Vilniaus kolegija sveikatos priežIŪros fakultetas slaugos katedra


Infekcinės kilmės viduriavimo gydymas ir slauga



Yüklə 0,73 Mb.
Pdf görüntüsü
səhifə7/9
tarix25.03.2017
ölçüsü0,73 Mb.
#12357
1   2   3   4   5   6   7   8   9

 

Infekcinės kilmės viduriavimo gydymas ir slauga 

 

 



 

Gydymas 

Ūmaus gastroenterito patogenezinio gydymo pagrindas yra greitas netektų 

skysčių ir elektrolitų sugrąžinimas bei palaikymas. Rehidratacijos tikslas – 

sugrąžinti ir palaikyti normalų organizmo skysčių tūrį ir sudėtį. 

 Esant 

I

0



  (svorio deficitas 5 %) ir II

0

  (svorio deficitas 6-9 %) dehidratacijai 



taikoma oralinė rehidratacija. Jei vaikas nepakankamai geria ir nepavyksta laiku 

koreguoti dehidratacijos, pradedama intraveninė rehidratacija. Esant III

0

  (svorio 



deficitas 10 % ir daugiau) dehidratacijai iš karto pradedama intraveninė 

rehidratacija. 

 

Oralinei rehidratacijai atlikti vartojami gliukozės ir elektrolitų tirpalai. 



Lietuvoje dažniausiai vartojami Gastrolit, PSO/UNICEF ORT, HiPP ORS 200 

morkų-ryžių nuoviras. Oralinei rehidratacijai atlikti netinka arbatos, sultys, 

vaisvandeniai, namuose paruošti skysčiai dėl per didelio jų osmolingumo, per mažo 

ar per didelio natrio kiekio, netinkamo gliukozės ir natrio santykio juose. 

 Oralinė rehidratacija atliekama dviem etapais: 

 rehidratacijos fazė; 

 palaikymo fazė. 

 

 Pirmosios 



fazės tikslas – greitai koreguoti skysčių ir elektrolitų deficitą. Jos 

trukmė – 4, rečiau – 6 val. Esant I

0

 dehidratacijai ORT skiriama 50-60 ml/kg, o II



0

 

dehidratacijai – 80-100 ml/kg per 4 valandas. Girdyti vaiką dažnai, nedideliais 



kiekiais: po 15-30 ml, kas 5-10 min. Jei ligonis vemia, po 5 ml kas 2-3 min. 

Girdyti, ypač žindomus kūdikius, reikia šaukšteliu, iš puodelio, pipete. Šios fazės 

metu maitinimas motinos pienu nenutraukiamas ir tęsiamas pagal kūdikio poreikį. 

Rehidratacijos fazės pabaigoje įvertinama ligonio būklė. Jei dehidratacijos 

požymiai išliko, pradedama intraveninė rehidratacija. Jei dehidratacijos požymiai 

išnyko – pradedama palaikomoji fazė. Šios fazės tikslas – užtikrinti fiziologinį 

skysčių poreikį ir kompensuoti patologinius skysčius bei elektrolitų nuostolius. 

Šios fazės metu ligonis per parą turi gauti 100-150 ml/kg motinos pieno, mišinio, 

kito maisto ar skysčių (arbatų, vandens ir kt.)

 Jei 


viduriuojančiam vaikui ryškesnių dehidratacijos požymių  nėra, tai jis 

maitinamas amžių atitinkančiu įprastu maistu. 

 Peroralinė rehidratacija iš esmės nesumažina vidurių kiekio, viduriavimo 

dažnio ir trukmės. Efektyviai sumažinti vidurių kiekį, viduriavimo trukmę, dažnį 

padeda paviršiniai, t.y. nesirezorbuojantys adsorbentai. Dažniausiai Lietuvoje 

 

56



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

vartojamos tos grupės preparatas yra Smecta. Šis preparatas saugo žarnų gleivinę ir 



sugrąžina jos funkciją, (pvz., suriša-absorbuoja rotavirusus, E.coli, campylobacter 

jejuni, nesuvirškintus angliavandenius). Smecta skatina gleivių gamybą ir gerina jų 

rišamąsias savybes. Iš žarnyno Smecta nesirezorbuoja, pasišalina su išmatomis. 

Išleidžiama miltelių pavidalu pakeliuose. Pakelio turinys tirpinamas 50 ml vandens 

ar maišomas su pusiau skiestu maistu: 

 

 

  iki 1 m. skiriamas vienas pakelis per dieną tarp maitinimų; 



  1-2 m. – 1-2 pakeliai per dieną, dalijant į 2-3-4 dalis; 

  vyresniems – 2-3 pakeliai per dieną, dalijant į 2-3-4 dalis. 

 

 

Jei vaikui paskirti antibiotikai ar kiti vaistai, tai jie geriami 1 val. prieš ar po 



Smectos vartojimo. 

 Kita 


grupė saugių vaistų, plačiai taikytinų viduriavimui gydyti ir 

profilaktikai, yra probiotikai – t.y. bakterijos arba jų dalys, grybeliai, naudingi 

žmogaus organizmui. Jie stabdo patogeninių mikroorganizmų augimą, stimuliuoja 

nespecifinį ir specifinį imuninį atsaką  į patogenus, sugrąžina gleivinės barjerinę 

funkciją. 

 

Vienas iš labiausiai ištirtų probiotikų yra Gefilus. Tai pieno rūgšties 



bakterijos Lactobacillus GG preparatas. Šio preparato 1 kapsulė du kartus per parą 

nuryjama visa arba prieš pat vartojimą atidaroma ir jos turinys sumaišomas su 

nedideliu kiekiu vandens, sulčių ar pieno. Rekomenduotinas gydymo kursas – 10 

dienų. 


 Kitas 

probiotinių bakterijų preparatas yra lineksas (Linex). Jis normina, 

saugo ir palaiko žarnyno floros fiziologinę pusiausvyrą. Kapsulė užgeriama 

nedideliu skysčio kiekiu. Jei vaikas negali praryti visos kapsulės, jos turinys prieš 

pat vartojimą išpilamas į nedidelį kiekį pasaldinto vandens ar sulčių ir sugirdoma: 

  kūdikiams, vaikams iki 2 m. – 1 kapsulė 3 kartus; 

  2-12 m. vaikams – 1-2 kapsulės 3 kartus; 

  > 12 m. vaikams – 2 kapsulės 3 kartus. 

 

 

Virusinės kilmės viduriavimai antibiotikais negydomi. Lengvos ir vidutinio 



sunkumo eigos bakteriniai viduriavimai nerekomenduojami gydyti antimikrobiniais 

preparatais. Tačiau jei ligos eiga sunki ir yra ryškūs uždegiminiai pakitimai 

kraujyje, antibiotikai skirtini. Jų vartojimą nulemia ir epidemiologinė situacija 

(kolektyvo lankymas, blogos gyvenimo sąlygos), paciento amžius (pirmųjų mėnesių 

kūdikiai). Antibiotikai skiriami atsižvelgiant į išmatų pasėlio rezultatus, kai 

žinomas sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams. 

 

Dažniausiai skiriami geriamieji preparatai – ampicilinas, gentamicinas, 



eritromicinas, III kartos cefalosporinai. 

 

57



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



 

 

Slauga 

 Slaugant 

viduriuojantį, vemiantį vaiką reikia įvertinti subjektyvius ir 

objektyvius pakitimus, kad slaugytoja galėtų numatyti slaugos tikslius veiksmus. 

 Subjektyvūs pakitimai: 

 pilvo skausmai; 

 galvos skausmai; 

 pykinimas. 

 

 Objektyvūs pakitimai: 



 dažnos, vandeningos išmatos (dažnai žalios, su gleivėmis, krauju)

 hiperaktyvi žarnų peristaltika; 

 vėmimas; 

 dehidratacijos požymiai: 

 sumažėjęs išskiriamo šlapimo kiekis; 

 elektrolitų disbalansas (kraujo tyrimas)

 įdubę momenėliai; 

 įdubusios, neretai minkštais obuoliais, akys; 

 sumažėjęs audinių turgoras, sumažėjęs odos elastingumas ; 

 sausos gleivinės; 

 šaltos galūnės, oda dažnai blyški, marmuruota; 

 svorio netekimas; 

 dirglumas ar mieguistumas; 

 karščiavimas. 

 

 Slaugos 



veiksmai: 

 kontroliuoti maisto apribojimą (jei paskirta gydytojo)

 žymėti kiek netenkama skysčių viduriavimo metu;  pasverti šlapias ir 

suterštas sauskelnes (atmesti sausų sauskelnių svorį). (Pastaba: 1 gr. 

gauto svorio = 1 ml skysčio); 

 stebėti žarnų peristaltiką; 

 po pasituštinimo tuoj pat apiplauti tarpvietę, sutepti apsauginiais 

kremais ar aliejais, kad apsaugotų nuo iššutimų; 

 burnos gleivinės priežiūra; 

 vemiančiojo priežiūra – guldyti ant šono; 

 burnos priežiūra po vėmimo; 

 žymėti gaunamų ir išskiriamų skysčių kiekį; 

 stebėti vaiko reakciją pradėjus girdyti paskirtais skysčiais  (ar 

nepadažnėjo viduriavimas ir pan.)

 

58



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 stebėti vaiko reakciją pradėjus maitinti pieno produktais (dėl laktozės 



tolerancijos sutrikimo)

 kas dieną sverti ir registruoti vaiko svorį; 

 karščiuojančiojo slauga (atsižvelgiant  į vaiko kūno ir aplinkos t

0

 

tinkamai jį aprengti, užkloti; jei reikia nurengti ir palaikyti nuogą, 

aptrinti drungnu vandeniu kelis kartus iš eilės; didžiųjų kraujagyslių 

projekcijoje galima uždėti buteliukus su užšaldytu vandeniu; gydytojui 

paskyrus sugirdoma acetaminofeno ar ibuprofeno; gerai vėdinti 

patalpą, kurioje yra ligonis);  

 skatinti ilsėtis ir miegoti, netrikdyti ramybės įvairiomis procedūromis.  

 

 

 



Infekcinės kilmės viduriavimo profilaktika 

 

 



 

 Žarnyno 

infekcijų profilaktikai svarbios higienos priemonės. Ypač tai svarbu 

virusinės kilmės viduriavimo plitimui sustabdyti. Higienos priemonių tikslas – 

užkirsti virusų plitimą fekaliniu-oraliniu keliu. Rotavirusinė infekcija yra viena iš 

aktualiausių hospitalinių infekcijų, todėl vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose 

būtina diegti griežtus rankų higienos standartus. 

 

Labai daug vilčių dedama į rotavirusų vakcinas. Šiuo metu jos intensyviai 



tiriamos  įvairiose šalyse, atliekamos klinikinės studijos. Lietuvoje vakcinos nuo 

rodavirusisnės infekcijos dar nenaudojamos. 

 Bakterinės žarnyno infekcijos žymiai retesnės tarp krūtimi maitinamų 

kūdikių, tačiau rotavirusinei infekcijai toks dėsningumas nebūdingas. Kūdikių 

sergamumui infekciniais viduriavimais turi įtakos namiškių, ypač motinos, higienos 

įgūdžiai. Vaikų higienos įgūdžių formavimas svarbus jau ankstyvoje vaikystėje. 

 

Kai vaikas pasveiksta, turi būti gauti du neigiami išmatų pasėliai. Tik tada jis 



gali lankyti kolektyvą. 

