Marta Marta yra 85 metų vieniša moteris. Ji atėjo pas gydytoją pratęsti recepto. Jos kairėje rankoje matėsi maža nudegimo žymė, o aplink ją- sena mėlynė. Atrodė, kad ji nė kiek dėl to nesijaudino ir nežinojo apie tai, bet kai gydytojas išrašė receptą, pasiteiravo ir apie ranką. Marta pasipasakojo, jog pastarosiomis dienomis tapo nerangi, apsidegino ranką prie viryklės ir mano, kad iš ten pat ir mėlynė. Ji pridūrė, kad tai ne bėda - jai neskauda ir ji beveik nekreipia dėmesio į tai. Kai gydytojas apžiūrėjo jos ranką - pastebėjo sumažėjusį rankos jautrumą, o tolimesni tyrimai parodė, kad prieš kurį laiką Martai buvęs mikro insultas.
Šioje dalyje aprašoma situacija, kai senas žmogus atėjo į medicinos konsultaciją dėl ko nors, kas nėra susiję su fizine negalia (pav. dėl galvos skausmo arba virškinimo problemų). Pabrėžiama, kad svarbu anksti įsikišti – kuo anksčiau fizinės problemos bus pastebėtos, tuo geriau. Prevencija užima svarbiausią vietą, užtikrinant asmens nepriklausomybę ir fizinius sugebėjimus.
Dirbdamas pagalbinių technologijų tarpininku, jūs turite žinoti, kokios pagalbinės priemonės yra prieinamos, turėti informaciją apie jas ir apie tai, kur jų būtų galima gauti.
Pagalbinių technologijų poreikio nustatymas
Galimos fizinės problemos gali būti nustatomos tuo metu, kai žmogus:
eina į kambarį;
sėdasi arba keliasi nuo kėdės;
lipa ant apžiūros stalo;
apsirengia arba nusirengia;
sveikinasi, paspausdamas jums ranką.
Lėtas ėjimas, šlubavimas, sunkumai išlaikant pusiausvyrą, sėdantis į kėdę ir keliantis nuo jos ar apžiūros stalo, visa tai yra ženklai, kurie reikalauja tolesnio tyrimo. Be to, jeigu asmuo turi sunkumų užsisegdamas rūbus, apsiaudamas batus arba rengdamasis, jūs turėtumėte apie tai paklausinėti daugiau. Jeigu asmuo vengia stipraus rankos paspaudimo, arba skundžiasi skausmo tai darant, tai gali būti ženklas apie kokius nors fizinius pasikeitimus, vykstančius rankoje. Naudinga po to, kai užbaigiama apžiūra dėl pagrindinės vizito pas gydytoją priežasties, paklausti asmenį, ar jis žino apie šias problemas ir jų priežastis.
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai nervinasi dėl tokios situacijos. Netgi jeigu jie ir planavo paklausti apie kitas problemas, ne tas dėl kurių jie apsilankė pas jus, jie gali tai užmiršti, arba jaustis taip, jog jau skundėsi pakankamai. Jie nenori perdaug varginti gydytoją!
Praktinė užduotis - bendroji praktika (GP angl.) ir paslėptos negalios Pagalvokite apie Martos atvejį, kai jos rankos jautrumas yra sumažėjęs. Ką jūs darytumėte šiuo atveju? Parinkite geriausią jūsų atsakymą ir pateikite argumentus dėl jūsų pasirinkimo.
- Ignoruokite tą faktą, kad ji turi šią problemą ir duokite jai naują receptą. Jeigu ji nekalba apie problemą, ši jos nevargina.
Kreipkitės į ergoterapeutą.
Patarkite jai nusipirkti orkaitės pirštines.
Pasakykite jai apie sumažėjusio jautrumo ir mėlynės ryšį.
Nusiųskite ją pas neurologą, kad jis patikrintų dėl jautrumo praradimo.
