Šiaulių universitetas

Ugdymo turinio mokytojų diskurse kategorijos, jų empiriniai indikatoriai ir komentarai

Kategorijos pavadinimas	Kategorijų empirinių indikatorių pavyzdžiai [respondento kodas]	Komentaras
SUP turintis mokinys kaip lygiavertis klasės, mokyklos bendruomenės narys	Draugiškai.[6],[15],[37]; Jis toks pat klasės narys kaip ir kiti.[10]; Dirbdami grupėmis jie dalyvauja projektuose ir atlieka konkrečias užduotis.[21]; Paprastai šie vaikai niekuo neišsiskiria iš kitų vaikų tarpo.[41]; Jie čia mokosi nuo pirmos klasės, jie jau yra kolektyve.[64]	Vidurinių mokyklų mokytojai dvigubai daugiau pažymi SUP turintį mokinį kaip lygiavertį klasės, mokyklos bendruomenės narį, nei pagrindinių mokyklų mokytojai. Pradinių klasių mokytojai ir mokytojai dalykininkai panašiu santykiu pažymi šią kategoriją. Analizuojant pedagogų stažą, pastebėta, kad pedagogai, turintys 5-10 m. pedagoginį stažą beveik dvigubai pažymi šią kategoriją.
SUP turinčių vaikų mokymas kaip pedagoginė prievolė, o SUP vaikai kaip našta	Dirbu, nes reikia dirbti, bet rankom tikrai neploju.[16]; Tai didelė našta mokytojui ir minimumas naudos vaikui.[36]; Dirbame, kad reikia, yra tokia sistema.[66]; Dirbi už ačiū, dirbi po darbo.[67]	Pedagogai akcentuoja SUP turinčių mokinių mokymą kaip primestą dalyką, finansiškai neapmokomą, motyvuodami minimalia nauda vaikui. Tai ypač akcentuoja pagrindinių mokyklų mokytojai bei rajono mokyklų mokytojai.
SUP mokinio atskyrimas nuo bendros klasės, mokyklos veiklos	Visada. Bendroji programa jiems per sunki.[4]; Kartais tenka, jei tema būna per daug sudėtinga.[13]; Reikia atskirti kiekvieną pamoką.[17]; Daugiausia ką gali pasiekti vyresnėse klasėse – tai tiesiog palikti jį ramybėje ir nelįsti prie jo.[20]; Kartais pamokos metu išleidžiu mokytis pas spec. pedagogę, į jos kabinetą.[48]	SUP turinčio mokinio atskyrimą nuo bendros klasės, mokyklos veiklos pedagogai dažniausiai išskiria pamokų metu, akcentuodami bendrųjų programų sudėtingumą bei specialiosios pagalbos teikimo formas (išėjimą pas spec. pedagogę pamokos metu). SUP turinčio mokinio atskyrimas nuo bendros klasės labiau dominuoja rajono pedagogų bei mokytojų dalykininkų populiacijoje.
Programos, kaip SUP turinčių mokinių edukacinis resursas	Jo gebėjimus atitinkančios mokomosios programos.[5],[18],[21]; Rengdama programą numatau ką mokinys pajėgtų išmokti su visais mokiniais, taip pat kitų užduočių variantus.[14]; Pritaikiau vadovėlius, programą pagal jų galimybes.[59]	Ugdymo programos rašomos remiantis mokinių galimybėmis, individualiai pritaikant specialiuosius darbo būdus bei metodus. Tai labiau pažymi mokytojai dalykininkai bei pedagogai, turintys 5-10 m. pedagoginį stažą.
Emocinis nusiteikimas darbui su SUP turinčiais mokiniais ir laiko skyrimas	Apsiginkluoju kantrybe ir dirbu daugiau per žaidimus.[7]; Supratau, kad reikės daugiau dėmesio skirti jo žmoniškosioms savybėms ir atidžiau sekti jo pažangą.[9]; Sumąsčiau diferencijavimo būdus, vaikų savitarpio pagalbą.[42]; Noriu padėti ir dėl to stengiuosi.[57]	Emocinį nusiteikimą darbui su SUP turinčiais mokiniais ir laiko skyrimą daugiau pažymi pedagogai, turintys iki 5m. pedagoginį stažą bei visi apklausti respondentai, turintys virš 20 m. pedagoginio darbo stažą. Dalykų mokytojai mažiau nusiteikę darbui su SUP turinčiu mokiniu.
Glaudus bendradarbiavimo ryšys su kolegomis, specialistais, PPT	Iš PPT pažymos ir pokalbio su pradinių klasių mokytoja, kuri mokė šiuos mokinius.[37]; Pasikonsultuoti visada galima su logopedu.[50]; Mūsų mokyklos ramstis yra spec. pedagogė.[61]; Ypač pagerėjo kai pradėjo dirbti spec. pedagogė-logopedė, mes ir pačios pradėjom mokytis.[63]	Rajonų mokytojai mažiau bendradarbiauja su kolegomis, specialistais bei PPT analizuodami SUP turinčių mokinių ugdymą, nei miesto mokyklų pedagogai. Šioje kategorijoje ypač akcentuojama mokykloje dirbančių specialistų (logopedo, spec. pedagogo) pagalba, nei PPT specialistų pagalba. PPT išvadomis pedagogai dažniausiai remiasi susipažindami su nauju mokiniu, analizuodami darbo būdus bei metodus dirbant su SUP turinčiu vaiku.
Siekis pašalinti ir segreguoti SUP turintį vaiką iš klasės ir mokyklos	Juos mokyti specialiose klasėse.[12]; Tokie vaikai daug geriau jaustųsi tarp panašių į save.[21]; Būtų visiems geriau, kad jie būtų mokomi atskirai.[22]; Juos reikia mokyti spec. mokyklose!!![30]; Nereikia manyti, kad būdamas tarp sveikų vaikų toks mokinys pasidarys normalus.[58]	Pagrindinių mokyklų didžioji dauguma mokytojų pažymėjo siekį pašalinti SUP turintį vaiką iš klasės ir mokyklos, teigdami, kad jis segreguotose klasėse ar mokyklose šie mokiniai įgis didesnį žinių bagažą bei geriau jausis tarp panašaus edukacinio lygio vaikų.
SUP turinčių mokinių edukacinių gebėjimų nuvertinimas	Darbas būna paprastai bevaisis. Kažką išmokus, po kelių savaičių vėl tenka viską pradėti iš naujo.[4]; Šie vaikai nepajėgia įsisavinti medžiagos, skirtos visiems mokiniams. Jiems reikia papildomų pamokų.[19]; Visose. Jie nieko nesugeba pasakyti. Jie patys nesugeba absoliučiai dirbti, net nesugeba nurašyti nuo knygos.[62]	Dominuoja nuomonė, ypač tarp rajono mokyklų mokytojų, kad SUP turintys mokiniai nieko nesugeba ir jų edukaciniai gebėjimai yra labai menki. Specialusis ugdymas organizuojamas didesnį dėmesį kreipiant į SUP turinčių mokinių, sutriki-mus, o ne į gebėjimus.
Pedagogų vengimas kalbėti apie SUP turinčius vaikus	Vaikai apie tai žino nuo pradinių klasių, todėl jokiais komentarais neužsiimu.[16]; Mokykla pageidauja, kad mokytojas nieko neskelbtų klasei, bet klasė dažnai žino daugiau už mokytoją.[20]; Ne, nekalbėjau, Manau, kad tai vaikus skaudintų.[31]; Ne, niekada. Niekada nesakome, kad vaikas serga, ar jam yra kažkas ne taip. Yra viskas daroma, kad vaikai nesuvoktų.[61]	Vyrauja pasenusi pedagogų nuomonė, kad jei nieko nesakysi apie vaikus su negalia ar apie SUP turinčius vaikus, tai bendraklasiai ar kiti mokinių bendruomenės nariai niekad ir nesužinos. Tai ypač akivaizdu analizuojant respondentų, dirbančių pagrindinėse mokyklose, teiginius. Dažniausiai pedagogai stengiasi išvengti šių pokalbių, nes nežino kaip tai etiškai pateikti klasės mokiniams, kaip neįskaudinti neįgalaus vaiko ar vaiko turinčio SUP.
