Vilniaus kolegija sveikatos priežIŪros fakultetas slaugos katedra


Rotavirusinės infekcijos klinikiniai aspektai



Yüklə 0,73 Mb.
Pdf görüntüsü
səhifə6/9
tarix25.03.2017
ölçüsü0,73 Mb.
#12357
1   2   3   4   5   6   7   8   9

 

Rotavirusinės infekcijos klinikiniai aspektai 

 

Inkubacinis periodas 



48-72 val. 

Sezoniškumas Ruduo-žiema 

Dažniausiai serganti amžiaus grupė 6-24 

mėnesiai 

Infekcijos šaltinis 

Sergantis žmogus 

Perdavimo ir plitimo keliai 

Fekalinis – oralinis, per užkrėstą 

vandenį, maistą. 

Yra galimybė ir per kvėpavimo takus

Vidutiniška ligos trukmė 7-10 

dienų 


 

 

Beveik visi patogeniški žarnynui virusai pažeidžia plonąjį žarnyną. Galima 



išskirti kelis ligos patogenezės mechanizmus: 

 pažeidžiamas žarnyno epitelio vientisumas, todėl sutrinka gaurelio 

funkcija; 

 sutrinka gaurelio kraujotaka; 

 pažeistas žarnyno epitelis regeneruoja funkciškai neaktyviais enterocitais, 

todėl sutrinka vandens – elektrolitų apykaita bei fermentų pajėgumas.  

 

 

Dėl šių pakitimų viduriavimą sąlygoja šios priežastys: 



 sutrikus elektrolitų apykaitai, labai sumažėja vandens reabsorbcija; 

 žarnoje besikaupiantys nesuvirškinti angliavandeniai. 

 

Rotavirusas pirmiausia pažeidžia plonosios žarnos gleivinę ir kartais dalį 



storojo žarnyno. Inkubacinis periodas 48-72 val. Ligos pradžia ūmi, vyrauja 

gastroenterito arba enterito sindromas. Ligonis viduriuoja gausiai, vandeningomis 

geltonos spalvos putotomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais prisideda ir kolito 

požymiai. Gali atsirasti dehidratacijos požymių. Intoksikacija gali pasireikšti 

vangumu, silpnumu, karščiavimu. 

 Gali 


būti minkštojo gomurio, žiočių gleivinės paraudimas, neretai ir sloga bei 

vidurinės ausies uždegimas. 

 

45


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

Rotavirusinės infekcijos klinikiniai simptomai 

 

 

Vėmimas 



Viduriavimas – gausus, vandeningomis išmatomis, 

                          be patologinių priemaišų 

Karščiavimas 

Dehidratacija 

Žiočių paraudimas 

Sloga 


Vidurinės ausies uždegimas 

 

 



 

 

Simptomai 



 

 

Dirglumas 



 

Komplikacijos 

Žarnų invaginacija. 

Nekrotizuojantis enterokolitas. 

Kūdikių staigios mirties sindromas 

 

Dažniausiai vaikas vemia ne ilgiau kaip vieną parą, t



0

 pradeda kristi po 2-3 

parų, o viduriuoti nustoja po 2-7 parų. Ligonį nuo aplinkinių izoliuoti 7-10 dienų 

nuo ligos pradžios. 

Virusinių viduriavimų diagnostika pagrįsta klinikine simptomatika. Gydymo 

įstaigose rotavirusinei infekcijai patvirtinti naudojami imunologiniai tyrimo 

metodai (t.y. sukėlėjo antigeno nustatymas tiriamojoje medžiagoje imunologinėmis 

reakcijomis), tai: 

ELISA – imunofermentinė analizė, 

LAR – lateks agliutinacijos reakcija. 

 

 



 

46


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



Vilniuje 2001 metų duomenimis bakterinės kilmės sukėlėjai sudarė 31,5 % 

vaikų ūmių žarnyno infekcijų. Sukėlėjų struktūra keičiasi – mažėja šigeliozių (nuo 



18 % 2000 m. iki 5 % 2001 m.), didėja jersinijozių  (nuo 13 % iki 33 %), 

kampilobakterijozių (nuo 15 % iki 17 %), ešerichiozių (nuo 8 % iki 10 %)

 

 

Kampilobakterijozė 



 

Bakterinių enteropatogenų paplitimas įvairiose šalyse skiriasi. Šiuo metu 

išsivysčiusiose šalyse vienu iš dažniausių infekcinių viduriavimų sukėlėjų tampa 

Campylobacter jejuni. 

Campylobacterium – anaerobinė gram(–) bakterija, nesudaranti sporų. 

Infekcijos šaltinis – sergantys gyvuliai (šunys, katės, kiaulės, galvijai) ir 

paukščiai  (viščiukai). Plinta su maisto produktais (pienu, mėsa, kiaušiniais)

užterštais sukėlėjais, vandeniu. Gali perduoti ir žmogus žmogui. 

 

Klinikinė charakteristika 

 

Inkubacinis periodas 



1-10 dienų (vidutiniškai 3-5 d.) 

Dažniausiai serganti 

amžiaus grupė 

< 1 m. amžiaus  

Jauni, suaugę 

Perdavimo ir plitimo 

keliai 


Užkrėstas maistas ir vanduo. 

Žmogus-žmogui (šeima, vaikų kolektyvai)

Gyvūnai (viščiukai, šunys, katės, kiaulės). 

Simptomai gali tęstis 7 

dienas 

(vidutiniškai)

Gali būti recidyvai ar lėtinė eiga. 

