1, Stanislovas Ryselis 1, Alina Smalinskienë

98

Lietuvos hemodializës centrø vandens valymo árenginiai ir metalø

kiekis valytame dializei naudotame vandenyje 2002 metais

Inga Skarupskienë, Vytautas Kuzminskis, Olegas Abdrachmanovas

1

, Stanislovas Ryselis

1

,

Alina Smalinskienë

1

, Rima Naginienë

1

Kauno medicinos universiteto Nefrologijos klinika

1

Kauno medicinos universiteto Biomedicininiø tyrimø institutas

Raktaþodþiai: metalai, hemodializë, vanduo, valymo árenginiai.

Santrauka.  2002 m. vasario mënesá Lietuvoje veikë 29 hemodializës centrai. Surinkome

duomenis apie visø hemodializës centrø vandens valymo árenginius. Vidutinis vandens valymo

árenginiø eksploatavimo laikotarpis – 39,7±30,4 (maþiausias – 1, didþiausias – 117) mënesiø.

Pagrindiná vandens valymo mechanizmà – reversinæ osmozæ turëjo 25 (86,2 proc.), minkðtini-

mà – visi, aktyvintos anglies filtrà – 28 (96,6 proc.) hemodializës centrai. Aktyvintos anglies

filtras ir reversinë osmozë kartu buvo 24 (82,8 proc.), o visi bûtini grandinëje árenginiai, t. y.

mechaninis filtras, minkðtinimas, aktyvintos anglies filtras ir reversinë osmozë buvo 21 (72,4

proc.) dializës centre. Antibakterinius filtrus, ultravioletinio apðvitinimo lempas naudojo tik

nedaugelis centrø (atitinkamai – 20,7 proc., n=6 ir 17,2 proc., n=5). Atsarginës valyto vandens

talpos buvo penkiuose hemodializës centruose. Nustatëme aliuminio, kadmio, ðvino, cinko bei

vario kieká 28 hemodializës centrø dializei naudotame valytame vandenyje. Vidutinis ðvino kiekis

buvo 0,03±0,07 

µ

g/l, kadmio – 0,002±0,004 

µ

g/l, vario – 1,09±2,47 

µ

g/l, cinko – 6,15±7,67

µ

g/l, aliuminio – 0,37±0,85 

µ

g/l. Ðiø metalø kiekis visø dializës skyriø vandenyje nevirðijo leistinos

normos. Didþiausià aliuminio kieká nustatëme dviejø hemodializës centrø, kurie neturëjo reversinës

osmozës, valytame vandenyje. Palyginome vidutiná metalø kieká, nustatytà 1998 m., ir ðio tyrimo

metu. Tyrimø duomenimis, 2002 metais Lietuvoje dializei naudotame vandenyje visø tirtø metalø

kiekiai reikðmingai sumaþëjo.

MEDICINA (2003) 39 tomas, 1 priedas

HEMODIALIZË

Adresas susiraðinëjimui: I. Skarupskienë, KMU Nefrologijos klinika, Eiveniø 2, 3007 Kaunas

El. paðtas: [e-mail]

Ávadas

Hemodializës (HD) procedûros metu ligonio kraujas

per pusiau pralaidþià membranà kontaktuoja su dializës

tirpalu: pagal koncentracijos gradientà vyksta maþos

molekulinës masës medþiagø difuzija ið kraujo á dia-

lizatà, ir atvirkðèiai (1). Dializei naudojamas vanduo

gaunamas specialiais árenginiais iðvalius geriamàjá

vandentiekio vandená (2, 3). Sumaiðius já su rûgðtiniu

ir bikarbonatiniu koncentratais, gaunamas dializës

tirpalas (4). Ilgalaike hemodialize gydomø ligoniø

kraujas netiesiogiai susiduria su 15–30 tûkst. litrø van-

dens per metus, todël jo kokybë yra labai svarbi ligoniø

sveikatai ir iðgyvenamumui (5–8). Vandenyje esantys

ávairûs cheminiai terðalai gali patekti á ligoniø kraujà

ir sukelti jiems ûminiø bei lëtiniø komplikacijø: chlo-

raminas – hemolizæ ir methemoglobinemijà; fluoridai –

osteomaliacijà; didelis kalcio ir magnio kiekis – „kietojo

vandens“ sindromà, pasireiðkiantá pykinimu, vëmimu,

galvos skausmais, hipertenzija, bendru silpnumu; va-

ris – maþakraujystæ, cinkas – dispepsijà, karðèiavimà;