Bendraklasių parama SUP turinčiam vaikui	Kai kurie sėdi su stipresniu, gabesniu mokiniu, kuris jam padeda.[8]; Padeda pataria atlikti užduotis, jas paaiškina.[33]; Padeda popamokinėje veikloje, renginių metu.[44] Mokiniai noriai jam padeda (užrišti batų raištelius ir kitus savitarnos įgūdžius lavinti).[58]	Bendraklasiai SUP turinčiam vaikui padeda per pamokas ir užklasinėje veikloje. Daugelis mokytojų akcentuoja gabesnių mokinių paramą SUP turinčiam vaikui. Šią paramą daugiau pažymi pagrindinių mokyklų mokytojai nei vidurinių mokyklų mokytojai bei mokytojai dalykininkai.
Mokymo individualizavimas	Individualiai dirbu ir suteikiu reikalingą jiems pagalbą.[28]; Atskirai jam paaiškinu mokomąją temą.[49]; Su tokiu vaiku daugiau reikia dirbti individualiai. „Mamos“ mokykla turi būti.[67]	Daugelis mokytojų mokymo individualizavimą pažymi tik kaip individualios pagalbos teikimą per pamokas ar po pamokų. Vidurinių mokyklų pedagogai bei dalykų mokytojai beveik dvigubai mažiau individualizuoja mokymą, nei pagrindinių mokyklų pedagogai ir pradinių klasių mokytojai. Labiausiai mokymą individualizuoja pedagogai, turintys 10-20 m. pedagoginio darbo stažą.
Pedagogų pokalbiai su mokiniais apie SUP turinčius vaikus	Neveidmainiauju, stengiuosi, kad klasė teisingai reaguotų į palengvintas užduotis.[9]; Kalbuosi tik su vyresnėmis klasėmis ir kuriose nėra spec. mokinių.[20]; Kokių negalių vaikai turi ir kas su jais turėtų dirbti.[26]; Kalbėjau apie humanizmą toleranciją.[32]; Kalbu esant reikalui, būtina užkirsti kelią vaiko žeminimui.[39]; Vaikų paprašiau, kad tam mokiniui esant reikalui pagelbėtų, neskriaustų jo.[54]	Apie SUP turinčius vaikus pedagogai kalba tik esant būtinybei: ar norint paaiškinti SUP turinčio vaiko ugdymo programą bei vertinimą; ar pajutus neigiamo mikroklimato formavimąsi klasėje. Dažniausiai kalbama akcentuojant vaikų negalias, ar pabrėžiant pagalbos, gailesčio būtinybę. Beveik trečdaliu mažiau apie SUP turinčius vaikus kalbasi dalykų mokytojai bei rajono mokyklų mokytojai.
Darbo organizavimo klasėje patirties ir kompetencijų stoka	Kartais pamokoje šiems mokiniams trūksta laiko, o kartais žinių.[10]; Nepakanka laiko jų mokymui.[24]; Patirties. Laiko trūkumas pamokoje.[38]; Mokytojams sunku organizuoti darbą, kad pakaktų dėmesio visiems mokiniams.[54]	Analizuojant pedagogų darbo organizavimo klasėje patirties ir kompetencijų stoką ypač akcentuojamas laiko trūkumas pamokoje darbui su SUP turinčiais mokiniais. Galima pastebėti, kad tokia nuomonė labiau dominuoja vidurinių mokyklų populiacijoje, nei pagrindinių.
Nerimas dėl savo kompetencijų ir SUP turinčių mokinių ugdymo rezultatyvumo	Nerimą.[2],[3],[10],[24],[47]; Jaudinausi, kaip seksis išmokinti vaiką, jį pažinti.[17]; Nerimą, kad nesuteiksiu žinių abiem pusėm.[26]; Pagalvojau, kad nežinosiu, kaip mokyti.[43]; Išsigandau, galvojau kaip reikės dirbti, net pagalvojau apie darbo pakeitimą.[59]	Dažniausiai mokytojai jaučia nerimą dėl SUP turinčių mokinių mokymo ir mokymosi rezultatyvumo bei gautų žinių kiekio. Kiti išsigąsta individualių programų sudarymo bei būtinybės ieškoti naujų darbo metodų ir formų. Mokytojai dalykininkai ir pedagogai turintys darbo stažą iki 5 m. labiau nerimauja dėl savo kompetencijų ir SUP turinčių mokinių ugdymo rezultatyvumo.
Elgesio sutrikimų akcentavimas kaip visų problemų šaltinis mokykloje ir klasėje	Neadekvatus situacijai elgesys, žemas darbingumas.[6]; Mergaitės keistas elgesys klasėje sukėlė mokinių neįprastą, netgi neigiamą reakciją.[23]; Jie neprognozuojami. [30]; Nenori dirbti ir nedirba, ir ką jam...[64]	Mokytojams daugiausia rūpesčių kelia mokiniai su elgesio ir emocijų sutrikimais, juos sunkiausia suvaldyti. Tai daugiausia pažymi pagrindinių mokyklų mokytojai bei pradinių klasių mokytojai. Taip pat pažymėtina, kad 4 respondentai, turintys pedagoginį stažą virš 20 m. šiuo klausimu pasakė 6 teiginius.
Bendraklasių atskirtis	Dalis iš jų vis tiek kenčia nuo aplinkinių vaikų patyčių.[20]; Sunkiai priima vaikai. Toleruoja sunkiai, kartais tik pakenčia, dažnai vengia bendrauti, net sėdėti viename suole.[22]; Nenori priimti silpnesnio už save, nenori dalytis bėdomis, problemomis.[59]	Bendraklasiai atskiria SUP turintį vaiką dėl jo menkų gebėjimų, nesugebėjimo bendrauti ir būti aktyviam. Tai atskleidžia visuomenėje vis dar vyraujančią nuomonę, kad neįgalus žmogus yra menkesnis, jį galima tik užjausti. Dvigubai mažiau tai akcentuoja pagrindinių mokyklų mokytojai.
SUP mokinių ugdymas – kaip asmeninis iššūkis	Tai gera patirtis.[2]; Kaip ir visada, darbui ruošiausi rimtai.[19]; Kiek sugebu, tiek padedu. Manau, kad ta pagalba labai įvairiapusiška.[36]; Pradinių klasių mokytojos yra ir psichologės, ir daktarės, ir mamos, apglosto ir pamato, jei kas blogai.[67]	Mokytojai pažymi, kad SUP mokinių ugdymas jiems yra kaip asmeninis iššūkis, kaip veikla reikalaujanti daug psichologinių, pedagoginių bei specialiųjų žinių. Daugiausiai apie tai kalba mokytojai dalykininkai. Kitų respondentų teiginių skaičius išsidėstė maždaug tolygiai.
Mokytojo padėjėjo poreikis dirbant su SUP turinčiais mokiniais	Reikalingas papildomas žmogus.[4]; Būtinas nuolatinis mokytojo asistentas.[30]; Sunku dirbti vienam mokytojui, reikalingas pagalbininkas. [36]; Aš tai kiekvienam mokiniui duočiau po vieną pagalbininką.[64]	Mokytojo padėjėjo poreikį bendro lavinimo mokyklose daugiausiai akcentavo pagrindinių mokyklų mokytojai (16 respondentų – 16 teiginių), miesto mokyklų pedagogai bei mokytojai dalykininkai. Tai labai aktualu ir 5-10 m. pedagoginį darbo stažą turintiems mokytojams.
Darbo su integruota klase metodinių kompetencijų neturėjimas	Aš neturiu psichologinio, spec. pedagoginio pasiruošimo.[6]; Neišmanau, kaip su jais dirbti.[11]; Kitaip dirbti nėra tinkamų sąlygų, nes vaikas integruotas į visą klasę.[39]; Mes esame tos kartos, kurie esame ne specialistai, priverstiniai specialistai, mus gyvenimas taip privertė.[61]; Aš tos metodikos kaip jam padėti vis tiek nežinau.[67]	Šioje kategorijoje išskiriamas žinių apie darbą su integruota klase, o ypač su SUP turinčiais mokiniais trūkumas, specialiųjų darbo metodų bei būdų minimalumas bei menkas psichologinis pasiruošimas. Tai pažymi praktiškai visi apklausti pedagogai, dirbantys pagrindinėse mokyklose, didžioji dalis rajono mokyklų mokytojų bei dalykų mokytojai. Ypač tai akcentuoja pedagogai, turintys 5-10 m. pedagoginį darbo stažą.