Po to, kai gydytojas atliko išsamų patikrinimą ir nustatė jautrumo praradimą ir to priežastį (nedidelis infarktas), jis paskyrė Martai gydymą, kad ji išvengtų naujų infarktų. Martą lankys į namus ateinanti slaugė, kuri tikrins jos kraują ir vaistų vartojimą. Martai taip pat paskiriamas ergoterapeutas, kuris ją aplanko namuose. Kartu su Marta jie kalbasi apie jos kasdieninę veiklą, aptardami tokias situacijas, kaip maudymasis ir maisto paruošimas, kur jautrumo praradimas rankoje galėtų sukelti problemų. Marta išmoksta visuomet naudoti savo dešinę ranką patikrinti vonios vandens temperatūrą ir naudoti pirštines, dirbant prie viryklės. Ji taip pat išmoksta kontroliuoti kairės rankos spalvą ir jos stovį akimis.
Anthony Antonis yra 66 metų buvęs sunkvežimio vairuotojas, kuris ateina pas gydytoją dėl retkarčiais varginančio vidurių užkietėjimo. Jis lėtai įeina į kambarį, matomai stengiasi paslėpti sunkumus, ir sunkiai remiasi į stalą, sėsdamasis ant kėdės. Jis gėdijasi savo vidurių užkietėjimo ir jam sunku kalbėti apie tai, net su gydytoju. Jis nori gauti vaistų receptą ir išeiti kuo greičiau. Ir iš tikrųjų būtų lengviau tiesiog išrašyti jam vaistus ir leisti eiti. Dalis užkietėjimo problemos gali būti ta, jog jam sunku vaikščioti. Antonio žmona mirė prieš keletą metų ir jis gyvena vienas. Jis vengia vaikščioti, retai išeina į lauką ir valgo vienodą maistą, nes retai nueina į toli esnčią parduotuvę. Paprastai jis perka greitai pagaminamą maistą. Jeigu gydytojas įtikins jį, kad jam nėra ko gėdytis dėl savo problemos, ir kad ši problema gali būti išspręsta, tuomet galės Antonio smulkiau paklausinėti apie kitas jo problemas. Antonis turi klubų osteoartritą ir jam gali padėti tokios priemonės kaip ilgi šaukštai batams apsiauti, pakelta lova, paaukštintos kėdės ir kėdė duše. Jam yra parodyta vaikštynė su ratukais ir krepšiu apsipirkimui. Jis jį išbando, bet kadangi nėra tikras, ar juo naudosis, jam yra leidžiama pasiskolinti ir išbandyti vaikštynę namuose. Gydytojas nukreipia jį pas ergoterapeutą ir kineziterapeutą.
Praktinė užduotis
Internete yra daug prieinamos informacijos su negalia susijusiais klausimais. Jūs galėtumėte pabandyti prisijungti prie „The Disabled Peoples’ The Disabled Peoples’ International“, kuris yra „a grass-root“, „cross-disability“ tinklas su narėmis organizacijomis daugiau kaip 110 šalių ir prie „The European Disability Forum“, kuris atstovauja 37 milijonus gyventojų su negalia Europos Sąjungoje, pradedant nuo:
http://www.edf.unicall.be/
2.3 Ligoninėje
Vyresnio amžiaus žmonių skaičius gyventojų tarpe didėja, todėl ir ligoninėje yra daugiau senesnių žmonių. Šiuo metu buvimo ligoninėje laikas trumpesnis ir pacientai yra išrašomi kaip galima greičiau. Mokėjimas naudotis sveikatos apsaugos rezultatais užtikrina aiškias diagnozes ir išgydymą.
Ligoninės personalas neieško ypatingai išbarstytų simptomų arba problemų, už kurias jiems nemokama. Vis daugiau atsakomybės yra perkeliama žmonėms – kiekvienas turi būti atsakingas už savo sveikatą. Tačiau senesni žmonės gali nesugebėti būti tokie aktyvūs – jie gali nepriprasti prie modernių metodų, tokių kaip rūpinimasis savo gera fizine sveikata, pavyzdžiui, vaikščiojimas į sporto salę. Jie pasitiki gydymo įstaigos personalu ir tiki vaistais bei medicininiu gydymu.
Dirbdami jūs turite atkreipti dėmesį, kad pacientas be tų problemų, dėl kurių jis buvo paguldytas į ligoninę, turi dar ir kitų .
Dauguma senų žmonių atvyksta į ligoninę dėl kitų priežasčių, o ne dėl tiesioginių fizinių problemų, todėl jų nekonsultuoja pagalbines technologijos specialistas. Jie yra išrašomi niekam neatkreipiant dėmesio, kad pagalbinių priemonių naudojimas galėtų būti jiems naudingas.
Personalo atidumo dėka, išrašant (pagalbinės technologijos tarpininko vaidmuo yra labai svarbus), vyresni žmonės galėtų gauti pagalbą, kurios jiems reikia, bet apie kurią jie nežino.
Aiškūs fizinės disfunkcijos ženklai gali būti matomi iš vaikščiojimo palatoje, sunkumų rengiantis arba keliantis nuo kėdės ar nuo lovos, arba jei žmogus vaikšto arti sienų.
Pagalbinių technologijų poreikio nustatymas Žmogus, kuris prašo pagalbos pjaustant maistą, kadangi jis neturi jėgų ar pakankamai judrumo tai padaryti, taip pat gali turėti kitų problemų, tokių kaip apsirengimas, nusirengimas, rūpinimasis kasdienine higiena ir t.t.
Jane Jane buvo paguldyta į ligoninę dėl tulžies kepenų operacijos. Išrašymo dieną ji paprašo palatos seselę padėti jai susisagstyti suknelę. Jane sako, kad ji paprastai nevilki šios suknelės, bet užsivilko ją dėl “progos”. Tai graži suknelė ir ji labai ją mėgsta, bet ši turi tokias smulkias sagas, kad Jane gali ją apsivilkti tik tada, kai kas nors padeda suknelę užsisegti. Seselė kalbasi su ja ir sužino, kad Jane atsisakė daugelio dalykų, kurie reikalauja geros smegenų veiklos kasdieniniame gyvenime. Seselė įtaria rankų osteoporozę ir pasikalba apie tai su gydytoju. Po apžiūrėjimo gydytojas patvirtina seselės įtarimus ir nukreipia ją pas ergoterapeutą.
Kai pastebėjote, kad jūsų pacientas ligoninėje turi problemų dėl fizinės funkcijos, jūs turite prieš išrašant pacientą namo pakalbėti su juo apie situaciją namuose. Paklauskite pacientą, ar jis žino apie techninės pagalbos priemones arba apie tai, ar jis kada nors galvojo apie jų įsigijimą. Nukreipkite jį pas kineziterapeutą arba arčiausiai dirbantį ergoterapeutą, jeigu problemos yra aiškiai matomos, pavyzdžiui, pacientas negali vaikščioti be paramos arba jam reikalinga pagalba apsirengiant
Patikrinkite, ar jūs turite naujausią informaciją apie tai, kokios techninės priemonės yra. Jūs taip pat turite turėti keletą paprastų techninės pagalbos priemonių palatoje, tokių, kurios pagelbėtų valgant, rengiantis ar atliekant higienos reikalus. Jos turi būti paruoštos ir prieinamos, kad pacientas galėtų matyti jas ir išmėginti.
Ligoninės palatoje, kur yra vyresnių pacientų, gerai turėti paprastą tualeto sėdėjimo vietos paukštinimo priemonę, kurią lengva uždėti ir nuimti.
Komplektas skirtingų maitinimo pagalbos priemonių taip pat priklauso prie pagrindinių dalykų ligoninės palatose.
Kartojimas – buvimas efektyviu pagalbinių
technologijų tarpininku
Parodykite, kokius kritinius sugebėjimus ir požiūrį turi turėti pagalbinės technologijos tarpininkas
3 NUORODOS
Šio skyriaus tikslas yra trumpa įvairių fizinės negalios atvejų ir atitinkamos pagalbinės technologijos apžvalga. Jūs galite lengvai papildyti šią informaciją rinkdamas spausdintinę medžiagą iš aukštosios mokyklos bibliotekos arba iš vietinės neįgalių žmonių bendruomenės.
Be to, jūs galite peržiūrėti pasaulinį interneto tinklą, ieškodamas daugiau informacijos. Nors jūs galite pradėti savo paiešką žodžiais “assistive technology”, “physical impairement” arba “walking aid”, mes siūlome pradėti viename iš šių puslapių (sites) ir toliau ieškoti kaip pateikta apačioje:
Abledata, pagalbinių technologijų duomenų bazė http://www.abledata.com
Disabled Peoples’ International turi gerą internetinių puslapių sąrašą apie neįgalumą visame pasaulyje.
Disability Products Inc. turi informacijos apie įvairias pagalbos priemones http://www.adv-safety.com/
Area Education Agency 13 turi puslapių apie pagalbinės technologijos priemones. http://www.netins.net/showcase/atforum
Buffalo Universitetas turi pagalbinės technologijos centrą ir literatūros šaltinių sarašą tuo klausimu: http://www.wings.buffalo.edu/
Kiti informacijos šaltiniai:
Burke, M., Walsh, M. (1992). Gerontologic nursing: care of the frail elderly. Missouri: Mosby-Year Book Inc.
Levon, B. V. (1994). Everyday living environments of elderly persons . Helsinki: Stakes.
Mann, W. C., Hurren, D., Tomita, M. (1993a). Comparison of assistive device use and needs of home-based older persons with different impairments. American Journal of Occupational Therapy, 47, 980 - 987.
Mann, W. C., Hurren, D., Tomita, M. (1993b). Needs of home based older persons for assistive devices. Technology and Disability, 2(1), 1-11.
Mann, W. C., Hurren, D., Tomita, M., Bengali, M., Steinfeld, E. (1994). Environmental problems in homes of elders with disabilities. The Occupational Therapy Journal of Research(14), 191-211.
Nordenskiöld, U. (1996). Daily activities in women with rheumatoid arthritis, Aspects of patient education, assistive devices and methods for disability and imapairment assessment. , Göteborg University, Göteborg.
Prohaska, T., Mermelstein, R., Miller, B., Jack, B. (1993). Functional status and living arrangements, Vital health statistics: Health data on older Americans. Analytic and epidemiological studies no. 27 . Hyattsville: Department of Health and Human Services.
Ruikka, I., sourander, L., Tilvis, R.,. (1992). Vanheneminen ja sairaudet. Juva: WSOY, SHKS.
Wester, P., Asplund, K., Eriksson, S., Holm, J., Marké,LÅ. Norlund, A., Norrving, B., Normell, L., Rehncrona, S. (1992). Stroke (Vol. 1999, ): SBU The Swedish Council on Technology Assessment in Health Care.
4 Specialiųjų terminų Žodynas
Kasdienė veikla: veikla, susijusi su asmens gydymu ir saugumu. Tai maitinimas, higiena, apsirengimas, judėjimas ir bendravimas.
Amiotrofinė lateralinė sklerozė: neurologinis susirgimas, charakterizuojamas progresyvine motorinių ląstelių degeneracija stuburo kamiene ir smegenyse, taip pat vadinama “Lou Gehrigo” susirgimu. ‘A’ reiškia ne arba neigiamas, ‘myo’ reiškia raumuo, and ‘trophic’ reiškia maitinimas = “Nėra raumenų maitinimo”.
Artritas: 100 skirtingų ligų, kurios sukelia skausmą, patinimą ir apriboja sąnarių bei jungiamųjų audinių judėjimą visame kūne.
„ Kraujo išsiliejimas į smegenis”: žiūr. insultas.
Aplinkos kontrolė: sistema, leidžianti naudoti distancinio valdymo elektronines priemones kliento aplinkoje.
Keltuvas (mobilus ar stacionarinis): įrengimas neįgalaus asmens perkėlimui laisvai (jei sistema tai leidžia) pakeičiant neįgalaus asmens sėdimą arba gulimą padėtį.
Hipotenzija: nenormaliai žemas kraujospūdis.
Hipertenzija: nenormaliai aukštas kraujospūdis.
Dauginė išsėtinė sklerozė: nervinės sistemos susirgimas, kuri sukelia įvairius simptomus, pvz. pusiausvyros problemas, raumenų nejudrumą, drebulį, regėjimo praradimą. Simptomai gali būti labai skirtingi.
Osteoartritas: degeneruojantis sąnarys, kai kremzlė, dengianti kaulų galus susidėvi, sukeldama skausmą ir judėjimo praradimą, kadangi vienas kaulas pradeda trintis į kitą. Susirgimas paveikia klubus, kelius ir rankas.