aliuminis – osteodistrofijà, maþakraujystæ, centrinës

nervø sistemos paþeidimà (1, 2, 4, 9). HD procedûrai

naudojamas vanduo nëra sterilus, nes mikroorganizmai

per dializatoriaus membranà nepatenka (4, 10), taèiau

bakterijø endotoksinai gali patekti á ligoniø kraujà ir

sukelti jiems pirogeniniø reakcijø (2, 11), septicemijà

(10, 12), aktyvinti monocitus ir interleukinø gamybà,

skatinti kitø citokinø atsipalaidavimà – lëtiná uþde-

giminá procesà (7, 13, 14), pabloginti ligoniø mitybos

bûklæ (14–17). Reikalavimai vandens kokybei dar

padidëjo ádiegus á praktikà naujas technologijas – he-

modiafiltracijà, dializæ su didelio pralaidumo (angl.

high flux) membranomis, nes ðiø procedûrø metu

ligonis susiduria su dar didesniu negu áprastos HD metu

99

dializës tirpalo kiekiu, o per membranà á kraujà gali

patekti didesnës molekulinës masës medþiagos (1, 2,

4, 18).

Europoje iki 2002 metø nebuvo standartizuotø rei-

kalavimø dializei naudojamo vandens kokybei bei van-

dens valymo árenginiams. Ávairiose pasaulio ðalyse

buvo vadovaujamasi JAV AAMI (Association for the

Advancement of the Medical Instrumentation)  arba

nacionaliniais vandens kokybës reikalavimais (2, 8, 19,

20). 2002 m. liepos mën. iðleistos „Europos geros

praktikos gairës“, skirtos dializës tirpalo ðvarumui, ku-

riomis turëtø vadovautis HD centrai, siekdami gaminti

kokybiðkà ir saugø ligoniams dializatà (7). Ðiose gai-

rëse, parengtose pagal Europos farmakopëjos reikala-

vimus, nurodyti iðvalytame vandenyje ir dializës tirpale

leistini metalø bei kitø terðalø kiekiai, bakterijø bei

endotoksinø kiekis. Áprastai HD turi bûti naudojamas

ðvarus, o hemodiafiltracijai ar HD su didelio pralaidu-

mo dializatoriais – ypatingai ðvarus vanduo (7, 18).

Tinkamas dializei vanduo gaunamas iðvalius já

tinkamais valymo árenginiais. Juos sudaro: mechaninis

filtras, minkðtinimas, aktyvintos anglies filtras, o svar-

biausias árenginys – reversinë osmozë (2, 9, 19, 21).

Papildomai, kad pagerëtø mikrobiologinë vandens ko-

kybë, turi bûti instaliuoti mikrofiltrai bei ultravioletinë

apðvita (7, 8).

Europos ekspertø grupës rekomenduojama vandens

valymo árenginiø, gaminanèiø ðvarø vandená, schema

pateikiama pirmame paveiksle, o norint gauti ypaè

ðvarø vandená, sistema turi bûti papildyta antru rever-

sinës osmozës ar dejonizatoriaus árenginiu (7).

Mechaninis filtras sulaiko vandenyje esanèias di-

deles (25–100 

µ

m) daleles. Minkðtinimo árenginyje nu-

sëda kalcis, magnis ir dalis kitø metalø. Aktyvintos

anglies filtras adsorbuoja chlorà, chloraminà, organines

medþiagas. Tik pratekëjæs reversinës osmozës árengi-

ná, vanduo netenka 95–99 proc. jonø, didþiosios dalies

bakterijø, endotoksinø, metalø (2, 4, 22).

1998 m. Lietuvoje veikë 20 hemodializës centrø,

kur gydyti 363 ligoniai, 2000 m. – 24 centrai, o ligoniø

skaièius iðaugo iki 568 (23). 1998 m. atliktas tyrimas

parodë, kad ne visi HD skyriai Lietuvoje turëjo bûtinus

ir tinkamus vandens valymo árenginius, o kai kuriø

metalø koncentracija dializei naudotame vandenyje

virðijo leistinà normà (24).

