Antrine katarakta: daznis, etiologija ir patogeneze

1 pav. Lęšiuko schema

Branduolys 

Priekinė kapsulė 

Germinacinė zona

Žievinės skaidulos

Priekinis polius

Branduolys

Priekinė kapsulė

Epitelinės ląstelės

(kubo firmos)

Preekvatorinė zona

(angl. the lens bow)

Žievinės skaidulos

Užpakalinė kapsulė

Užpakalinis polius

Germinacinė zona

Ekvatorius

Reda Žemaitienė

MEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 9

---

833

rozinė antrinės kataraktos forma. Tiriant histologiškai

mirusių žmonių kapsulės maišelius, randama A ląstelių,

išsidėsčiusių vienu sluoksniu ant užpakalinio priekinės

kapsulės paviršiaus ir išsaugojusių ankstesnę (kubo)

formą ir savybes praėjus 13 metų po operacijos (8).

Ekvatorinės  E  ląstelės  linkusios  migruoti  ant  užpa-

kalinės kapsulės ir transformuotis į pūslines ląsteles,

kurios  kliniškai  matomos  kaip  perlai.  Šios  ląstelės

neišskiria 

a

-sma (33).

Norint ištirti perlų ultrastruktūrą, buvo tiriamos El-

schnigo perlų masės. Rastos ląstelės buvo skirtingos

formos negu normalaus LEL, praradusios tarpląstelines

jungtis,  turėjo  mikroplaukelių  ant  paviršiaus  ir  tarp

ląstelių, dalis ląstelių galbūt dėl reikšmingų pokyčių

pooperacinėje aplinkoje buvo degeneravusios. Tačiau

šių ląstelių morfologija su plyšinėmis ir desmosomi-

nėmis jungtimis, fibrogranulinė citoplazma su keletu

organėlių būdinga lęšiuko skaiduloms, o tai rodo, kad

perlai yra kilę iš LEL (34).

Kokie  pakitimai vyksta  formuojantis antrinei  ka-

taraktai,  plačiai  nagrinėjama  eksperimentuose  su

gyvūnų modeliais,  taip pat  tiriant gyvūnų  ir žmonių

LEL  kultūras.  Norint  geriau  suprasti  ląstelių  mor-

fologiją  ir  antrinės  kataraktos  patogenezę,  atlikta

studija su ex vivo kapsulių maišeliais iš donorinių akių

Norwich  Eye  Research  grupei  bendradarbiaujant  su

Netherlands  Ophthalmic  Institute  (8).  Kapsulių

maišeliai buvo tyrinėti in situ nuo 4 mėn. iki 13 metų.

Studijos metu  atlikta tamsaus lauko,  fazinė, poliari-

zuojanti  mikroskopija,  epifluorescentinė  imunocito-

chemija ir elektroninė mikroskopija.

Tiriant fazine mikroskopija, ląstelės, esančios ant

priekinės  kapsulės  likučių,  savo  išvaizda  primena

akmens grindinį. Pjūvyje kaip ir tikro lęšiuko epitelinės

ląstelės yra kubo formos. Ląstelės, augančios ant už-

pakalinės kapsulės, yra plokštesnės, pačiose ląstelėse

ir  tarp  ląstelių  esama  daugiau  tarpų,  tačiau  ir  šiose

ląstelėse  yra  tos  pačios  organėlės  kaip  ir  priekinės

kapsulės ląstelėse. Daugelyje vietų ląstelių, esančių ant

priekinės ir užpakalinės kapsulių, apikaliniai paviršiai

yra labai arti vienas kito, tarp šių ląstelių susiformuoja

jungtys  ir  taip  tarp  šių  jungčių  ir  kapsulės  maišelio

ekvatoriaus  susidaro  uždara  sistema.  Šioje  uždaroje

sistemoje esančios E ląstelės kinta panašiai kaip ir šios

srities lęšiuko ląstelės. Jos ilgėja, netenka organėlių ir

kai kuriose vietose suformuoja Soemmerringo žiedą.

Arčiau ekvatoriaus šios pailgėjusios ląstelės primena

lęšiuko skaidulų formavimąsi. Kapsulės maišelio dalis,

esanti tarp IOL, ekvatoriaus ir priekinės bei užpakalinės

kapsulių,  savo  ląsteline  struktūra  primena  lęšiuką,

išskyrus  tai,  kad  šiuo  atveju  epitelines  ląsteles  pri-

menančių ląstelių randama ne tik ant priekinės, bet ir

ant užpakalinės kapsulės (8).

Arčiau kapsuloreksio, aplink IOL dažnesnės glo-

bulinės  struktūros  ir  būtent  iš  čia  jos  migruoja  link

centro, virš arba po IOL ir suformuoja Elschnigo kū-

nelius.

Kai kurių autorių duomenimis, ties kapsuloreksio

kraštu esančios ląstelės migruoja nuo vidinio priekinės

kapsulės  paviršiaus ant  išorinio  ir  jį padengia  vienu

ląstelių sluoksniu (35, 36). Tačiau kiti autoriai nurodo,

kad dauguma šių ląstelių ir ląstelių, esančių ant vidinio

kapsuloreksio krašto, neišsaugo epitelinėms ląstelėms

būdingos morfologijos, o pailgėja ir formuoja juostas,

supančias kapsuloreksio kraštą (8).

Ant užpakalinės kapsulės už IOL randama trima-

čių, daugiasluoksnių ląstelių agregatų ir pluoštų, kurie

tiesiogiai su kapsule nesijungia. Čia randamos ląstelės

esti dvejopos morfologijos: pailgėjusių ląstelių pluoš-

tai su ilgais branduoliais, apvalesnių ląstelių agregatai

su ovalo formos branduoliais. Visos šiame regione ran-

damos ląstelės išskyrė 

a

-sma ir buvo apsuptos naujų

EM  sluoksnių.  Užpakalinės  kapsulės  raukšlės  buvo

užpildytos  gyvų  ląstelių  grupėmis  su  EM,  mažiau

kompaktišku negu kapsulė (8).

Taigi šioje užpakalinės kapsulės dalyje rastos ląs-

telės  – tai  epitelinės ląstelės,  kuriose  įvyko EMT,  ir

būtent  šis  procesas  nulemia  užpakalinės  kapsulės

susiraukšlėjimą ir sustorėjimą (8).

Tai, kad išlieka gyvybingos ląstelės kapsulės mai-

šeliuose, rodo kliniškai nustatyta greita ląstelių proli-

feracija  po  Nd–YAG  lazerinės  kapsulotomijos  (37),

ypač esant tinklainės patologijai, taip pat užpakalinės

kapsulės angos  užsitraukimas nustatytas  klinikiniais

tyrimais (38).