 

Asmenys, dirbantys maisto pramonėje, vaikų kolektyvuose, reguliariai 



tikrinami, kad tarp jų nebūtų bakterijų nešiotojų. 

 

 



 

 

 



59

VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



 

 

 

VAIKŲ IMUNIZAVIMAS 

 

 

 



Užkrečiamųjų ligų profilaktika 

 

 



Nespecifinė vaikų užkrečiamųjų ligų profilaktika 

Nespecifinei užkrečiamųjų ligų profilaktikai didelę reikšmę turi organizmo 

atsparumo didinimas, grūdinimasis, racionali mityba, lėtinių infekcinių židinių 

gydymas, kontaktų su sergančiaisiais infekcinėmis ligomis vengimas. Labai svarbi 

tiksli infekcinių ligų apskaita. Medicinos darbuotojai, nustatę infekcinę ligą, per 24 

val. turi pasiųsti  į Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą pranešimą. 

Šis centras praneša darželiui, mokyklai. Užkrečiamos ligos registruojamos 

užkrečiamųjų ligų žurnale. 

Susirgęs vaikas izoliuojamas ir gydomas namuose arba ligoninėje. 

Bendravusiems su ligoniu asmenims skiriamas karantinas. Jei vaikas lankė 

darželį, tai karantinas skiriamas visai grupei. Karantino metu negalima priimti į 

grupę nesirgusių šia liga vaikų, perkelti vaiką iš šios grupės  į kitas. Medicinos 

darbuotojai stebi visų karantine buvusių vaikų sveikatą. Kartais karantine 

buvusiems vaikams taikoma pasyvioji imunizacija specialiu gama globulinu. Jis 

apsaugo vaiką nuo infekcijos 3-4 savaites po injekcijos. 

Infekcijos židinyje (darželyje) atliekama dezinfekcija. Jei užkratas 

nepatvarus, patalpos gerai išvėdinamos, drėgnai išvalomos. 

 

 



Specifinė užkrečiamųjų ligų profilaktika – imunizacija 

Specifinis imunitetas – tai neimlumas tam tikrai infekcijai. Jis atsiranda, kai 

vaikas perserga arba yra paskiepijamas. Toks specifinis imunitetas yra aktyvus, nes 

pats organizmas jį įgyja pasigamindamas antikūnų. Aktyvus imunitetas išlieka 1-5 

ir daugiau metų, todėl vėliau reikia atnaujinti – revakcinuoti. 

Imuniteto susidarymas priklauso nuo pačios vakcinos kokybės, nuo 

skiepijimo atlikimo terminų ir technikos, nuo vaiko sveikatos būklės. 

Nepakankamas imunitetas susidaro, jei vaikas skiepijamas tuoj po persirgtos kokios 

nors ligos arba suserga tuoj po skiepijimo.

 

 



60

VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

Teigiama, kad per pastaruosius 200 metų medicinoje padaryti trys didžiausi 



atradimai: antiseptika, antibiotikai ir vakcinos. Vakcinacijos istorija yra labai sena. 

1996 metais visame pasaulyje buvo minimas 200 metų skiepijimų jubiliejus. 

Skiepijimų  dėka pasaulyje išnaikinti raupai, sėkmingai plėtojama poliomielito 

likvidavimo programa, rengiama tymų likvidavimo programa. Labai sumažėjo 

vaikų sergamumas stablige, raudonuke, difterija, kokliušu, bei kitomis ligomis

kurias galima valdyti skiepais. 

 

Skiepijimas turi 2 tikslus: 

1 – apsaugoti asmenį; 

2 – kontroliuoti infekcinių ligų paplitimą visuomenėje. 

1796 metais E.Dženeris pasiūlė pirmąjį efektyvų imunizacijos nuo raupų 

būdą skarifikacijos metodu, įskiepydamas  į odą karvių raupų sukėlėją. Iš čia ir 

žodis „vakcina” (lot. vacca - karvė).  L. Pasteras pirmasis pagamino gyvą vakciną. 

Imunoprofilaktikos pradžia Lietuvoje siejama su profesoriumi J. Franku, 

kuris pirmasis skaitė paskaitas apie infekcinių ligų kliniką, profilaktiką ir pradėjo  

skiepyti nuo raupų. 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta kurti moderni nacionalinė 

imunoprofilaktikos sistema, atitinkanti šiuolaikinius tarptautinius standartus. 

Lietuvos Respublikos SAM iniciatyva 1991 metais buvo įsteigtas Respublikinis 

imunoprofilaktikos centras (RIC), kuriam patikėta organizuoti ir kontroliuoti visą 

imunoprofilaktikos darbą Lietuvoje. Šis darbas dabar organizuotas pagal PSO 

išplėstinės imunoprofilaktikos programos kriterijus. Siekiama išplėsti imunizacijos 

apimtis, derinami skiepijimų kalendoriai, pradėta skiepyti nuo raudonukės, A ir B 

hepatito,  įsitraukiama  į tarptautinių programų darbą. Vėliau šis centras tapo 

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro padaliniu. 

Šiuo metu užkrečiamųjų ligų profilaktikai naudojama daugiau kaip 30 

vakcinų, serumų ir imunoglobulinų. 

Profilaktiškai skiepijama akušeriniuose skyriuose, poliklinikose, 

ambulatorijose. Visuose miestuose ir rajonuose veikia skiepų dokumentacijos 

kabinetai, juose sudaromi skiepijimų planai, registruoja atliekamus skiepijimus, 

šalutines reakcijas, pateikia informaciją  į Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir 

kontrolės centrą. 

Vilniaus universiteto Pediatrijos centre organizuojami gydytojų tobulinimosi 

kursai imunoprofilaktikos tematika, konsultuojama skiepijimų klausimais. 

Stacionaro sąlygomis skiepijami vaikai su sąlyginėmis kontraindikacijomis 

vakcinacijai, gydomos sunkesnės povakcininės reakcijos ir komplikacijos. 

Yra nustatyti profilaktinių skiepijimų vertinimo kriterijai. Pagrindinis iš jų – 

tai skiepijimų apimtys. Vertinamas procentas vaikų, paskiepytų vienerių ir dvejų 

metų amžiaus grupėse. 

 

 

61



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

8 lentelė  



 

Skiepijimų Nacionalinės programos vakcinomis apimtys Lietuvoje1991-2001 

metais (ULPKC, 2002) 

 

Skiepijimų apimtys procentais 



 

Skiepijamos 

vakcinos 

1991 m. 


1992 m. 

1993 m. 


1994 m. 

1995 m. 


1996 m. 

1997 m. 


1998 m. 

1999 m. 


2000 m. 

2001 m. 


 

BCG (naujagimiai 

 

87,4 


 

93,9 


 

97,6 


 

95,9 


 

96,6 


 

98,4 


 

98,4 


 

99,1 


 

99,3 


 

99,0 


 

99,3


Difterija ir 

stabligė (3 dozės 



1 m. amžiaus 

vaikams) 

 

74,9 



 

86,3 


 

86,8 


 

87,2 


 

90,4 


 

92,1 


 

92,2 


 

93,5 


 

93,1 


 

93,6 


 

94,7


Kokliušas (1 m. 

amžiaus vaikai) 

73,2 77,6 83,1 83,4 89,0 91,2 90,0 93,1 93,0 93,5 94,6

Poliomielitas (1 

m. amžiaus 

vaikai) 

 

79,7 



 

88,3 


 

86,3 


 

87,9 


 

89,3 


 

92,3 


 

94,8 


 

96,6 


 

96,9 


 

96,9 


 

97,5


Tymai (2 m. 

amžiaus vaikai) 

85,7 89,0 91,8 92,7 93,7 96,3 95,9 96,5 96,9 97,0 97,4

Epideminis 

parotitas (2 m. 



amžiaus vaikai) 

 

74,9 



 

75,9 


 

54,3 


 

79,4 


 

76,8 


 

93,4 


 

94,9 


 

96,7 


 

96,9 


 

97,0 


 

97,4


Raudonukė (2 m. 

amžiaus vaikai) 

– 

79,0 43,7 74,8 88,8 94,7 94,4 95,6 96,8 97,0 97,4



Hepatitas B 

(naujagimiai) 

– – – – – – – 95,7 

95,6 

99,0 


99,2

 

 



 

Iš lentelės matyti, kad paskiepytų vaikų padaugėjo.  

 

Nuo 1992 metų Lietuvoje naudojamos Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje 



Britanijoje, Šveicarijoje, JAV pagamintos vakcinos. Pagrindinė kliūtis sėkmingam 

imunoprofilaktikos programos įgyvendinimui buvo lėšų, gaunamų iš biudžeto 

vakcinoms įsigyti, nepakankamumas. 

 

Šiuo  metu vaikai skiepijami pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2002 



m. rugsėjo mėn. 23 įsakymu Nr. 464 patvirtintą planą. 

 

 



Skiepijimo technika 

Prieš skiepijant bet kurią vakciną, būtina patikrinti: 

 

62


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 ar kiekvienas vakcinos flakonas (gamykloje pripildytas švirkštas) turi 



standartinę etiketę? Jeigu etiketės nėra, vakcinos naudoti negalima; 

 ar sausoms vakcinoms praskiesti yra gamintojo pateiktas skiediklis? Kitų, 

ne gamintojo pateiktų skiediklių, naudoti negalima; 

 ar nepasibaigęs vakcinos galiojimo laikas? Ar nėra papildomų vakcinos 

galiojimo laiko apribojimų, susijusių su „šalčio grandinės” pažeidimais, vakciną 

transportuojant ar laikant? Apie tokius apribojimus praneša vakcinos tiekėjas 

arba juos gali nustatyti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. 

Vakcinų su pasibaigusiu galiojimo laiku skiepyti negalima. Vakcinų galiojimo 

laikas nepratęsinėjamas. Jeigu įvyktų toks išskirtinis ir mažai tikėtinas atvejis, 

skiepijimų kabinete turi būti oficialus dokumentas, patvirtinantis galiojimo 

laiko pratęsimą; 

 jeigu ant vakcinos pakuotės yra „šalčio grandinės” kontrolės indikatorius, ar 

jis nerodo vakcinos laikymo temperatūros režimo pažeidimų? Jeigu šių indikatorių 

spalva pakitusi ar išryškėja jų naudojimą draudžiantys užrašai, tokių vakcinų 

naudoti negalima; 

 ar nepažeistas vakcinos flakonas? Jeigu yra bet kokių vakcinos flakono ar 

kamštuko pažeidimų, tokios vakcinos naudoti negalima; 

 ar skystose bei praskiestose vakcinose nėra matomų drumzlių, neiš 

tirpstančių dribsnių? Skiepyti galima tik visiškai homogeniškos konsistencijos 

vakcinomis. 

 

Vakcinos  įskiepijamos per burną arba injekcijomis. Paprasčiausia ir 



patogiausia skiepyti per burną. Iš Lietuvos skiepijimo kalendoriuje numatytų 

vakcinų taip skiepijama tik OPV vakcina. 

OPV vakcinos lašai pipete ar specialiu lašintuvu įlašinami  į burną. Vakcinos 

negalima lašinti ant cukraus ar į bet kokius kitus skysčius (pvz., arbatą, sultis), nes taip 

neįmanoma užtikrinti, kad bus įskiepyta reikiama vakcinos dozė. 

Į odą skiepijama BCG vakcina.  Šiai vakcinai skiepyti naudojamas specialus 

mažas 0,1 ml tūrio švirkštas ir speciali adata. Rekomenduojama tokia skiepijimo 

technika: 

 BCG vakcina įtraukiama į švirkštą. Nepatariama stipriai purtyti flakono 

su BCG vakcina, nes tai gali pakenkti vakcinai; 

 BCG vakcina skiepijama į kairįjį žastą; 

 švirkštas laikomas lygiagrečiai su vaiko ranka, beveik priglaustas prie 

odos, adatos smailuoju paviršiumi prie odos; 

 adata  įduriama  į odą. Svarbu, kad adata būtų  įdurta ne per giliai, nes 

antraip vakcina bus įskiepyta po oda. Įskiepijus BCG vakciną po oda, didesnė 

BCG abscesų ar limfadenitų tikimybė; 

 vakcina  įskiepijama lėtai spaudžiant švirkšto stūmoklį. Jeigu adata 

 

63



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

taisyklingai įdurta į odą, jaučiamas švirkšto stūmoklio pasipriešinimas. 



 

 

 



 

oda


poodis

raumenys


 

1 pav. Vakcinos skiepijimas į odą (V.Usonis. Skiepų knyga, 2002 m.) 

 

 

Taisyklingai  įskiepijus vakcinos dozę, skiepijimo vietoje matomas odos 



pakilimas („citrinos žievelė”). 

 

Skiepijimo į odą technikos klaidos: 



 įdūrus per giliai, adatai esant po oda, stūmoklio pasipriešinimo nėra. 

Tokiu atveju vakcinos injekciją būtina sustabdyti, pakoreguoti adatos poziciją taip, 

kad ji būtų  įdurta  į odą, ir baigti vakcinos dozės injekciją. Vakcinos dozė 

nedidinama; 

 jeigu visa vakcinos dozė  įskiepyta po oda, vaikas laikomas paskiepytu. 

Kitos dozės į odą skiepyti nereikia. Įskiepijus BCG vakciną per giliai, būtina apie tai 

perspėti tėvus ir jiems patarti kreiptis į pediatrą, jeigu atsirastų tokių povakcininių 

reiškinių kaip vietinis BCG abscesas ar limfadenitas. 

Po oda skiepijama gyvomis virusinėmis vakcinomis, tokiomis kaip MMR 

vakcina.  Po oda vakcinos dažniausiai sušvirkščiamos į žastą, 25 mm ilgio adatomis. 

Rekomenduojama tokia skiepijimo technika: 

 vaiko žastas suimamas ranka, pirštais kiek pakeliama oda numatomo 

skiepo vietoje; 

 

64



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 adata įduriama į pakeltą odą maždaug 45° kampu, apie pusę adatos ilgio; 



 švirkšto pozicija fiksuojama ir vakcina lėtai sušvirkščiama, injekcijos 

vieta prispaudžiama vatos tamponėliu. 

 

 

 



 

oda


poodis

raumenys


 

2 pav. Vakcinos sušvirkštimas po oda (V.Usonis. Skiepų knyga, 2002 m.) 

 

 

Į raumenis švirkščiama dauguma negyvų vakcinų, tokių kaip DTP, IPV, 



hepatito B. Kūdikiams  į raumenis vakcinos švirkščiamos  į šlaunis, į viršutinio 

šlaunies trečdalio priekinę šoninę sritį. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems į 

raumenis vakcinos švirkščiamos žasto srityje 25 mm ilgio adata. Vakcinų švirkšti į 

sėdmenis nerekomenduojama dėl kelių priežasčių: kūdikių raumenų masė  sėdmenų 

srityje labai nedidelė, todėl rezorbcija gali būti nepakankama; anatomiškai netoli 

yra stambieji nervų kamienai. 

 

65


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



 

oda 


 

poodis 


 

raumenys


3 pav. Vakcinos sušvirkštimas į raumenis (V.Usonis. Skiepų knyga, 2002 m.) 

Yüklə 0,73 Mb.

Dostları ilə paylaş:
1   2   3   4   5   6   7   8   9




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©azkurs.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

gir | qeydiyyatdan keç
    Ana səhifə


yükləyin