Ebola hemoraginę karštligę užsienio šalių piliečiams, atvykusiems į Lietuvą ir (ar) dirbantiems Lietuvoje

Informacija apie Ebola hemoraginę karštligę užsienio šalių piliečiams, atvykusiems į Lietuvą ir (ar) dirbantiems Lietuvoje
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Vakarų Afrikos regione vis dar kelia didelį tarptautinį susirūpinimą. 2014 m. rugpjūčio 18 d. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje ir Nigerijoje užfiksuota 1350 mirties atvejų. Sustabdyti šį protrūkį yra sudėtinga dėl užkrato išplitimo įvairiose vietovėse, įskaitant miesto teritorijas, taip pat dėl tarpvalstybinio bendruomenių judėjimo. Be to, papildomų sunkumų sukelia personalo ir įrangos trūkumas, taip pat pranešama apie saugumo problemas sveikatos priežiūros įstaigose ir karantino centruose.

Ebola hemoraginė karštligė yra Ebola viruso sukeliama reta, pavojinga ir dažnai mirtina liga. Ja užsikrečiama tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis metu per kraują ar kitus kūno skysčius (pavyzdžiui, seiles ar šlapimą). Septynias savaites po išgijimo Ebola hemoragine karštlige sirgę asmenys ja gali užkrėsti nesaugių lytinių santykių metu.

Liga galima užsikrėsti po tiesioginio sąlyčio su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų (beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių) krauju ir kitais kūno skysčiais. Ebola virusas per orą neplinta.

Užsikrėtus virusu inkubacinis periodas yra 2–21 dienos. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda raumenis, jaučiamas silpnumas, maudžia galvą ir gerklę. Ligonis ima vemti, viduriuoti, jis išberiamas, sutrinka kepenų ir inkstų veikla. Kai kuriems ligoniams prasideda gausus vidaus ir išorės kraujavimas ir vienu metu sutrinka kelių organų veikla.

Nuo šios ligos skiepų ar gydymo nėra.

Net jei gyvenote teritorijose, kuriose užfiksuotas Ebola virusas, ar į jas keliavote, užsikrėtimo šiuo virusu pavojus yra itin mažas, nebent turėjote tiesioginį sąlytį su mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais.

Viešose vietose per įprastą kontaktą su žmonėmis, kuriems nepasireiškė ligos simptomai, Ebola virusu neužsikrėsite. Taip pat virusu neužsikrėsite per sąlytį su pinigais, maisto produktais ar plaukiodami baseine. Jo neplatina moskitai.

Jei į Jus kreipėsi asmuo, kuris gali būti užsikrėtęs Ebola virusu ar sirgti šio viruso sukelta liga, būtina imtis priemonių, kad išvengtumėte galimo užsikrėtimo ir apribotumėte viruso plitimą:

• 
  Nelieskite asmens, jo daiktų, ypač venkite sąlyčio su jo kūno skysčiais, krauju ar sekretais.
  
• 
  Bendraukite su galimai užsikrėtusiu asmeniu laikydamiesi saugaus atstumo (apie 2 metrus), jei turite, užsidėkite asmenines apsaugines priemones: kaukę, pirštines, apsauginius akinius, kt.
  
• 
  Kuo skubiau susisiekite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir informuokite, kad toks asmuo yra Jūsų įstaigoje ar namuose, kad jis gali būti užsikrėtęs ar sirgti ir kad jį kuo skubiau reikia vežti į gydymo įstaigą stebėti ar gydyti. Svarbu, kad greitosios medicinos pagalbos personalas, atvykęs pervežti galimo ligonio, būtų pasiruošęs, turėtų tinkamas apsaugos priemones.
  
• 
  Stenkitės, kad kuo mažiau personalo ar kitų asmenų tūrėtų sąlytį ir (ar) bendrautų su galimai užsikrėtusiu asmeniu – kol atvyks sveikatos priežiūros darbuotojai, stenkitės šį asmenį.
  
• 
  Kai galimai užsikrėtęs ar sergantis asmuo bus išvežtas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, pasirūpinkite, kad patalpose būtų atlikta dezinfekcija.
  
• 
  Būtinai nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu.
  
• 
  Visi su galimai sergančiu asmeniu bendravę asmenys turi stebėti savo sveikatos būklę 21 dieną ir pasireiškus bet kokiems sveikatos sutrikimams skubiai kreiptis į medikus.
  

Šio protrūkio metu Europos Sąjungos šalių veiksmų koordinavimas vyksta pasitelkiant Sveikatos saugumo komitetą (SSK/HSC Health security Committee), nacionalinių rizikos valdymo institucijų komunikacijos specialistų tinklą, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) ir šankstinio perspėjimo bei reagavimo sistemą (Early warning and response system).

Kiekvienoje šalyje turi būti paskirtos visuomenės sveikatos priežiūros institucijos, kurios teikia išsamią informaciją apie Ebola viruso valdymą ir apsaugos priemones. Lietuvoje daugiau informacijos apie Ebola virusą Jums suteiks Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (www.ulac.lt), Ekstremalių sveikatai situacijų centras (www.essc.sam.lt), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (www.sam.lt).

Ebola virusas tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos gyventojams nekelia didelio pavojaus. Nenustatyta, kad į Europą grįžtantys keliautojai būtų užsikrėtę virusu. Tačiau ES šalys turi būti pasirengusios nors ir mažai tikėtinam atvejui, kad Ebola virusu užsikrėtęs keliautojas gali parvykti į ES dar nepasireiškus simptomams arba jau susirgęs. Nors ir įmanomas Ebola viruso plitimas per atvykusį užsikrėtusį asmenį, tačiau atsižvelgiant į griežtus infekcijų kontrolės procedūrų reikalavimus labai mažai tikėtina, kad virusas galėtų plisti toliau. Taigi pavojus, kad virusas galėtų toliau plisti Lietuvoje, yra labai mažas.

Lietuvoje vykdomos prevencinės priemonės, įskaitant į šalį grįžtančių keliautojų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų informavimą ir jų sąmoningumo didinimą. Lietuva turi pakankamai pajėgumų aptikti ir patvirtinti užsikrėtimo Ebola hemoragine karštlige atvejus, asmens sveikatos priežiūros įstaigos pasirengusios priimti ir suteikti ankstyvą palaikomąjį gydymą Ebola hemoragine karštlige sergantiems pacientams, kad nedelsiant būtų užkirstas kelias šiam labai pavojingam ligos sukėlėjui plisti toliau.

____________