Tyrimo tikslas. Iðtirti metalø kieká Lietuvos hemo-

dializës centrø valytame vandenyje ir surinkti duomenis

apie vandens valymo árenginiø bûklæ.

Tyrimø objektas ir metodai

Surinkome duomenis apie visø 2002 m. vasario

mënesá Lietuvoje veikusiø (n=29) HD centrø vandens

valymo árenginius, jø naudojimo trukmæ. Iðtyrëme

penkiø metalø: aliuminio (Al), ðvino (Pb), kadmio (Cd),

1 pav. Vandens valymo sistema (7)

Lietuvos hemodializës centrø vandens valymo árenginiai ir metalø kiekis dializei naudotame vandenyje

MEDICINA (2003) 39 tomas, 1 priedas

100

cinko (Zn), vario (Cu) kiekius 28 Lietuvos hemodiali-

zës centrø dializei naudotame vandenyje. Valyto van-

dens tyrimui imta jau praëjusio reversinës osmozës ar

galutiná sistemoje esantá vandens valymo árenginá.

Paruoðti bandiniai buvo analizuojami atominiu absorb-

ciniu spektrofotometru „Zeeman 3030“ (Perkin Elmer)

tiesioginiu G. Schlemmer metodu.

Tyrimø duomenims ávertinti naudojome poriná Stju-

dento (t) kriterijø ir neparametriná Mano-Vitnio-Vil-

koksono testà. Teigëme, kad skirtumas tarp lyginamøjø

grupiø statistiðkai reikðmingas, kai reikðmingumo lyg-

muo p<0,05.

Rezultatai

2002 metø vasario mënesá Lietuvoje veikë 29 hemo-

dializës centrai. Juose buvo 212 dializës vietø (ma-

þiausiame – 2, didþiausiame – 21) ir gydomi 724 li-

goniai.

HD padaliniai dirbo vidutiniðkai 7,2±7,9 metø. Il-

giausiai veikë Kauno medicinos universiteto klinikø

Detoksikacijos skyrius – 29 metus, trumpiausiai – 3

mënesius – Dializës centras Vilniuje.

Vidutinë vandens valymo árenginiø eksploatavimo

trukmë buvo 39,7±30,4 (moda=25, maþiausia – 1,

didþiausia – 117) mënesiø. Seniausi árenginiai buvo

Kauno medicinos universiteto klinikø (KMUK) Detok-

sikacijos skyriuje – 9,8 metø. Pagrindiná vandens va-

lymo mechanizmà – reversinæ osmozæ turëjo 25 (86,2

proc.), minkðtinimà – visi, aktyvintos anglies filtrà –

28 (96,6 proc.) HD centrai (2 pav.). Aktyvintos anglies

filtras ir reversinë osmozë kartu buvo 24 (82,8 proc.),

o visi bûtini árenginiai, t. y. mechaninis filtras, minkð-

tinimas, aktyvintos anglies filtras ir reversinë osmozë

buvo 21 (72,4 proc.) dializës centre. Dejonizatorius,

kuris naudojamas ypaè geros kokybës vandeniui gauti,

buvo tik Vilniaus universitetinëje ligoninëje „Santa-

riðkiø klinikos“. Antibakterinius filtrus, ultravioletinës

apðvitos lempas mikroorganizmø skaièiui vandenyje

maþinti naudojo nedaug centrø (atitinkamai – 20,7

proc., n=6 ir 17,2 proc., n=5). Atsarginës valyto

vandens talpos, nepageidaujamos dël galimo bakterijø

dauginimosi jose, buvo penkiuose HD centruose.

Nustatëme Al, Cd, Pb, Zn bei Cu kieká 28 HD cent-

rø dializei naudotame vandenyje. Metalø vidutinis

kiekis nevirðijo leistinos normos. Vidutinis Pb kiekis

buvo 0,03±0,07 

µ

g/l, Cd – 0,002±0,004 

µ

g/l, Cu –

1,09±2,47 

µ

g/l, Zn – 6,15±7,67 

µ

g/l, Al – 0,37±0,85

µ

g/l. Tik dviejuose HD centruose ið tirtø 28 (7,1 proc.)