Specialiojo ugdymo programa kaip stigma	Klasei sakau, kad jų palengvintos programos.[8]; Aš dar adaptuotą turėjau[61]; Jis modifikuotas jis nesugeba dirbti.[62]; Kitas pasako, aš esu adaptuotas ir visi tai žino.[66]	Vis dar dažnai SUP turintiems mokiniams primetamos etiketės pagal ugdymo programą: „adaptuotas“, „modifikuotas“. Tai rodo beveik visų pagrindinių mokyklų respondentų pasisakymai, trečdalio rajono mokyklų pedagogų teiginiai. Mažiausiai SUP turinčius mokinius stigmatizuoja pedagogai, turintys iki 5 m. pedagoginį darbo stažą.
SUP turinčių mokinių vidinių savybių akcentavimas (charakterio)	Trūksta ryžtingumo, pasitikėjimo, drąsos.[9]; Kartais lemia paties vaiko neigiami charakterio bruožai, tingi mokytis. [19]; Greitai įsižeidžia ir užsisklendžia.[24]; Jie būna širdimi geresni, meilesni, gal daugiau globos, dėmesio norintys.[61]	Didžioji dalis pedagogų nurodo SUP turinčių mokinių neigiamas charakterio savybes, tačiau vienas kitas pasitaikė teiginys, akcentuojantis teigiamus šių vaikų charakterio bruožus. Daugiau nei pusė vidurinių mokyklų mokytojų įžvelgė SUP turinčių mokinių charakterio neigiamybes.
Specialiosios pagalbos ribotumas	Nėra galimybių visada suteikti reikalingą pagalbą.[1]; O mes dirbam pripuolamai.[10]; Mes paruošiam minimumą, maksimumui reikia daug laiko, taigi kiek priemonių čia reikia pasiruošti.[62]	Specialioji pagalba teikiama neorganizuotai, dažnai ji būna ribota. Tai pažymėjo beveik visi pagrindinių mokyklų mokytojai, daugiau nei puse rajono mokyklų mokytojų ir ketvirtadalis dalykų mokytojų. Specialiosios pagalbos ribotumą akcentavo daugiau nei puse pedagogų, turinčių 10-20 m. darbo stažą
SUP turinčių mokinių vidinių savybių akcentavimas (motyvacijos)	Nedirba, išsisukinėja, bėga iš pamokų.[10] Retai kada mokiniai paprašo papildomai padėti.[32]; Priklauso nuo motyvacijos, jei tas vaikas nori mokytis, tai jis nori kažką ir pasiekti.[62]; Didžioji dauguma sėdi ir tiek.[64]	Žemą SUP turinčių mokinių motyvaciją apibūdino dauguma pedagogų. Apie tai kalbėjo daugiau nei puse pedagogų, turinčių 5-10 m. pedagoginį darbo stažą.
Integracija į bendrojo lavinimo mokyklą kaip vertybė	Vaiko buvimas kolektyve.[25]; Gerai, kad jie yra tarp bendraamžių, bendrauja kolektyve.[67]; Mes integruojame juos tarp normalių vaikų, jie nesijaučia žemesnio lygio vaikais, jaučiasi tokie kaip ir visi.[70]	Mažiausiai, tik ketvirtadalis pagrindinių mokyklų pedagogų pažymėjo integraciją į bendrojo lavinimo mokyklą kaip vertybę, tuo tarpu kai vidurinių mokyklų pedagogų – tik šiek tiek mažiau nei puse. Daugiau nei puse miesto mokyklų mokytojų ir pradinių klasių mokytojų palaiko integracijos procesą.
Metodinės literatūros ir vadovėlių skirtų SUP turintiems mokiniams stoka	Trūksta spec. mokymo priemonių.[11]; Nėra vadovėlių.[25],[27],[30]; Trūksta kompensacinės technikos.[46]; Trūksta vaizdinių priemonių šiems mokiniams.[58]; Nėra vadovėlių, reikia pačiai ruošti daug medžiagos, nuolat šviesti-kiek tai kainuoja.[64]	Metodinės literatūros ir vadovėlių skirtų SUP turintiems mokiniams stoką nurodė daugiau nei puse pagrindinių mokyklų pedagogų ir beveik visi pradinių klasių mokytojai.
Naujų mokymo metodų būtinybė	Išmokti padalinti 45 minutes taip, kad jų pakankamai tektų visiems.[16]; Manau, reikėtų daugiau informacijos pedagogams.[23]; Skaičiau literatūrą ta tema, ruošiau papildomas užduotis.[47]	Poreikį ugdyti SUP turinčius mokinius taikant naujus metodus nurodė beveik puse rajono mokyklų pedagogų ir pradinių klasių mokytojų dalykininkų.
Integruotas ugdymas kaip SUP turinčių mokinių tobulėjimo veiksnys	Pats vaikas kažkiek tobulėja, mokosi bendrauti su kitais.[4]; Lengviau adaptuojasi visuomenėje.[24]; Jei šie mokiniai labiau orientuosis gyvenime, bus normalūs žmonės – tai ir yra prasmė.[64]; Gal tie socialiniai įgūdžiai tobulėja: jie yra bendruomenėje, kolektyve, bendrauja, integruojasi.[68]	Integruotą ugdymą kaip SUP turinčių mokinių tobulėjimo veiksnį pažymėjo beveik puse pagrindinių mokyklų pedagogų ir trečdalis pradinių klasių mokytojų bei mokytojų dalykininkų. Pažymėtina, kad daugiau nei puse respondentų, turinčių 10-20 m. pedagoginį darbo stažą teigiamai vertiną integruoto ugdymo įtaką SUP turinčių mokinių sociokultūriniam aktyvumui.
Integruotas ugdymas kaip beprasmybė	Manau, man netrūksta nei kantrybės, nei kompetencijos, bet nėra prasmės.[22]; Kenčia tiek jų, tiek visos klasės darbo našumas.[24]; Jeigu bus ir toliau tokia tvarka, tai nematau jokios prasmės darbe.[38]; Metų prastūmimas, tik laiko užėmimas. Vaiko auginimas pagal metus. Mums kainuoja sveikatą, atsakomybę už kitus vaikus.[65]	Integruotą ugdymą kaip beprasmybę mato puse pagrindinių mokyklų pedagogų ir mokytojų, turinčių virš 20 m. pedagoginio darbo stažą, ketvirtadalis pradinių klasių mokytojų ir trečdalį teiginių pateikia mokytojai dalykininkai.
Tėvų edukacinių gebėjimų ir galimybių nuvertinimas šeimoje	Sunkumai su tėvais, kurie neįvertina vaiko galimybių.[14]; Tėvai, kurie nesuvokia ir nenori suvokti.[61]; Jei su vaiku yra dirbama, tai ir tų problemų nėra.[67]	Daugelis respondentų pažymi, kad tėvai visai nepadeda SUP turintiems vaikams namuose arba skiria jiems per mažai dėmesio. Tėvų nesugebėjimą ir nenorą padėti savo vaikui akcentuoja beveik visi pagrindinių mokyklų mokytojai ir didžioji dalis pradinių klasių mokytojų.
Kitų specialistų poreikis bendrojo lavinimo mokykloje (psichologo, spec. pedagogo, logopedo)	Psichologo.[4],[25],[27]; Logopedo ir spec. pedagogo.[10]; Jiems padėti geriausia galėtų specialistas, turintis kompetencijų dirbti.[16]; Reikalinga socialinio darbuotojo, psichologo pagalba.[67]; Reikia, kad spec. pedagogas didesnį krūvį turėtų, psichologas neblogai būtų mokykloje, soc. pedagogas.[68]	Pedagogai pažymi, kad labiausiai SUP turintiems mokiniams trūksta logopedo, spec. pedagogo pagalbos, motyvuojant mažu šių specialistų darbo krūviu ar papildomo specialisto etato neskyrimu mokykloms, o ypač rajono mokykloms. Kitų specialistų poreikį bendrojo lavinimo mokykloje nurodo puse pagrindinių mokyklų pedagogų ir beveik puse mokytojų dalykininkų.
SUP turinčių mokinių bendravimo kompetencijos stoka	Trūksta bendravimo įgūdžių.[7]; Nemoka bendrauti su sveikais vaikais.[58]; Jų bendravimas priklauso nuo nuotaikos, nuo nusiteikimo darbui.[68]; Labiausiai trūksta komunikabilumo.[70]	SUP turinčių mokinių bendravimo kompetencijos stoką pažymėjo didžioji dauguma pagrindinių mokyklų mokytojų, beveik puse miesto mokyklų pedagogų ir pradinių klasių mokytojų.
Orientacija į SUP turinčių mokinių teigiamą stimuliavimą	Stengiuosi dažniau sudaryti sąlygas pajusti laimėjimo ar sėkmės džiaugsmą.[9]; Pagal jo galimybes nuleidžiu užduotis, darbus įvertinimus, pagiriu, padrąsinu ir t.t.[16]; Daugiau akcentuoji vaiko sėkmes, kas sekasi.[61]	Orientaciją į SUP turinčių mokinių teigiamą stimuliavimą nurodė trečdalis vidurinių bei miesto mokyklų pedagogų. Tuo tarpu kai pagrindinių mokyklų pedagogai apie tai pateikė tik tris teiginius.
Stereotipinis asocialumo priskirimas tėvams	Tai viskas ateina iš šeimos, socialinės aplinkos. Ten kažkas yra netikę.[61]; Jei tėvams rūpėtų, nebūtų spec. poreikių.[62]; Tėvai nesirūpina, tai ir mokslas tam mokiniui nerūpi.[64]	Dominuoja nuomonė, kad didžioji dalis SUP turinčių mokinių ugdymo problemų kyla dėl prastos socialinės aplinkos.
SUP turinčių mokinių vidinių savybių akcentavimas (gebėjimų)	Jie nenoriai kalba, būna labai pasyvūs. Nepasiduoda mokomi.[22]; Savarankiško darbo įgūdžių[54]; Sunkiai sukoncentruoja dėmesį, jiems per ilga pamoka.[58]; Jam sutrikimas toks yra, kai jis užsižiopso ir nieko nebenori.[61]	Pedagogai daugiausiai teigia apie SUP turinčių mokinių pasyvumą, asmeniškumą, dėmesio bei atminties problemas. Vidurinių mokyklų pedagogai ir mokytojai dalykininkai apie SUP turinčių mokinių gebėjimų menkumą pasakė beveik ketvirtadalį teiginių.
Specialiojo ugdymo biurokratizavimas	Bjauru planai, popierių pildymas.[8]; Būdavo tas juodas darbas, kai reikėdavo dokumentus sutvarkyti.[61]; Mane tai labiausiai nervina tie popieriai. Aš noriu dirbti su žmogumi, o ne tuos popierius tvarkyti.[67]	Akcentuojamas specialiųjų ugdymo programų rašymas ir kitos dokumentacijos pildymas ne siekiant planuoti ir geriau organizuoti mokymą, o dėl biurokratizmo. Tokia nuomonė žymiai labiau dominuoja vidurinių ir miesto mokyklų pedagogų tarpe bei dalykų mokytojų populiacijoje.
Minimalus optimizmas SUP turinčių vaikų edukacinių galimybių atžvilgiu	Pajėgia įsisavinti nedaug ir lengvą mokomąją medžiagą.[7]; Geba užduotis atlikti savarankiškai, nereikalaujančias loginio mąstymo, apibendrinimo.[12]; Projektinio darbo metu įnašas, kad ir menkutis, mažas, tačiau gali būti labai svarus.[59]; Vis tiek kažką išmokome.[68]	Mokytojai pažymi, kad SUP turinčių mokinių edukacinės galimybės yra minimalios. Praktiškai visi respondentai nurodė vienodą skaičių teiginių apibūdinančių minimalų optimizmą SUP turinčių vaikų edukacinių galimybių atžvilgiu.
SUP turinčių mokinių ugdymo dėmesys pagrindiniams dalykams	Spec. pagalba reikalinga lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo pamokose.[44]; Matematika, lietuvių, anglų, pagrindiniai dalykai[61]; Svarbu, kad jis skaityti mokėtų, rašyti, skaičiuoti, o kam jam ta fizika, chemija?[69]	Pedagogai mano, kad SUP turintiems mokiniams svarbiausia išmokti pagrindinių mokomuosius dalykus. Tai pažymėjo vidurinių mokyklų mokytojai, miesto mokyklų pedagogai bei mokytojai dalykininkai.
Subjektyvus ir paviršutiniškas SUP turinčių vaikų įvertinimas (pseudoekspertas)	Buvo atvejis, kai iš vaiko elgesio ir mokymosi sužinojome apie jo negalę.[23]; Mokymosi negalia išryškėjo bedirbant klasėje jau pirmais mokymosi mėnesiais.[33]; Tiesiog pamatai, pabendrauji, testukai yra. Kai atsistoji prieš klasę ir pamatai iš elgesio iš jo akių.[61]	Daugelis mokytojų, įvertindami SUP turinti vaiką, akcentuoja jo mokymosi sunkumus, nesigilindami į juos sukeliančių sutrikimų esmę. Subjektyviai ir paviršutiniškai SUP turinti vaiką vertina pradinių klasių mokytojai bei pagrindinių mokyklų pedagogai.
