Kas yra botulizmas?

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS

CENTRAS


BOTULIZMAS

Kas yra botulizmas?

Žmonių botulizmas yra reta, bet sunki liga, sukeliama bakterijų Clostridium botulinum gaminamo nuodo, kurios metu pakenkiama nervų sistema. Dažniausiai užsikrečiama toksinui patekus į žmogaus organizmą su maistu. Yra žinomi 7 toksino tipai, keturi iš jų (A, B, E ir rečiau F) gali būti žmonių maisto toksinės infekcijos priežastis. Tačiau minėtas toksinas gali gamintis ir tada, kai C. botulinum bakterijos patenka į žaizdą (žaizdos forma). Naujagimių botulizmas gali išsivystyti tada, kai bakterijų sporos, patekusios į naujagimio žarnyną, gamina toksiną. Visos botulizmo ligos formos yra labai pavojingos, todėl būtina medicinos pagalba.

Ligos sukėlėjas ir jo savybės
Clostridium botulinum bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas. Dėl to jos vadinamos anaerobais (nemėgstančios deguonies). Patekusios į nepalankias joms sąlygas, bakterijos virsta sporomis. Sporų randama dirvožemyje, jomis gali būti užterštos daržovės, grybai, netgi medus. Į mėsą bakterijų sporos paprastai patenka iš gyvulių žarnų dorojant skerdieną. Sporos labai atsparios aukštos temperatūros poveikiui. Virinimo temperatūrą (100⁰ C) jos gali išlaikyti 5 valandas. Maiste, kuris laikomas 15-20 laipsnių temperatūroje, kai neprieina oras, nepakankama druskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijos pradeda daugintis ir gaminti labai stiprų nuodą. Toksinas jautrus karščiui, kaitinant suyra per 10 minučių, virinant - per kelias minutes.
Kaip užsikrečiama botulizmu?

Nors sporos plačiai paplitusios aplinkoje ir jomis gali būti užteršti įvairūs maisto produktai, žmonės šia liga suserga retai, nes apsinuodijama toksinu, kurį tik atitinkamose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos.

Maistas, kuriuo apsinuodijama, gali būti labai įvairus: nepakankamai parūgštinti daržovių, grybų taip pat mėsos bei žuvies konservai, sūdyti ar rūkyti mėsos bei žuvies gaminiai. Clostridium botulinum bakterijos maiste nesidaugina ir negamina toksino, kai marinatas pakankamai rūgštus (pH yra mažesnė nei 4). Dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių. Daugiausiai apsinuodijimų būna žiemos ir pavasario mėnesiais, kadangi rudenį konservuotuose produktuose ir išlaikytuose iki pavasario būna pasigaminęs pakankamas toksino kiekis. Užkrėsti toksinu maisto produktai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo gerų. Kartais dėl susikaupusių dujų gali būti išpūsti konservų dangteliai (bombažas).

Rizika užsikrėsti botulizmu yra laboratorijose, įkvepiant toksino aerozolio garų. Tokiu atveju ligos klinikiniai simptomai gali būti tokie patys, kaip ir apsinuodijus maistu, tik inkubacinis periodas ilgesnis.

Naujagimių botulizmas yra labai retas. Užsikrečiama, kai bakterijų sporos patenka į naujagimio žarnyną, kur virsta bakterijomis ir joms dauginantis pasigamina toksinas. Vyresni nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiai ir vaikai bei suaugę asmenys paprastai tokiu būdu botulizmu neužsikrečia. Kūdikių botulizmui būdingi šie simptomai: vidurių užkietėjimas, apetito stoka, silpnumas, pasikeitęs verkimas, galvos nelaikymas.

Kai bakterijų sporos patenka į gilias kūno žaizdas, gali išsivystyti žaizdos formos botulizmas.

Žmogus nuo žmogaus šia infekcine liga neužsikrečia.

Ligos simptomai ir eiga

Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12-36 val. suvalgius maisto, kuriame pasigaminęs botulotoksinas. Slaptasis ligos periodas gali tęstis nuo 2 valandų iki 8 dienų. Kuo trumpesnis šis laikotarpis, tuo sunkesnė ligos eiga bei didesnis mirštamumas. Apsinuodijus, pirmiausia ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu. Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiūvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Šie sutrikimai gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Kūno temperatūra gali būti normali. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.

Panašūs simptomai paprastai pasireiškia visiems valgiusiems tą patį maistą.

Kaip išvengti botulizmo?

Kad išvengti šios maisto toksinės infekcijos, būtina žinoti ir prisiminti šias pagrindines taisykles:

1. Neužteršti maisto bakterijų sporomis

2. Nesudaryti sąlygų bakterijoms maiste daugintis

3. Sunaikinti maiste pasigaminusį toksiną
Todėl pateikiame keletą patarimų:

• 
  Kruopščiai nuvalykite ir išplaukite po tekančiu vandeniu konservavimui ruošiamas daržoves, grybus, mėsą.
  
• 
  Skerdžiant gyvulius stenkitės nepažeisti žarnų, kad išvengti mėsos užteršimo.
  
• 
  Kruopščiai išvalykite ir išplaukite gyvulių žarnas, naudojamas dešroms, skilandžiams gaminti.
  
• 
  Konservavimui naudokite pakankamai daug rūgšties, druskos ar cukraus.
  
• 
  Paruoštus konservus, rūkytus, vytinamus mėsos gaminius laikykite ne aukštesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje.
  
• 
  Neuždarykite aklinai grybų konservų, geriau juos laikykite aprištus medvilnine skepetaite ar popieriumi.
  
• 
  Prieš vartojimą bet kokius namuose gamintus konservus patartina pakaitinti 10 minučių, net jei neišpūstas dangtelis.
  
• 
  Nevalgykite konservų, kurių dangtelis išsipūtęs. Toksinui neutralizuoti tokius konservus ir stiklainį reikia pavirinti 10 minučių ir tik po to išmesti.
  
• 
  Nevalgykite mėsos ar dešrų, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.
  
• 
  Atsiradus pirmiems apsinuodijimo požymiams, kuo skubiau kreipkitės pas gydytoją.
  

Parengė:

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro

gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė