelgis dėl proto negalės – ši kategorija užima antrąją - trečiąją reitingo vietą ir labiausiai pasireiškia 6 ir 7 klasių vadovėliuose. Kito apkvailinimas (negalės prikabinimas) kaip pykčio išraiška – taip pat antroji – trečioji reitingo vieta, dažniausiai ši negalės prasmė pateikiama 6 klasėje. Protinė negalė kaip menkų galimybių priežastis (4 reitingo vieta, dažniausiai – 4 – 7 klasėse) ir žmogaus galimybių sumažėjimas dėl negalės (4 reitingo vieta, dažniausiai – 5 – 7 klasėse) – šios dvi vadovėliuose pateikiamos negalės reikšmės yra taip pat labai dažnos vadovėliuose. Akivaizdu, kad negalės pateikimas vadovėliuose yra ypač neigiamas, nesąmoningai nukreipiantis mokinius atskirti neįgaliuosius dėl jų asmenybinio ir elgesio kitoniškumo, edukacinio ir socialinio dalyvavimo neperspektyvumo. Būtent 6 – oje klasėje neigiami negalės stereotipai diegiami intensyviausiai.
-
Mažiausiai vadovėlių tekstuose pateikiamos teigiamas nuostatas formuojantys tekstai. Neįgaliųjų savitarpio pagalba, siūlymas pabūti neįgalaus žmogaus vietoje (būti empatišku), siekis kompensuoti negalę – teigiamos semantikos tekstai vadovėliuose pasirodo tik kelis kartus per 10 mokyklinių metų.
2 lentelė
Dostları ilə paylaş: |
