Įvadas 3 1 Fizinė negalĖ ir pagalbinių technologijų sprendimai 5
Yüklə 234,24 Kb.
|
- Bu səhifədəki naviqasiya:
- Pasikeitimai senstančiame kūne
- N icole
- Ligos, kurios sukelia fizinę negalę
- Reumatoidinis artritas ir osteoartritas
- Tiriamoji veikla: artritas
- Tiriamoji veikla- insultas
- Tiriamoji veikla –Parkinsono liga
- Aukštas arba žemas kraujo spaudimas
- Tiriamoji veikla – kraujo spaudimas
1.2 Fizinė negalėŠi dalis supažindins su senyvo amžiaus žmonių fizinėmis negalėmis, ypač įtakojančiomis jų kasdieninį gyvenimą. Kasdieninio gyvenimo veiklos Fizinė negalė gali paliesti visas kasdieninio gyvenimo veiklos sritis, kurios gali būti padalintos į dvi kategorijas: kasdieninio gyvenimo veikla (KGV (ADL angl.)) ir instrumentinė kasdieninio gyvenimo veikla (IKGV( IADL angl)). Kasdienio gyvenimo veikla apima pagrindinę asmeninę kasdieninę veiklą, įskaitant rūpinimąsi savimi ( tokią kaip valgymas, prausimasis, naudojimusis tualetu, ruoša, apsirengimas), komunikavimas ir mobilumas. Instrumentinė kasdienio gyvenimo veikla apima tokius dalykus kaip maisto ruošimas, namų tvarkymas, lankymasis parduotuvėje, pinigų valdymas. Pasikeitimai senstančiame kūne Veiksniai, trukdantys vyresnių žmonių judėjimui ir fiziniam funkcionavimui, gali būti fiziniai, psichologiniai, socialiniai arba dėl aplinkos. Daugybė senatvinių pokyčių, tokių kaip neurologinio impulso sulėtėjimas ir raumenų tonuso sumažėjimas, vyresniam žmogui kasdieninį fizinį judėjimą gali paversti išbandymu. Normalų kūną veikia įvairūs amžiaus pokyčiai, įtakojantys judėjimą ir fizinį funkcionavimą. Nuo 50 metų ima mažėti kaulų masė (daugiau moterims nei vyrams), taip pat dažnai sumažėja ląstelių skaičius raumenyse, prarandama raumens jėga. Praradimo laipsnis keičiasi labai skirtingai tarp raumenų grupių. Pasikeitimai dėl senatvės ženkliai mažesni tose raumenų grupėse, kurios daugiau naudojamos. Raumens funkcijos sumažėjimas priklauso nuo neurologinių ir griaučių- raumenų sistemų. Dėl senatvinių pakitimų neurologinėje sistemoje reakcijos laiko ir judėjimo greičio mažėjimas progresuoja. Tai neigiamai veikia raumens funkcionavimą, sukelia pusiausvyros problemas ir kritimo riziką. Struktūrinių arba anatominių pasikeitimų senstančiuose plaučiuose rezultatas- sumažėjusi išsiplėtimo galimybė, kuri pakeičia deguonies srovę į plaučius ir iš plaučių. Normaliai senstančios širdies galimybė įveikti aukštesnio lygio įtampą mažėja, sukeldama bendrą silpnumą. Amžiaus pasikeitimai, kurie gali atsirasti žmogaus kūne yra šie:
Žmogus gali turėti vieną ar daugiau fizinių negalių. Išskyrus rimtus nelaimingus atsitikimus arba ligas, kaip tai insultas (infarktas), vyresniems žmonėms sveikatos blogėjimas tęsiasi daugelį metų – nėra jokios aiškios priežasties, kuri sukelia arba leidžia atpažinti negalę. Fiziniai apribojimai atsiranda ne tik dėl žmogaus fizinės negalės. Esminiai pokyčiai gali atsirasti dėl komunalinių sąlygų, paslaugų teikimo, socialinių santykių ir pažiūrų. N  icole
Įžanginiame ir regos modulyje, mes jums pristatėme Nicole. Vyresnio amžiaus ir gyvenantis mieste žmogus, toks kaip Nicole, gali pasirodyti pažeidžiamas dėl pasikeitimų jį supančioje aplinkoje. Šalia esanti vietinė parduotuvė už kampo uždaryta dėl didelės universalinės parduotuvės už miesto atsiradimo, tad žmonėms, panašiems į Nicole, tai gali būti problema – ji neturi automobilio ir negali naudotis miesto transportu Butas, kuriame ji gyvena daugiau nei 40m., yra antrame aukšte ir nėra jokio lifto. Nicole sunku lipti laiptais ir neštis daiktus. Jeigu parduotuvės būtų šalia ir būtų liftas, ji galėtų naudotis buitiniu krepšiu su ratukais, kad galėtų parsigabenti panešamą kiekį prekių. Ligos, kurios sukelia fizinę negalę Ši dalis supažindina su kai kuriomis dažnai pasitaikančiomis ligomis, kurios gali sukelti fizinę negalę vyresnio amžiau žmonėms. Tai yra:
Komunikacijos modulyje yra aprašyta išsėtinė sklerozė (IS; (Multiple sclerosis (MS) angl.)) cerebrinis paralyžius (CP) ir kitos ligos, kurios taip pat sukelia fizinę negalę. Yra daug kitų ligų, kurios sukelia fizinę negalę, bet faktiškai diagnozė nėra tokia svarbi, kaip problemos, kurias ji sukelia. Ligas aprašėme tik tam, kad turėtumėte bendrą šios srities supratimą. Reumatoidinis artritas ir osteoartritas Reumatoidinis artritas (RA) – apima visas rases ir etnines grupes. Klasikinio reumatoidinio artrito paplitimas Europoje apie 1 %, moterų/vyrų santykis yra apie 3:1 (Nordenskiold, 1996). Liga yra progresuojanti ir smarkiai kintanti. Pagrindiniai požymiai – rytinis sustingimas, visus sąnarius apimantis skausmas, jautrumas, nuovargis ir bendras negalavimas, kartu su karšto, ištinusio sąnario požymiais, raumens ir sausgyslės silpnumu. Visame pasaulyje apie 40% žmonių virš 70m. kenčia nuo kelio osteoartrito (gonartrozės). Osteoartritas, dar vadinamas osteoartroze, yra degeneruojanti sąnario liga, kurios metu progresuoja sąnario kremzlės irimas (išnykimas), formuojasi naujas kaulas ir kapsulės skaidulinio audinio vešėjimas (fibrozė). Liga dažnai apima keletą simetriškų sąnarių, dažniausiai pažeidžiama sritim būna rankos. Vyresniems žmonėms osteoartritas dažniausiai paveikia svarbiausius atraminius sąnarius - klubo ir kelio. Dažniausiai pasireiškiantys požymiai - skausmas, bendras sustingimas, sąnario deformacija ir sumažėjęs judėjimo diapazonas. Beveik 80% pacientų, sergančių osteoartritu, turi tam tikro laipsnio judesių apribojimą, ir 25% jų negali atlikti svarbiausios kasdieninio gyvenimo veiklos.
Insultas Insultas, taip pat vadinamas „kraujo išsiliejimu į smegenis“, ištinka tuomet, kai miršta smegenų ląstelės dėl nepakankamos kraujotakos, kai kraujagyslės, teikiančios deguonį ir maitinančias medžiagas smegenims trūksta arba užsikemša kraujo gniužulu arba kita dalele. Dėl to smegenų dalis negauna jai taip reikalingo kraujo. Netekę deguonies, nervų ląstelės smegenų pažeistoje srityje negali funkcionuoti ir miršta per keleta minučių. Kai nervo ląstelės pakankamai nefunkcionuoja, kūno dalis, valdoma šių ląstelių taip pat negali funkcionuoti. Insulto priepuolio požymiai: motorinė disfunkcija, sensoriniai pakitimai, kalbos arba liežuvio funkcionavimo nepakankamumas ir klausos ar regos sutrikimai – arba kita šių simptomų kombinacija. Taip pat simptomai gali būti ir laikini – paprastai trumpalaikiai simptomai stebimi tuomet, kai sutrinka kraujo apytaka - tai vadinama trumpalaikiu išeminiu priepuoliu. Juos sukelia kraujo apytakos sutrikimai, atsirandantys dėl trombo, kurį ištirpdo organizmo enzimai. Insulto paplitimas didele dalimi priklauso nuo gyventojų amžiaus. Geresnis gydymas, ir dėl to didesnė išgyvenimo tikimybė, įtakoja didėjantį insulto paplitimą. Paplitimas yra maždaug 500-800 atvejų 100 000 gyventojų. (Wester, 1992).
Parkinsono liga Parkinsono liga – dažnai pasitaikantis smegenų sutrikimas, kurio metu kai kurių smegenų ląstelių, vadinamų neuronais, funkcija ima silpnėti. Tiksli šio proceso priežastis nežinoma. Neuronai svarbūs dopamino gamybai, kuris yra cheminis “pasiuntinys“ smegenyse, padedantis nervų sistemai valdyti raumenų aktyvumą. Trūkstant dopamino, atsiranda Parkinsono ligos požymiai. Pirminiai požymiai: sustingimas, drebėjimas, sulėtėjęs ir prastesnis judėjimas, pusiausvyros ir ėjimo sunkumai. Antriniai Parkinsono ligos požymiai: depresija, senėjimas, laikysenos deformacija ir kalbėjimo sunkumai.. Yra ir kitų neurologinių sutrikimų, kurie gali turėti ir pirminių, ir antrinių parkinsonizmo požymių. Tuomet, kai jie pasireiškia, žmogaus būsena gali vadintis Parkinsono Sindromu arba Netipiniu Parkinsonu. Pavyzdžiui, parkinsonizmo požymiai gali pasireikšti dėl smegenų navikų, pakartotinos galvos traumos arba prailginto trankvilizatorių naudojimo. Kiek žmonių su Parkinsono liga yra įvairiose Europos šalyse, nėra patikimos informacijos – skaičiai nuolat kinta, jie būtų maždaug tokie - 17 pacientų 10 000 žmonių. Parkinsono ligos rizika nuo 50-60 metų didėja, o žmonėms iki 30 metų tikimybė susirgti šia liga - reta. Tiriamoji veikla –Parkinsono liga Jūs galite rasti daug informacijos apie Parkinsono ligą internete. Bandykite: Parkinsono ligos asociacija Europoje: http://www.epda.eu.com/links.shtm arba galite bandyti britų puslapį: http://new.parkinsons.org.uk/index.htm Aukštas arba žemas kraujo spaudimas Aukštas kraujo spaudimas arba hipertonija nustatomas tuomet, kai suaugusiojo kraujo spaudimas yra didesnis ar prilygsta 140 mm Hg sistoliniam spaudimui, arba didesnis ar prilygsta 90 mm Hg diastoliniam spaudimui. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg). Aukštas kraujo spaudimas, ypač kartu su kitais rizikos faktoriais, didina riziką susirgti koronarine širdies liga (kuri gali sukelti širdies smūgį) ir patirti insultą (smegenų smūgį). Aukšto kraujo spaudimo požymiai yra pulsavimas ir tvinksėjimas galvoje, galvos skausmas, galvos svaigimas. Žemas kraujo spaudimas, arba hipotonija, pasireiškia 20-30 procentų pagyvenusių žmonių. Yra aiškus ryšys tarp hipotonijos ir amžiaus. Didžiausias pavojus senyvo amžiaus žmonėms sergantiems ortostatine hipotonija – traumos dėl kritimo. Hipotonija reiškia žemą kraujo spaudimą, kuris sukelia galvos sukimąsi arba kolapsą (ūminį kraujagyslių funkcijos nepakankamumą) dėl staigaus padėties pakeitimo stojantis ar gulant. Širdis negali varinėti kraujo pakankamai stipriai ir dėl to kraujo aprūpinimas smegenyse laikinai sumažėja, atsiranda galvos svaigimas arba kolapsas. Žemo kraujo spaudimo požymiai – bendras silpnumas, depresija, alpimas ir galvos sukimasis, ypač kylant, lipant laiptais. Tiriamoji veikla – kraujo spaudimas Jūs galite rasti daugybę informacijos apie kraujo spaudimą internete. Bandykite Amerikos Širdies Asociacijos internetinį puslapį: http://www.americanheart.org/presenter.jhtml?identifier=3053 Apžvalginė veiklą Apibūdinkite fizinės negalės pagrindines priežastis. Paieškokite šiek tiek statistikos apie tai, kaip dažnai ji pasireiškia ir kokioms gyventojų grupėms Yüklə 234,24 Kb. Dostları ilə paylaş:
|