Al kiekis valytame vandenyje siekë daugiau 1 

µ

g/l:

Utenos – 1,16, Kauno 2-osios klinikinës ligoninës –

4,47 

µ

g/l. Ðiose ligoninëse nebuvo reversinës osmozës

árenginio. Cd, Pb, Hg, Al, Zn, Cu kiekis visø dializës

skyriø vandenyje buvo leistinos normos. Didþiausias

ðvino kiekis Kauno 2-osios klinikinës ligoninës (0,24

µ

g/l), vario – KMUK (10 

µ

g/l), cinko – Klaipëdos

Raudonojo Kryþiaus (37,05 

µ

g/l) hemodializës  centre.

Palyginome vidutiná metalø kieká 1998 (24) ir 2002

m. pradþioje dializei naudotame vandenyje Lietuvos

HD centruose. Nustatyta, kad 2002 m. jame sumaþëjo

Al, Pb, Cd, Cu bei Zn kiekis (lentelë).

Taigi Lietuvoje gerëja dializuojanèio tirpalo pa-

ruoðimo kokybë. 2002 m.  pradþioje 72,4 proc. HD

centrø turëjo visus bûtinus vandens valymui árenginius.

Metalø Al, Pb, Cd, Cu, Zn vidutinis kiekis dializei

2 pav. Vandens valymui naudotø árenginiø daþnis Lietuvos hemodializës centruose (n=29) 2002 m.

Inga Skarupskienë, Vytautas Kuzminskis, Olegas Abdrachmanovas ir kt.

MEDICINA (2003) 39 tomas, 1 priedas

79,3

79,3

100

96,6

3,4

86,2

20,7

17,2

17,2

0

20

40

60

80

100

Mechaninis filtras

Nugeležinimo bokštas

Minkštinimas

Aktyvuotos anglies filtras

Dejonizatorius

Reverso osmozė

Antibakterinis filtras

UV švitinimas

Valyto vandens talpa

Proc.

Vandens valymo árenginiai

101

naudotame vandenyje buvo reikðmingai maþesnis negu

nustatytas 1998 m. ir atitiko Europos farmakopëjos

reikalavimus.

Rezultatø aptarimas

1947 m. vidaus ligø gydytojas olandas W. J. Kolff

pirmasis panaudojo dializës aparatà ir atliko procedûrà

inkstø nepakankamumu sirgusiam ligoniui (8). Per

pastaruosius 35 metus nuolat buvo tobulinamos hemo-

dializës maðinos, dializei naudojamo vandens valymo

technologija (19). Ðiandien mokslininkai vieningai

sutinka, kad pakaitine inkstø terapija gydomø ligoniø

komplikacijø daþnis, iðgyvenamumas priklauso ir nuo

procedûros metu naudojamo dializuojanèio tirpalo ko-

kybës (2, 11, 13–17). Taèiau kokybë nebus gera, jei

reikiamai neiðvalomas dializato gamybai naudojamas

vandentiekio vanduo (17). 1995 m. paskelbti Kanadoje

atlikto tyrimo duomenys: dalyvavo 36 HD centrai;

septynerius metus kas tris mënesius buvo atliekami va-

lyto vandens cheminës kontrolës tyrimai. Atlikus 1161

bandinio analizæ, paaiðkëjo, kad nacionalinius Kana-

dos kokybës reikalavimus atitiko ne visi, o tik 86 proc.

bandiniø (25). E. J. Lindley ir bendaautoriai ið Anglijos

2001 m. paskelbë duomenis apie vandens kokybës

kontrolæ Europos HD centruose. Tyrime dalyvavo 14

ðaliø. Dauguma HD skyriø siekë laikytis Europos

farmakopëjos reikalavimø, taèiau tik 50 proc. padaliniø

buvo atliekami reikiami bakteriologiniai ir cheminiai

valyto vandens bei dializato tyrimai (20). Graikijoje

hemodializë ligoniams taikoma daugiau kaip 30 metø,

taèiau iki 2000 m. vandens tyrimai nebuvo atliekami

(19). Terðalø kiekis geriamajame vandentiekio vande-

nyje priklauso nuo ðaltiniø, ið kuriø jo gaunama: pa-

virðiniø ar gruntiniø (7), geografinio regiono, metø

sezono – kartais metalø kiekis jame bûta labai didelis

ir valymo árenginiai nepajëgia reikiamai atlikti savo

funkcijos (26). „Europos geros praktikos gairëse“

nurodoma, kad priemaiðø kiekio kontrolë vandentiekio,

iðvalytame bei hemodializës maðinoms tiekiamame

vandenyje turi bûti reguliari. Al, Cu, Pb rekomen-

duojama tirti kartà per mënesá, Hg, Cd, Zn – kas pusæ

metø (7). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos ásakyme Nr. 116 „Dël hemodializës

procedûros bazinës kainos ir kokybës reikalavimø pa-

tvirtinimo“ („Valstybës þinios“, 1999, Nr. 28-810) nu-

rodoma, kad ,,HD skirtame vandenyje reikia kontro-

liuoti aliuminá, cinkà ir sunkiuosius metalus“, vandens

kokybës kontrolæ atlikti pagal valymo árenginiø inst-

rukcijà, bet ne reèiau kaip du kartus per metus. Taèiau

konkretaus dializei naudojamo vandens cheminës

kontrolës protokolo Lietuvoje iki ðiol nëra. Pavieniai

metalø tyrimai buvo atliekami chaotiðkai ir ne visuose

HD padaliniuose. 1998 m. Lietuvoje veikë 20 HD cent-

rø (23, 24). Tais paèiais metais buvo surinkti duomenys

apie 18 HD skyriø vandens valymo árenginius (24).

Pagrindiná reversinës osmozës árenginá turëjo 11 (61,1

proc.), aktyvintos anglies filtrà taip pat 11 (61,1 proc.),

o abu minëtus árenginius – tik penki (27,8 proc.) HD

padaliniai. Iki 2002 m. vasario mën. Lietuvoje iðaugo

hemodializës centrø skaièius. Jø buvo 29, o vidutinë

gyvavimo trukmë – 7,2±7,9 metø. Surinkome þinias

apie vandens valymà visose ligoninëse, kur buvo at-

liekama hemodializë. Per ketverius metus situacija pa-

gerëjo: reversinës osmozës árenginá turëjo 25 (86,2

proc.), aktyvintos anglies filtrà 28 (96,6 proc.), o abu –

24 (82,8 proc.) HD skyriai. Visi bûtini árenginiai, nuro-

dyti „Europos geros praktikos gairëse“ (7), t. y. mecha-

ninis filtras, minkðtinimas, aktyvintos anglies filtras ir

reversinë osmozë, buvo 21 (72,4 proc.) dializës centre.

Dejonizatoriø turëjo tik vienas HD skyrius. Per pasku-

tinius trejus metus reversinës osmozës árenginá turëjo

ir ne visi Europos HD centrai (8, 19). Graikijoje 2000

m. veikë 85 dializës skyriai, o vandens minkðtinimo

árenginá turëjo 96 proc., aktyvintos anglies filtrà – 99

proc., reversinæ osmozæ – 91 proc., dejonizatoriø – 40

proc. centrø (19).

2002 m. pradþioje dializei naudotame valytame van-

denyje ið 28 Lietuvos HD skyriø iðtyrëme penkis me-

talus: Al, Cd, Pb, Cu, Zn. Minëtø metalø kiekiai vi-

suose bandiniuose nevirðijo leistinos normos ir atitiko

Lentelë. Vidutinis metalø kiekis (x±SD 

µµµµµ

g/l) valytame hemodializei naudotame vandenyje

Lietuvos HD centruose 1998 ir 2002 metais

   Metalas

1998 m.

2002 m.

p

Norma

(n=18) (24)

(n=28)

(7)

Al

9,61±15,30

0,37±0,85

p<0,001

<10

Pb

0,39±0,81

0,03±0,070

p<0,001

<5

Cd

0,012±0,006

0,002±0,004

p<0,001

<1

Cu

1,90±3,89

1,09±2,47

p<0,02

<100

Zn

40,83±87,50

6,15±7,67

p<0,03

<100

Lietuvos hemodializës centrø vandens valymo árenginiai ir metalø kiekis dializei naudotame vandenyje

MEDICINA (2003) 39 tomas, 1 priedas

102

Europos farmakopëjos reikalavimus. Palyginome vi-

dutiná valyto vandens metalø kieká, nustatytà 1998 m.