 

 

Campylobacter sukeltos infekcijos simptomai 



 

Karščiavimas 

Viduriavimas 

Kraujas išmatose 

Pilvo skausmai 

Vėmimas 


Galvos skausmai 

Negalavimas 

 

 

   



Simptomai 

Intoksikacija 

 

47


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



 

Klinikoje vyrauja enterokolito požymiai. 

Karščiavimas, viduriavimas (vandeningomis ir gleivingomis išmatomis) ir 

pilvo skausmai yra pirmieji šios infekcijos simptomai. Temperatūra gali pakilti iki 

39

0

 C ir daugiau. Kraujingas viduriavimas randamas pusei sergančiųjų, o tipiškais 



atvejais pasireiškia praėjus porai dienų nuo ligos pradžios. 

Pilvo skausmai gali būti labai stiprūs ir priminti ūmų pilvą. 

Daug ligonių skundžiasi nuovargiu, silpnumu. Kartais tai gali būti 

vieninteliai pasikartojančio viduriavimo simptomai. Vėmimas pasitaiko apie 1/3 

sergančiųjų. Campylobacter pažeidžia ne tik virškinimo sistemą, bet ir kitas 

organizmo sistemas. Iš kitų sistemų dažniausiai pažeidžiami sąnariai. 

 

Kitų organizmo sistemų pažeidimo sindromai 

 

Reaktyvinis artritas 



Septinis artritas 

Bakteriemija 

Glomerulonefritas 

Karditas 

Meningitas 

Šlapimo sistemos infekcija 

 

       


 

Sindromai 

Hemoraginis-ureminis sindromas 

 

Būdingi ligos atkryčiai. Ligos eiga dažniausiai nėra sunki. 



Sukėlėjas nustatomas atlikus išmatų pasėlį. Išmatos tirti imamos šviežios, 

tiesiai į terpę ir iš karto pristatomos į laboratoriją. 

 

 

Ešerichiozė 



 

Šią žarnyno infekciją sukelia Escherichia coli. Tai aerobinės, gram(–) 

bakterijos.  

Kai kurios sukėlėjo padermės sugeba sukelti žarnyno ligas. Ešerichijų yra 

200 serologinių variantų, sukėlėjas turi O, K ir H antigenų. Visos ešerichijos pagal 

antigenų struktūrą sąlygiškai skirstomos į šias padermes: EIEC – enteroinvazinės, 

ETEC – enterotoksinės, EHEC – enterohemoraginės ir EPEC – enteropatogeninės. 

Šios padermės pasižymi skirtingomis savybėmis, ir tai lemia jų sukeltų viduriavimų 

kliniką. 

 

48



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



Infekcijos šaltinis gali būti sergantis ešerichioze žmogus bei bakterijų 

nešiotojas. Užsikrečiama per burną su užkrėstu maistu, vandeniu, per nešvarias 

rankas, slaugos reikmenis. Užkratą platina musės. 

 

Ešerichiozės klinikinė charakteristika 

 

Inkubacinis periodas 



1-6 dienos 

Sezoniškumas 

Dažniau šiltu metų laiku 

Dažniausiai serga 

Maži vaikai, kūdikiai 

Perdavimo ir plitimo keliai 

Užkrėstas maistas, vanduo. 

Slaugos reikmenys, musės. 

Žmogus – žmogui. 

 

 



Inkubacinis periodas trunka 1-6 dienas. Sergant lengva ešerichiozės forma 

būdinga neryški intoksikacija, temperatūra normali arba iki 38

0

 C, vėmimas 



nestiprus, negausus, viduriuojama iki 5 kartų per parą, eksikozės nėra. 

 

Esant vidutinio sunkumo formai pakyla temperatūra, pablogėja bendra būklė, 



miegas, atsiranda adinamija, blyškumas. Kūdikis pradeda atpylinėti, vemti 

(nedažnai, bet gausiai, keletą dienų), viduriuoti iki 10 kartų per parą. Išmatos būna 

skystos, vandeningos, geltonos, kartais oranžinės ar šviesiai žalsvos spalvos, 

gausios  (gastroenterito sindromas). Išmatose gali pasirodyti gleivių, kraujo 

gyslelių, atsirasti tenezmai, neramumas prieš tuštinimąsi, išangės žiojėjimas 



(enterokolito sindromas). Vystosi dehidratacija. 

 Sunkiai 

formai  būdinga intoksikacija, adinamija, galimi traukuliai, odos ir 

gleivinės blyškumas, šaltos galūnės, temperatūra aukštesnė nei 39

0

 C, stiprus, 



dažnas vėmimas, tuštinasi daugiau kaip 10 kartų per parą, ryškus meteorizmas, 

dehidratacija. 



 

Ešerichiozės simptomai 

 

Karščiavimas 

Pykinimas, vėmimas 

Viduriavimas – dažnas vandeningas, gali 

būti gleivių, kraujo 

Pilvo pūtimas 

Pilvo skausmai 

Išangės žiojėjimas (dėl rauko parezės) 

Tenezmai (skausmingas, nuolatinis 

noras tuštintis) 

 

 



 

           Simptomai 

Intoksikacija 

 

49



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



 

 Enterotoksinė E.coli (ETEC) dauginasi plonosios žarnos gleivinės paviršiuje 

ir išskiria enterotoksiną. Sukelia gausų viduriavimą vandeningomis išmatomis, 

pykinimą, pilvo skausmus, nedidelį karščiavimą. 

 Enteropatogeninė E.coli (EPEC) prisitvirtina prie plonosios žarnos gleivinės, 

suardo mikrogaurelius ir sukelia gleivinės uždegimą. Toksino negamina. Klinika: 

gausus vandeningas viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai

karščiavimas, silpnumas. