Vilniaus kolegija sveikatos priežIŪros fakultetas slaugos katedra
Yüklə 0,73 Mb. Pdf görüntüsü
|
- Bu səhifədəki naviqasiya:
- VAIKŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ YPATYBĖS.
- „Vaikų užkrečiamosios ligos”
- Sergamumas tymais 1994-2001
- Komplikacijos
- Slauga
- III. Slaugytojos veiksmai
- Etiologija ir epidemiologija
- Sergamumas raudonuke 1994-2001
- Gydymas
- Sergamumas skarlatina 1994-2001
|
VILNIAUS KOLEGIJA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS SLAUGOS KATEDRA ALBINA PULKAUNINKIENĖ, RŪTA BUTKUVIENĖ, VIRGINIJA LAPINSKIENĖ
VAIKŲ UŽKREČIAMOSIOS LIGOS. IMUNIZAVIMAS
Mokomoji knyga
Vilnius, 2003
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
TURINYS
Pratarmė .................................................................................................................... 3
Tymai ...................................................................................................................... 5 Raudonukė .............................................................................................................. 9 Skarlatina .............................................................................................................. 11 Vėjaraupiai ............................................................................................................ 14 Difterija ................................................................................................................ 17 Kokliušas .............................................................................................................. 24 Epideminis parotitas ............................................................................................. 28 Hemophilus influenzae B (HiB) infekcija ............................................................. 30 Gripas .................................................................................................................... 32 Meningokokinė infekcija. V. Lapinskienė ............................................................. 38 Infekcinės kilmės viduriavimas R. Butkuvienė .................................................... 43 Rotaviruso sukeltas viduriavimas........................................................................... 45 Kampilobakterijozė ............................................................................................... 48 Ešerichiozė ............................................................................................................ 49 Šigeliozė ................................................................................................................ 51 Salmoneliozė ......................................................................................................... 53 Jersinijozė .............................................................................................................. 55 Infekcinės kilmės viduriavimo diagnostika .......................................................... 56 Infekcinės kilmės viduriavimo gydymas ir slauga ................................................ 57 Infekcinės kilmės viduriavimo profilaktika .......................................................... 60
Užkrečiamųjų ligų profilaktika ............................................................................. 61 Skiepijimai Nacionalinės imunoprofilaktikos programos numatytomis vakcinomis ....................................................................................... 77 LITERATŪRA ....................................................................................................... 97
2
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Mokymo priemonė parengta pagal naująją mokymo programą, skirtą slaugytojų specialybės studentams. Skyriuje „Vaikų užkrečiamosios ligos” išsamiai aprašomas oro-lašiniu bei kitais būdais plintančių ligų paplitimas, etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostika, komplikacijos, gydymas, slauga ir profilaktika. Skyriuje „Imunizavimas” studentai supažindinami su vakcinacijos istorija. Aiškinamos skiepijimo taisyklės, vaikų vakcinavimo DTP, DT, tymų, epideminio parotito, raudonukės, poliomielito, hepatito B, BCG ir kitomis vakcinomis metodika. Pateikiamos 1994-2001m. sergamumo užkrečiamosiomis ligomis lentelės.
Autorės
3 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
VAIKŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ YPATYBĖS
Vaikų užkrečiamųjų ligų grupei priklauso tos ligos, kuriomis dažniausiai sergama vaikystėje: tymai, raudonukė, vėjaraupiai, kokliušas, epideminis parotitas, skarlatina, difterija. Dauguma šių ligų užsikrečiama oro lašiniu būdu. Tymais, vėjaraupiais galima užsikrėsti būnant net gana toli nuo ligonio, nes šių ligų virusai greitai plinta su oro srove. Vaikas, persirgęs užkrečiama liga, įgyja imunitetą, dažniausiai visam gyvenimui. Tam tikromis infekcinėmis ligomis gali nesirgti naujagimiai ir pirmų mėnesių kūdikiai, nes jie turi imunitetą, gautą iš šia liga persirgusios motinos. Toks imunitetas v a d i n a m a s pasyviuoju. Jis trunka 3-4 mėn., vėliau silpnėja ir visai išnyksta. Naujagimiai ir kūdikiai neturi imuniteto, todėl neatsparūs šioms infekcinėms ligoms: kokliušui, ŪVI, stafilokokų, streptokokų sukeltoms ligoms. Naujagimių ir kūdikių užkrečiamųjų ligų klinika labai sunki, dažnos komplikacijos. Procesas dažnai išplinta, apima visą organizmą. Užkrečiamai ligai plisti įtakos turi ir metų laikas. Daugiau šiomis ligomis sergama rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį. Užkrečiamos ligos kartojasi epidemijomis: tymai – kas 2-4 m., skarlatina – kas 4-6 m., raudonukė – kas 3-5 m., kokliušas – kas 2-5 m.
Tymai (morbilli)
Ūmi infekcinė liga, kurią sukelia virusas. Jai būdinga temperatūros pakilimas, intoksikacija, katariniai reiškiniai, konjunktyvitas, maculo – papulinis bėrimas, kuriam išnykstant atsiranda pigmentacija.
4 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Etiologija ir epidemiologija Tymus sukelia virusas, kuris aplinkoje greitai žūva. Infekcijos šaltinis yra sergantis tymais žmogus. Užsikrečiama oro lašiniu būdu, virusas patenka pro nosiaryklės ir akių gleivinę. Ligonis gali apkrėsti sveikuosius 3-5 dienas iki išbėrimo ir 5 dienas išbėrus. Virusas išsiskiria iš nosiaryklės su sekreto lašeliais, jie plinta kelių metrų nuotoliu. Su oro srove pro langus, duris, plyšius, ventiliatorius gali patekti į gretimas patalpas. Imlumas tymams yra labai didelis - apie 98%. Sirgusių tymais ar skiepytų gyva tymų vakcina motinų kūdikiai įgauna pasyvų imunitetą, kuris trunka 3-4 mėnesius, kartais ir ilgiau. Šiam imunitetui silpnėjant kūdikis gali susirgti lengva tymų forma. Persirgusiems tymais asmenims susidaro pastovus imunitetas, nors retkarčiais gali būti ir kartotinių susirgimų.
2 lentelė Sergamumas tymais 1994-2001 (absoliutūs skaičiai)
1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Susirgusiųjų skaičius
286 191
35
30
36
23
19
7
Dažniau sirgo neskiepyti vaikai iki 1 metų amžiaus ir 13-14 metų vaikai. PSO duomenimis tymai ir šiandien tebėra pagrindinė mirčių priežastis tarp visų skiepijimais valdomų ligų. Dėl sudėtingos Lietuvos ekonominės situacijos mūsų šalyje dar neįgyvendinta PSO rekomendacija visus susirgimus tymais patvirtinti laboratoriniais tyrimais. Tai turi įtakos diagnostikos tikslumui. Tymams būdingas periodiškumas, liga kartojasi kas 2-4 metai. Dažniau sergama kovo – liepos mėnesiais.
Klinika 1. Inkubacinis periodas – nuo užsikrėtimo laiko iki išbėrimo pradžios - gali trukti 9-11 iki 18-20 dienų. 2. Pradinis (katarinis) periodas tęsiasi 3-5 dienas. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, sausas, atkaklus kosulys, laringitas. Kartu pastebimas konjunktyvitas, akys ašaroja, bijo šviesos. Burnos gleivinė ir žiotys ryškiai hiperemiškos. 2-3 ligos dieną atsiranda būdingas tymų simptomas – ant hiperemiškos skruostų gleivinės, ant dantenų atsiranda smeigtuko galvutės ar aguonos grūdo dydžio balti, apjuosti raudonu apvadėliu bėrimo elementai, t.y.
5
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Filatovo – Kopliko dėmės. Beveik tuo pačiu metu ar tuoj po to ant kietojo ir minkštojo gomurio gleivinės atsiranda raudonos dėmės (enantema). 3. Bėrimo periodas prasideda 4-5-ą ligos dieną. Tai maculo – papulinis bėrimas, turintis tendenciją susilieti. Pirmą dieną pasirodo už ausų, ant nosies nugarėlės. Per parą greitai plinta ant veido, kaklo, pavieniai elementai gali pasirodyti ant krūtinės ir nugaros. 2-ą bėrimo dieną išberia krūtinę, nugarą, liemenį, 3-ią bėrimų dieną bėrimas plinta rankose, kojose. Lieka neišberta tik padų oda ir pirštų galai. Būdingas tymų bruožas – bėrimo etapiškumas. Kartais bėrimas būna hemoraginis. Šiuo laikotarpiu sustiprėja kosulys, pakyla temperatūra. 4-5-ą bėrimų dieną temperatūra po truputį krenta. Kai išberia galūnes, pradeda nykti bėrimo elementai veide.
atspalvio. Atsiranda smulkus odos pleiskanojimas. Gerėja bendra būklė, mažėja kosulys. Šis periodas gali tęstis vieną – pusantros savaitės. Nustatomos lengvos ir sunkios ligos formos. Mitiguoti tymai – tai lengva forma, kuria serga pirmo pusmečio kūdikiai, kurių pasyvus imunitetas jau nepakankamas. Temperatūros pakilimo gali ir nebūti. Filatovo – Kopliko bėrimo elementų irgi gali nebūti. Bėrimas negausus, blankus, nebūdingas bėrimo etapiškumas. Katariniai reiškiniai neryškūs.
Tymai dažniausiai komplikuojasi mažesniems, ypač iki 2 metų vaikams. Tai laringitas, tracheobronchitas, meningoencefalitas, plaučių uždegimas.
Gydymas Sergantys tymais vaikai dažniausiai gydomi namuose. Į ligoninę guldomi vaikai iš vaikų namų, internatų, bendrabučių, blogų buities sąlygų, esant sunkiai komplikuotai ligos formai. Gulimas režimas skiriamas visą karščiavimo periodą ir pirmas 2-3 dienas kritus temperatūrai. Skiriamas simptominis gydymas. Esant komplikacijoms gydytojas skiria antibiotikus, vitaminus.
Slaugytoja, susipažinusi su ligoniu, pasitarusi su gydytoju, ištyrusi slaugos problemas, vaiko gyvybines veiklas, sudaro slaugos planą. Pateikiamos dažnesnės slaugos problemos. I. Slaugos problemos:
1. Ligos užkrečiamumas. 6
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
2. Išskyros iš nosies, kosulys.
3. Paraudusios, šviesai jautrios akys. 4. Karščiavimas.
5. Galvos skausmas. 6. Sumažėjęs apetitas. 7. Individualios (amžius, lytis, psichoemocinė būsena). II. Slaugos tikslai:
1. Vengti ligos išplitimo. 2. Mažinti galvos skausmus.
3. Apsaugoti nuo hipertermijos. 4. Didinti apetitą.
5. Slopinti kosulį. 6. Išvengti ar laiku pastebėti beprasidedančias komplikacijas. III. Slaugytojos veiksmai 1. Kad išvengtume ligos išplitimo vaiką izoliuoti nuo ligos pradžios ir dar 5 dienas, atsiradus odos bėrimui. Slaugo slaugytoja arba namuose mama, kurią slaugos išmoko slaugytoja arba gydytojas. Patalpą, kurioje būna vaikas, dažnai vėdinti, (3-4 kartus per dieną) drėkinti orą, valyti drėgnu skuduru. Lankyti gali tik draugai, kurie jau persirgę tymais arba yra skiepyti tymų vakcina. 2. Karščiuojantį vaiką laikyti lovoje, sudaryti ramią, saugią aplinką. Stengtis, kad vaikas pailsėtų dieną ir gerai išmiegotų naktį. Paskaityti jam knygą, žaisti su juo ramius žaidimus. Paguldyti taip, kad tiesioginiai saulės ar dirbtinos šviesos spinduliai nekristų į akis ir nedirgintų. Akis plauti šiltu vandeniu ar ramunėlių nuoviru, sulašinti paskirtus vaistus. 3. Dažnai (3-4 kartus per dieną) valyti nosį, išsiurbti gleives su guminiu balionėliu. Kas 2-4 valandas matuoti temperatūrą, esant 38,5-38,6 0 informuoti gydytoją ir sugirdyti paskirtus vaistus. 4. Aprengti laisvesniais medvilniniais rūbeliais, dažnai juos keisti. 5. Maitinti įprastu, vaiko amžių atitinkančiu maistu, dažniau, mažesnėmis porcijomis. Dažniau girdyti šiltais gėrimais. 6. Trumpai nukirpti nagus, stengtis, kad vaiko rankos nuolat būtų švarios. Pakeisti susitepusius drabužius ir patalynę. 7. Padėti vaikui pasišlapinti ir pasituštinti. Apiplauti užpakaliuką. 8. Stebėti vaiko būklę, informuoti gydytoją apie pasikeitusią vaiko savijautą. 9. Bendrauti su vaiku ir jo artimaisiais, aiškinti apie ligos išplitimą, karantino reikšmę. Su tėvais aptarti profilaktinių skiepijimų atlikimo svarbą, mokyti mamą ir artimuosius vaiko slaugos.
7
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Profilaktika Sergantis vaikas izoliuojamas 5 dienas nuo išbėrimo pradžios, o atsiradus komplikacijoms – 10 dienų. Patalpą, iš kurios vaikas izoliuojamas, būtina gerai išvėdinti ir drėgnai išvalyti. Vaikų įstaigoje (darželyje) skiriamas 21 dienos karantinas, skaičiuojant nuo ligonio izoliacijos. Jeigu visi kolektyvo vaikai skiepyti, karantinas neskiriamas. Specifinė tymų profilaktika yra aktyvi imunizacija gyvų tymų virusų vakcina. Raudonukė (rubeola)
Tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingas į tymus panašus bėrimas, nežymūs katariniai reiškiniai, periferinių limfmazgių padidėjimas.
Raudonukę sukelia virusas. Infekcijos šaltinis – ligonis. Užsikrečiama oro lašiniu keliu. Ligonis užkrečia aplinkinius nuo ligos požymių atsiradimo ir dar 5 dienas nuo bėrimo pradžios. Kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, jei jų mamos šia liga sirgusios arba buvo skiepytos, neserga, nes turi pasyvų transplacentinį imunitetą. Ypač raudonukė pavojinga nėščioms moterims, nes virusas sutrikdo vaisiaus brendimą ir kūdikis gali gimti su įvairiais sklaidos trūkumais (katarakta, kurtumu,
3 lentelė Sergamumas raudonuke 1994-2001 (absoliutūs skaičiai)
1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Susirgusiųjų skaičius
9740 22269
1321
981
960
1322
1304
458
Lietuvoje 1991-95 m. žymiai didėjo sergamumas raudonuke, 1994-95 metais įgavęs epidemijos pobūdį. Daugiau sergama vasario – birželio mėnesiais. Dažniau serga 7-9 metų vaikai. Didžioji dalis susirgimų raudonuke diagnozuota remiantis tik klinikiniais požymiais, jie nepatvirtinti serologiniais tyrimais, todėl ne visada gali būti tikslūs.
8 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Klinika Inkubacinis periodas gali trukti nuo 14 iki 21 dienos. Vaikui nežymiai pakyla temperatūra, atsiranda neryškūs katariniai reiškiniai padidėja pakaušio ir užpakaliniai kaklo limfmazgiai. Vaiką išberia staiga, iš pradžioje veidą, o po to, per porą valandų išberia visą kūną. Bėrimas lokalizuojasi tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, apie sąnarius, nugaroje, ant sėdmenų. Bėrimas – tai rausvos dėmės, kurios vietomis virsta papulėmis. Oda nepakitusi, bėrimas nesusilieja ir laikosi 2-3 dienas. Išnyksta nepalikdamas odos pigmentacijos ir pleiskanojimo. Kartais vaiką išberia, o katariniai požymiai būna visai neryškūs. Patognominis požymis – pakaušio ir užpakalinių kaklo limfmazgių padidėjimas. Jie padidėja iki 0,1-2,0 cm dydžio, iki išbėrimo ir laikosi 2-3 savaites.
Simptominis – karščiuojančiam vaikui duodama antipiretikų, vitaminų.
Slaugytoja susipažinusi su sergančiu vaiku, įvertina jo sveikatos būklę, pasitaria su gydytoju, numato slaugos problemas. Dažnai raudonuke sergančio vaiko būklė būna gera ir slaugos nereikia. Pateikiamos dažnesnės slaugos problemos.
1. Sloga, kosulys. 2. Karščiavimas. 3. Bėrimas. 4. Padidėję sprando ir užpakaliniai kaklo limfmazgiai. 5. Individualios (amžius, lytis, psichoemocinė būsena). II. Slaugos tikslai:
1. Sumažinti katarinius reiškinius. 2. Sumažinti diskomfortą dėl bėrimo. III. Slaugytojos veiksmai 1. Slaugomas namuose. Jį slaugo mama, kurią slaugos išmoko slaugytoja. 2. Patalpą, kurioje būna vaikas, dažnai (3-4 kartus per dieną) vėdinti, drėkinti orą, valyti drėgnu skuduru. Vaiką gali lankyti tik draugai, kurie jau persirgę raudonuke arba skiepyti. Nerekomenduojama sergantį vaiką lankyti nėščioms moterims. 3. Karščiuojantį vaiką laikyti lovoje, sudaryti ramią, saugią aplinką. Paskaityti jam knygą, žaisti su juo ramius žaidimus.
9
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
4. Maitinti įprastu, jo amžių atitinkančiu maistu, dažnai girdyti šiltais gėrimais. 5. Dažnai valyti nosį, išsiurbti gleives guminiu balionėliu. 6. Esant konjunktyvitui – akis plauti virintu vandeniu arba ramunėlių nuoviru. 7. Matuoti temperatūrą, esant 38,5-38,6 0 C informuoti gydytoją ir sugirdyti paskirtus vaistus.
8. Aprengti laisvesniais medvilniniais rūbeliais, dažnai juos keisti. Galima vaiką maudyti. 9. Bendrauti su vaiku ir jo artimaisiais, aiškinti raudonukės pavojingumą nėščioms moterims, kalbėti apie skiepijimų atlikimo svarbą.
Profilaktika Vaikams, bendravusiems su sergančiuoju, karantinas neskiriamas. Specifinė profilaktika – gyva raudonukės viruso vakcina.
Skarlatina (scarlatina)
Ūmi infekcinė liga, kuriai būdinga bendra organizmo intoksikacija, tonzilitas ir odos bėrimas.
Skarlatiną sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Infekcijos šaltinis – sergantis skarlatina asmuo. Užsikrečiama oro lašiniu būdu, taip pat per apkrėstą pieną, žaislus, daiktus. Persirgus įgyjamas imunitetas: antitoksinis – jis išsilaiko 8– 10 metų, o antimikrobinis – 3–4 metus, todėl galimi pakartotini susirgimai. Jei ligonis gydomas penicilinu, po 2-3 dienų kitų jau nebeužkrečia. Sergamumas skarlatina Lietuvoje nėra didelis. Dažniau serga 2-8 metų vaikai. Vaikai iki 2 metų serga retai, nes gauna iš motinos antitoksinį – antimikrobinį imunitetą.
4 lentelė Sergamumas skarlatina 1994-2001 (absoliutūs skaičiai)
Yüklə 0,73 Mb. Dostları ilə paylaş:
|