(24) ir 2002 m. Al, Pb, Cd, Cu, Zn kiekiai reikðmingai

sumaþëjo (lentelë). Manome, kad to sàlyga – pagerë-

jusi vandens valymo árenginiø bûklë. 2002 m. pradþio-

je vidutinë ðiø árenginiø eksploatavimo trukmë buvo

3,3±2,5 metø. M. Arvanitidou ir kt. teigia, jog Graiki-

joje 2000 m. ji buvo 5,4±3,3 metø (19).

Iðvados

1. Lietuvoje gerëja dializuojanèio tirpalo paruoðimo

kokybë. 2002 m. pradþioje 72,4 proc. HD centrø turëjo

visus bûtinus vandens valymui árenginius.

2. Metalø (aliuminio, ðvino, kadmio, vario, cinko)

vidutinis kiekis dializei naudotame vandenyje 2002 m.

buvo reikðmingai maþesnis negu nustatytas 1998 m. ir

atitiko Europos farmakopëjos reikalavimus.

Water treatment systems of hemodialysis centers in Lithuania and trace metals in

purified water in 2002

Inga Skarupskienë, Vytautas Kuzminskis, Olegas Abdrachmanovas

1

, Stanislovas Ryselis

1

, Alina

Smalinskienë

1

, Rima Naginienë

1

Clinic of Nephrology, Kaunas University of Medicine

1

Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania

Key words: trace metals, hemodialysis, water.

Summary. The objective of this survey was to obtain information on hemodialysis chemical water quality

and on water treatment systems of hemodialysis centers in Lithuania. Five trace metals (Al, Pb, Cd, Zn, Cu)

were examined in the purified water (sample from a point after the water treatment system) of 28 hemodialysis

centers. Atomic absorption spectrophotometry was applied to measure water trace metals levels.

All hemodialysis centers in Lithuania used treated water. Softeners were used by 100%, reverse osmosis by

86.2% of the centers. Concomitant use of sand filter, softeners, activated carbon, reverse osmosis was found in

72.4% of the centers. The age of the water treatment system varied from 1 to 117 months (mean=39.7±30.4).

Concentrations of Al, Pb, Cd, Zn, Cu in the purified water of 28 hemodialysis centers did not exceed standarts

of the European Pharmacopoeia. There was significant decrease in the mean levels of investigated trace elements

in the treated water in Lithuania in 2002 compared with examined in 1998.

Correspondence to I. Skarupskienë, Clinic of Nephrology, Kaunas University of Medicine, Eiveniø 2, 3007 Kaunas,

Lithuania. E-mail: [e-mail]

Literatûra

1. Daugirdas JT, Van Stone JC, Boag JT. Hemodialysis Ap-

paratus. In: Daugirdas JT, Blake PG, Ing TS, editors. Hand-

book of Dialysis. 3rd ed. Philadelphia; 2001. p. 58-60.

2. Ismail N, Becker B, Hakim R. Water Treatment for Hemo-

dialysis. Am J Nephrol 1996;16:60-72.

3. Stragier A. Aluminum intoxication: are we protected at our

unit? Nephrol News Issues 1994;5:5-14.

4. Bommer J. Wasser- und Dialysataufbereitung. In: Franz HE,

Horl WH, ed. Blutreinigungsverfahren. Stuttgart New York:

Georg Thieme Verlag; 1997. p. 43-53.

5. Amato RL. Water treatment for hemodialysis, including the

latest AAMI standards. Nephrol Nurs J 2000;28(6):619-29.

6. Chazan JA, Lew NL, Lowrie EG. Increased serum aluminum.

An independent risk factor for mortality in patients under-

going long-term hemodialysis. Arch Intern Med 1991;151

(2):319-22.

7. The EBPG Expert Group on Haemodialysis. European best

practice guidelines for haemodialysis. Dialysis fluid purity.

