Autokrininis reguliavimas
Baltymų kiekio padidėjimo pikas intraokuliniame
skystyje būna iš karto po operacijos, bet trumpai ir
palaipsniui per keletą savaičių ir mėnesių normali-
zuojasi (39), tačiau antrinė katarakta gydoma tik po
kelerių metų po operacijos. Tai rodo, kad egzistuoja
kitas, t. y. autokrininis reguliacijos mechanizmas, kuris
vėlesniu pooperaciniu laikotarpiu yra svarbiausias.
Galbūt bazinis FAF kiekis, kurį išskiria lęšiukas, lėtai
reguliuoja antrinės kataraktos formavimąsi (1). Kitų
studijų duomenimis, lęšiukas yra pagrindinis trans-
ferino gamintojas (51, 52) ir lęšiuke vyksta intensyvi
citokinų ir receptorių gamyba (51, 52, 53, 54, 55).
Autokrininės sistemos svarbą, kuomet nėra papildomų
stimulų išorėje, patvirtina tai, kad LEL terpėse be bal-
tymų ne tik nežūva, paveiktos traumos, bet toliau geba
proliferuoti ir augti (47, 56).
Ląstelės, augančios ant užpakalinės kapsulės, gali
turėti fenotipinių žymenų, tokius kaip vimektinas ir
alfa kristalinas (51). Tačiau ląstelės, išbuvusios ant
užpakalinės kapsulės daugiau kaip 100 dienų, tam
tikrose vietose regresavo.
Ląstelių gebėjimas sintezuoti baltymus, reikalingus
ląstelių išlikimui ir augimui, gali būti aiškinamas
sumažėjusiu baltymų patekimu į kamerų skystį per
akies – kraujo barjerą. Panašus autokrininis mecha-
nizmas yra ir kituose audiniuose, kur yra barjerinės
sistemos, pvz., kraujo – smegenų barjeras.
Ląstelių migracija ir proliferacija gali būti laikoma
svarbiu žaizdos gijimo ir antrinės kataraktos aspektu.
Vienos studijos duomenimis, atlikus mažą kapsuloreksį,
ląstelių dalijimasis gali pralenkti ląstelių dalijimąsi
intaktiškame lęšiuke. Be to, jei skaidulos buvo pa-
šalintos, ląstelių dalijimasis buvo dar aktyvesnis (1).
Tiriant trijų dienų kapsulės maišelių kultūras terpėse
be serumo, pagrindinė ląstelių atsiradimo vieta buvo
ekvatoriaus zona, t. y. natūrali ląstelių dalijimosi vie-
ta. Užfiksuotas ląstelių augimas ant kapsulių tokiose
terpėse tiek jaunų (vyresnių kaip 40 metų), tiek vyres-
nio amžiaus (vyresnių kaip 60 metų) žmonių ląstelių
kultūrose. Tačiau terpės įsotinimas serumu ypač su-
aktyvino vyresnio amžiaus žmonių ląstelių augimą. Tai
rodo, kad autokrininis mechanizmas ryškesnis jauno
amžiaus žmonių (56) ir tai paaiškina dažnesnę antrinės
kataraktos gydymo būtinybę jauno amžiaus žmonėms.
Tiriant žmonių ląstelių kultūras imunocitochemi-
niais, ELISA, RT–PCR testais, nustatyti pagrindiniai
autokrininio mechanizmo elementai: FAF ir FAF re-
ceptorius 1 (51), hepatocitų augimo faktorius (HAF)
ir jų receptorius c–met (49, 52).
Taigi antrinė katarakta, nepaisant daugelį metų
atliekamų tyrinėjimų, ir XXI amžiaus pradžioje išlieka
kataraktos chirurginio gydymo problema.
Šiuo metu daugiausia sprendžiamos šios antrinės
kataraktos problemos: 1) priekinės ir užpakalinės kap-
sulių drumstėjimo patogenezės tyrimas; 2) objekty-
vesnių sistemų, leidžiančių tiksliau palyginti antrinės
kataraktos analizę ir dokumentavimą, kūrimas; 3) chi-
rurginių; 4) farmakologinių antrinės kataraktos preven-
cijos būdų paieška (18).
Antrinė katarakta: dažnis, etiologija ir patogenezė
MEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 9
|