Antrinės kataraktos etiologija ir patogenezė
Antrinė katarakta (angl. secondary cataract arba
after-cataract) – tai retropupiliarinės nesusijusios su
stiklakūniu lęšiuko liekanų drumstys, sukeliančios
regos pablogėjimą po EKKP (7). Pirmą kartą antrinė
katarakta pradėta nagrinėti eksperimentuose su gy-
vūnais 1824 metais Dietricho ir 1827 metais Leroyd’
Etiolle. 1828 metais pirmą kartą antrinę kataraktą žmo-
nėms nustatė D. W. Soemmerring. Vėliau Soemmer-
ringo žiedu buvo pavadintos tipiškos formos lęšiuko
liekanos, kurios įprastai išlieka vyzdžio periferijoje
susiliejimo su užpakaline kapsule vietoje. 1969 metais
S. Duke-Elder nustatė, kad histologiškai centrinę So-
emmerringo žiedo dalį sudaro plona užpakalinė kap-
sulė. Dėl išlikusių LEL mitozės ir proliferacijos prie-
kinės kapsulės likučiai tvirtai prilimpa prie nepažeistos
užpakalinės kapsulės, o susidariusi erdvė užsipildo
normaliomis ir aberantinėmis lęšiuko skaidulomis. J.
Hirschberg (1901) ir A. Elschnig (1911) pastebėjo, kad
vietomis priekinė ir užpakalinė kapsulės atsiskiria,
epitelinės ląstelės migruoja iš Soemmerringo žiedo ir
suformuoja ant užpakalinės kapsulės būdingos formos
vadinamuosius Elschnigo kūnelius (7).
Atliekant EKKP, atveriamas lęšiuko maišelis, paša-
linamas lęšiuko branduolys, lęšiuko skaidulos ir epi-
telinės ląstelės ir į kapsulės maišelį implantuojamas
dirbtinis IOL. Dažniausia užpakalinės kapsulės drums-
tėjimo priežastis – išlikusių LEL proliferacija ir mig-
racija (12). Šių ląstelių migracija link regimosios ašies
ir dėl to susidarančios užpakalinės kapsulės drumstys
gali sukelti regėjimo aštrumo sumažėjimą, kontrasti-
nio jautrumo sutrikimą, akinimą ir monokulinį dvejini-
mąsi (2).
Antrinę kataraktą sukelia šios ląstelės: 1) epiteli-
nės ląstelės, esančios ant priekinės lęšiuko kapsulės ir
lęšiuko ekvatoriaus srityje (angl. equatorial lens bow),
kurios migruoja ant užpakalinės kapsulės; 2) išliku-
sios žievinės skaidulos (pailgėjusios lęšiuko epitelinės
ląstelės); 3) pūslinės ląstelės (Wedl ląstelės, kurios
histologiškai koreliuoja su Hirschbergo – Elshnigo
perlais); 4) į fibrocitus panašios metaplazavusios lę-
šiuko epitelinės ląstelės (pseudofibrozinė metaplazija);
5) mioepitelinės ląstelės (epitelinės ląstelės trans-
formavusios į kontraktilinius lygiuosius raumenis tu-
rinčias ląsteles) (15).
Kliniškai ir patogenetiškai išskiriami du užpakali-
nės kapsulės drumsčių tipai: 1) regeneracinis arba perlų
tipas, kuris yra susijęs su ekvatorinių epitelinių ląstelių
migracija ir proliferacija tarp užpakalinės kapsulės ir
IOL; 2) fibrozinis tipas, kuris susijęs su epitelinių ląs-
telių, esančių ant priekinės lęšiuko kapsulės, trans-
diferenciacija (16–18).
Priekinės ir užpakalinės lęšiuko kapsulių drums-
tėjimas po kataraktos operacijos gali būti interpre-
tuojamas kaip kapsulės maišelio žaizdos gijimo at-
sakas. EKKP metu ne visos LEL pašalinamos iš kap-
sulės maišelio. Likusios epitelinės ląstelės gali būti
skirstomos į du skirtingus tipus: priekines LEL, kurios
vienu ląstelių sluoksniu padengia vidinį (užpakalinį)
priekinės kapsulės paviršių aplink priekinio kapsulo-
Antrinė katarakta: dažnis, etiologija ir patogenezė
MEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 9
832
reksio kraštus (A ląstelės) ir ekvatorines LEL, išliku-
sias lęšiuko ekvatoriaus srityje (E ląstelės) (lęšiuko
schema 1 paveiksle). Iš karto po nekomplikuotos ka-
taraktos operacijos epitelinių ląstelių ant užpakalinės
lęšiuko kapsulės nebūna (19).