Profesinis atsiribojimas ir gailestis	Gailestį, kad toks vaikas yra.[42]; Gaila to vaiko, bet ką daugiau gali padaryti.[65]; Gaila vaiko. Ir savęs gaila. [67]; Gaila jų, mokai ir jokios prasmės nematai išmokyti.[69]	Gailestį mokiniams su negalia ar SUP turintiems mokiniams labiausiai jaučia pagrindinių mokyklų mokytojai bei pradinių klasių mokytojai.
Heterogeninė klasė kaip tarpusavio papildomumą plėtojanti aplinka	Kiti mokiniai tampa geresni, nuoširdesni.[51]; Iš tokių vaikų taip pat galime pasimokyti nuoširdaus bendravimo, nesavanaudiškumo ir kt.[60]; Vaikas, kuris dirba pagal individualią programą, dar ir suvadovauja visiems, nes yra drąsiausias.[68]	Šią kategoriją labiausiai akcentuoja pagrindinių mokyklų mokytojai bei pradinių klasių mokytojai ypač atkreipdami dėmesį į SUP turinčių mokinių bendražmogiškąsias savybes.
Sėkmingo bendradarbiavimo su tėvais patirtys	Su tėvais buvo sudarytos tokios sutartys, tėvai buvo labai supratingi ir suprato kam yra problema. [61]; Į tėvus kreipiamės, aiškinamės ką tėvai gali padaryti tokiu atveju.[63]	Pateikiami sėkmingo pedagogų ir tėvų bendravimo bei bendradarbiavimo pavyzdžiai. Šiuos pavyzdžius daugiausiai pateikia vidurinių bei miesto mokyklų pedagogai, o pradinių klasių mokytojai nurodė ketvirtadalį teiginių.
Tėvų išgyvenimų dėl vaikų negalios nuvertinimas	Tikriausia tėvai nenorėjo, kad toks įrašas būtų pažymose.[23]; Tėvams sunku suprasti, kad jų vaikas yra šiek tiek kitoks.[61]; Sunku įkalbėti tėvus, tėvai labai išsigąsta.[70]	Pedagogai suvokia tėvų išgyvenimus dėl vaiko negalios, tačiau juos nuvertina. Tai pažymi penktadalis pagrindinių mokyklų pedagogų ir trečdalis miesto mokyklų pedagogų. Beveik puse pradinių klasių mokytojų tai akcentuoja.
Plačiai vartojama diskriminacinė terminologija	Kai supyksta išvadina „durniumi“, bet taip elgiasi ir su normalaus intelekto draugais, kai pyksta.[10]; Vaikai mėgsta pasakyti labai dažnai ar tai „kvailas“, ar „durnas“.[61]; Ne tik vaikui su negalia, bet ir labai protingam pasako: „Durneli, tu“.[67]	Šioje kategorijoje norėta atskleisti diskriminacinės terminologijos gana aktyvų vartojimą mūsų visuomenėje. Pradinių klasių mokytojai tai akcentavo labiau.
Ugdymo ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje tęstinumas	Bendraudama su apylinkės gydytoja, darželiu.[41]; Arba iš darželio ateidavo dar nežinodami. Nėra darželyje taip išaiškinta. Arba sako, viena auklėtoja sakė, kad su juo bus problemų, o kad būtų dirbęs specialistas ar bent logopedas?[61]	Ugdymo ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose tęstinumo būtinybę nurodė tik vidurinės mokyklos pedagogai.
Tėvų stigmos, baimė	Bet būna mūsų požiūriu reikia vaikui tokios pagalbos, o tėvų požiūriu tos programos nereikia, maždaug, mano vaikas sveikas ir t.t.[62]; Svarbiausia tėvai, jie bijo vaikams skirtų modifikuotų programų, jie galvoja, kad mes tą vaiką nurašom.[65]	Tėvai siekia išvengti specialiojo ugdymo skyrimo vaikams, bijodami jų išskyrimo iš bendraamžių tarpo.