Osteoporozė: kaulinio audinio išretėjimas, dėl ko kaulai lengvai lūžta.
Parkinsono liga: smegenų liga. Simptomai yra nejudrumas, drebulys, judesių sumažėjimas ir jų lėtumas, sunkumai išlaikant pusiausvyrą bei vaikščiojant.
Reumatinis artritas: susirgimas, kuris sukelia rankų, pėdų ir kelių sutinimą ir skausmą dėl uždegiminių procesų..
Vaikštynė: su ratukais ir krepšiu, palengvina ėjimą.
Skoliozė: stuburo iškrypimas (nugaros).
Spazmai: padidėjęs raumenų susitraukimas
Insultas (kraujo išsiliejimas į smegenis): ištinka, kai kraujo tiekimas į smegenis pasikeičia ir smegenų audiniai negauna kraujo.
Rėmai vaikščiojimui: rėmai be ratukų arba su ratukais, su rankenomis ir kojomis, kurie vaikščiojant suteikia atramą.
5 PAPILDOMA medžiaga
Insultas Žmogaus smegenys turi maždaug 100 bilijonų nervinių ląstelių ir trilijoną nervinių junginių. Nors tai tėra tik 2 % viso kūno svorio, jie naudoja 70 procentų kūno deguonies ir kitų maitinančių medžiagų. Kadangi smegenys negali kaupti šių maitinančių medžiagų kaip raumenys, jiems reikalingas pastovus kraujo tekėjimas, kad jie galėtų normaliai dirbti. Kai įvyksta insultas, smegenų audiniams trūksta kraujo ir po keturių minučių, netekusios pagrindinių maitinamųjų medžiagų, smegenų ląstelės pradeda mirti. Yra du pagrindiniai insulto tipai: Išeminis: apie 80 procentų insultų yra sukeliami aterosklerozės (susidarymas cholesterolio riebių apnašų). Dėl apnašų arterija sukietėja iš vidaus, ir nelygus paviršius gali sukelti turbulencinį kraujo tekėjimą aplink apnašų sustorėjimus – kaip didelis akmuo tekančioje srovėje - dėl ko gali susidaryti trombas. Išeminis insultas paprastai paveikia smegenis, kurie kontroliuoja judėjimą, kalbą ir pojūčius. Insultas išsiliejus kraujui: Šis insulto tipas įvyksta, kai smegenų kraujo indai suplyšta. Išsiliejęs kraujas apipila aplink esančius smegenų audinius jiems pakenkdamas. Smegenų ląstelės dėl kraujo pratekėjimo ar kraujagyslių plyšimo negauna kraujo ir taip pat pažeidžiama ta sritis. Viena kraujo išsiliejimo priežasčių yra aneurizma. Tai mažo taškelio kraujagyslių sienelėje didėjimas, pūtimasis. Kai kurios aneurizmos taip pat gali susiformuoti dėl genetinio polinkio.
Insultai išsiliejus kraujui yra retesni negu išeminiai insultai – bet jie būna dažniau mirtini. Apie 50 procentų žmonių, kuriuos ištiko insultas išsiliejus kraujui, miršta, palyginus su 20 procentų mirtingumu nuo išeminių insultų. Insultai jaunų žmonių tarpe paprastai būna išsiliejus kraujui.
(Healthoasis Mayo Clinic http://www.mayoclinic.com/mayo/9402/htm/backcare.htm
Studijuokite:
Sonn, U. and Grimby, G. : Pagalbinės priemonės vyresnio amžiaus gyventojams tyrinėtos 70 ir 76 metų amžiaus grupėms Longitiudinis intervencijos tyrimas Geteborge, Švedijoje pateikė pranešimą apie pagalbinių priemonių naudojimą kasdieninėje veikloje. Jie apklausė grupę senų žmonių, gyvenančių savo namuose, kai jiems buvo 70 ir 76 metų (371 žmogus). Viena penktoji dalis 70 metų amžiaus ir beveik pusė 76 metų amžiaus gyventojų turėjo pagalbines priemones, dažniausiai susijusias su maudymusi ir judėjimu. Pagalbines priemones naudojo didesnis procentas moterų ir vienišų žmonių palyginus su vyrais ir sutuoktiniais. Tyrimas parodė, kad 315 turėjo pagalbinių priemonių poreikį tarpe tarp 70 ir 76 metų, o 50% neturėjo pagalbinių priemonių būdami 70 arba 76 metų. Naudojimo santykis buvo 90% ir buvo nustatytas didelis efektyvumo laipsnis, kurį ypač parodė saugumo padidėjimas ir įdėtų pastangų sumažėjimas įvairioje veikloje.