Nephrol Dial Transplant 2002;17(Suppl 7):45-62.

8. Vorbeck-Meister I, Sommer R, Vorbeck F, Horl WH. Quality

of water used for haemodialysis: bacteriological and chemical

parameters. Nephrol Dial Transplant 1999;14:666-75.

9. D’Haese PC, De Broe ME. Adequacy of dialysis: trace ele-

ments in dialysis fluids. Nephrol Dial Transplant 1996;

11(Suppl 2):92-7.

10. Arvanitidou M, Spaia S, Asklepidis N, et al. Endotoxin con-

centration in treated water of all hemodialysis units in Greece

and inquisition of influencing factors. J Nephrol 1999;12(1):

32-7.

11. Lonnemann G, Krautzig S, Koch KM. Quality of water and

dialysate in haemodialysis. Nephrol Dial Transplant 1996;

11:946-9.

12. Lonnemann G. Assessment of the quality of dialysate. Neph-

rol Dial Transplant 1998;13(Suppl 5):17-20.

13. Levin R. The role of water in dialysis: why does it need to be

more then “clean”? Nephrol News Issues 2001;15(2):21-3.

14. Nube MJ, Grooteman MPC. Impact of contaminated dialysate

on long-term haemodialysis-related complications: is it really

that important? Nephrol Dial Transplant 2001;16:1986-91.

15. Brunet P, Berland Y. Water quality and complications of

haemodialysis. Nephrol Dial Transplant 2000;15:578-80.

16. Kleophas W, Haastert B, Backus G, et al. Long-term expe-

rience with an ultrapure individual dialysis fluid with a batch

type machine. Nephrol Dial Transplant 1998;13:3118-3125.

17. Schiffl H, Lang SM, Stratakis D, et al. Effects of ultrapure

Inga Skarupskienë, Vytautas Kuzminskis, Olegas Abdrachmanovas ir kt.

MEDICINA (2003) 39 tomas, 1 priedas

103

dialysis fluid on nutritional status and inflammatory para-

meters. Nephrol Dial Transplant 2001;16:1863-9.

18. Surian M, Bonforte G, Scanziani R, et al. Trace elements

and micropollutant anions in the dialysis and reinfusion fluid

prepared on-line for haemodiafiltration. Nephrol Dial Trans-

plantat 1998;13(Suppl 5):24-8.

19. Arvanitidou M, Spaia S, Tsoubaris P, et al. Chemical Quality

of Hemodialysis Water in Greece: A Multicenter Study. Dial

Transplant 2000;29:519-25.

20. Lindley EJ, Lopot F, Harrington M, et al. Treating and moni-

toring water for dialysis in Europe. Nephrol News Issues

2001;15(2):30,33-6.

21. Stragier A. Water treatment for haemodialysis: not as safe as

anticipated. EDTNA ERCA J 1996;22(4):12-4.

22. Farmer RW, Kovacic SL. Granular activated carbon offers

breakthrough for dialysis water treatment. Dial Transplant

1997;18:771.

23. Þiginskienë E. Hemodializës kokybës raidos Lietuvoje 1996–

2000 m. analizë. (Changes of hemodialysis quality in Lithu-

ania during 1996–2000.) Daktaro disertacija; 2002. p. 37-

42.

24. Kuzminskis V, Ryselis S, Abdrakhmanov O, et al. Inves-

tigation of trace metal concentrations in purified water of

Lithuanian haemodialysis centers. Acta medica Lituanica

1999;4:58-62.

25. Laurence RA, Lapierre ST. Quality of hemodialysis water: a

7-year multicenter study. Am J Kidney Dis 1995;25(5):738-

50.

26. Fernandez-Martin JL, Canteros A, Alles A, et al. Aluminum

exposure in chronic renal failure in iberoamerica at the end

of the 1990s: overview and perspectives. Am J Med Sci 2000;

320(2):96-9.

Straipsnis gautas 2003 02 14, priimtas 2003 05 05

Received 14 February 2003, accepted 5 May 2003

Lietuvos hemodializës centrø vandens valymo árenginiai ir metalø kiekis dializei naudotame vandenyje

MEDICINA (2003) 39 tomas, 1 priedas