D. J. Apple 1992 m. rašė, kad tiek A, tiek E ląstelės
gali dalyvauti fibrozinio antrinės kataraktos tipo for-
mavimesi. A ląstelės, kurios yra kubo formos, linkusios
transformuotis į fibrocitus, todėl jų vaidmuo šio ant-
rinės kataraktos tipo formavimesi yra dominuojantis.
Kliniškai užpakalinės kapsulės fibrozė po operacijos
randasi anksčiau (2–6 mėn.) negu epiteliniai perlai,
kurių dažniausiai randasi po keleto mėnesių ar metų
po operacijos. Dažniausiai fibrozinis antrinės kata-
raktos tipas kliniškai nereikšmingas ir neretai sieja-
mas su pooperaciniu uždegimu arba fibrinine reakcija.
A ląstelės išsidėsčiusios vienu sluoksniu ir gali augti
erdvėje už IOL optinės dalies, dažniausiai šis ląstelių
sluoksnis išlieka skaidrus. Tačiau kartais, tankiau aku-
muliuojantis ląstelėms, sutrinka rega. Įvykus naujai
susiformavusių fibrocitų kontrakcijai, užpakalinė kap-
sulė susiraukšlėja, susidaro kapsulės klostės ir tai gali
sukelti regos aberacijų. E ląstelės – dažniausiai perlų
formavimosi pirminis šaltinis. A ląstelės linkusios pro-
liferuoti ir metaplazuoti in situ. E ląstelės, formuo-
damos perlus, esant antrinei kataraktai panašiai kaip
ir užpakalinei subkapsulinei kataraktai, formuodamos
pūslines ląsteles, migruoja išilgai užpakalinės kapsulės.
Ekvatorinės ląstelės gali metaplazuoti į fibrocitus. Tai
įvyksta visada gijimo laikotarpiu esant IOL endokap-
sulinei fiksacijai, dėl to inkapsuliuojasi IOL atrami-
niai elementai. Tai rodo E ląstelių svarbą fibrozinės
antrinės kataraktos patogenezėje, todėl gali formuotis
mišrus perlų ir fibrozinis antrinės kataraktos tipas.
Ankstyvas užpakalinės kapsulės fibrozės formavimasis
gali atlikti barjero funkciją perlų formavimuisi sustip-
rindamas IOL optinės dalies sulipimą (barjerą) su
užpakaline kapsule (16).
Normalios LEL (kubo formos) išskiria tik aktino
F – izoformą ir produkuoja ekstraląstelinį matriksą
(EM), susidedantį daugiausia iš IV tipo kolageno. Kli-
nikinių ir eksperimentinių studijų duomenimis, esant
antrinei kataraktai, nustatyta ląstelių, turinčių fibro-
blastinę morfologiją (16, 20, 21), ir tai , kad jos išskiria
fibronektino (22–25), vitronektino (22), laminino (25),
hialuronano (25), alfa lygiųjų raumenų izoformo aktino
(
a
-sma), be IV tipo kolageno – I, III, V ir VI tipo
kolagenų (22–30). 1999 m. H.Oharazawa ištyrė EM
komponentų vaidmenį LEL prisijungimui, proliferaci-
jai ir migracijai (31). Ląstelių prisijungimas žymiai
padidėjo, kai jų buvo pasėta ant EM padengtų indų.
Įdomu tai, kad šiuo atveju padidėjo ląstelių migracija,
bet nepakito proliferacija. Ląstelių sumažėjo, kuomet
jos buvo auginamos terpėje su fibronektinu ir kolagenu,
o padidėjo, kuomet buvo auginamos – su lamininu.
LEL jungiasi su EM per integrinų molekules.
Žmogaus priekinės kapsulės diskų, pašalintų operacijos
metu, imunocitocheminė analizė parodė
a
2,
a
3,
a
5,
b
1,
b
2 integrinus (32).
Šios savybės būdingos ląstelėms, kuriose vyksta
epitelinis-mezenchiminis virsmas (angl. epithelial-
mesenchymal transition (EMT)). Tokios ląstelės įgyja
miofibroblastinių savybių ir išskiria
a
-sma bei gami-
na anksčiau minėtas kolageno formas, kaip bazinės
membranos fragmentus, proteoglikanus ir kolageno
skaidulas. Dėl tokių jų kontraktilinių savybių metapla-
zavęs lęšiuko epitelis gali sąlygoti kapsulės susi-
raukšlėjimą ir padrumstėjimą. Taip formuojasi fib-
Dostları ilə paylaş: |