Kam yra naudojamos vaikščiojimo lazdos Yra keletas priežasčių, dėl kurių žmonės naudoja vaikščiojimo lazdas:
dėl raumenų silpnumo apatinėse galūnėse;
sumažinti skausmą dėl artrito;
išplėsti vaikščiojimo pagrindą silpnos pusiausvyros atveju, pvz. dėl hipotonijos ir daugybinės sklerozės;
apsaugoti pakenktus sąnarius arba silpnus kaulus po nelaimingų atsitikimų ar osteoporozės;
kompensuoti deformaciją, pav. dėl skoliozės;
dėl socialinių priežasčių, pav. žmonės, sergantys daugybine skleroze gali norėti naudoti lazdą, kad parodytų, kad jie nėra girti, kai jie netvirtai vaikšto dėl spazmų ar pusiausvyros problemų;
Kaip pasirinkti invalido vežimėlį? Invalido vežimėlis visuomet turi būti parenkamas individualiai. Turi būti atsižvelgiama į vartotojo poreikį judėjimui, aplinką, kurioje vežimėlis bus naudojamas (viduje/lauke/ar abiem atvejais) ir poreikį transportavimui bei laikymui. Reikėtų neužmiršti ir poreikių tų, kurie padės naudotis vežimėliu. Reikia pabrėžti, kad tokio vežimėlio, kuris tiktų visur, nėra ir kad geriau pasirinkti dvi skirtingas kėdes naudojimui lauke ir viduje, jeigu asmuo naudoja invalido vežimėlį kasdien. Čia padėtų vežimėlio palyginimas su batų poromis, kad pamatytumėme, kodėl yra reikalinga daugiau negu vienas vežimėlis. Svarbiausi matmenys parenkant kėdę yra asmens šlaunies ir apatinės kojos ilgis, klubų plotis ir nugaros ilgis. Taip pat svarbu rankų ilgis ir sugebėjimas jomis naudotis. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į sėdėjimo padėtį. Parenkant invalido vežimėlį būtų protinga pasikonsultuoti su šios srities specialistu. Daugiau informacijos apie invalido vežimėlį: the ‘guide to wheelchair’ section in http://www.abledata.com
Bennett Wilson, A., (1993) How to Select and Use Manual Wheelchairs. Rehabilitation Press.
Angelo, J. (1997) Assistive Technology for Rehabilitation Therapist. Philadelphia: F.A.Davis Company.
Aplinkos kontrolės priemonės (angl.: Environmental control units (ECU)) Aplinkos kontrolės priemonė suteikia žmonėms su didele negalia būdą, kaip pasinaudoti prietaisais ir įrankiais. Prietaisai, kurie paprastai yra prijungiami prie aplinkos kontrolės priemonių yra televizoriai ir kitos audio-video priemonės, elektros lemputės, telefonas ir lovos valdymas. Aplinkos kontrolės skyrių pagalba individai labai paprastu pultu gali įjungti televizorių arba susireguliuoti savo lovą. Aplinkos kontrolės priemonė susideda iš: įjungimo priemonės, valdymo pulto ir įjungimo prietaiso. Įjungimo prietaisas valdo aplinkos kontrolės priemones tiesiogiai naudojant klaviatūrą arba valdymo pultą arba eilę jungiklių, vienpusę ar dvipusę kontrolę. Kontrolės prietaisas gauna signalus iš įjungimo vieneto ir perduoda juos į išorinį vienetą. Kontrolės prietaisas perduoda nurodymus į prietaisą, kuriuo gali būti beveik kiekvienas elektroninis įrenginys arba toks daiktas kaip langas, prie kurio pritaisytas elektrinis variklis atidarymui ir uždarymui. Aplinkos kontrolės prietaisas valdo šį variklį.
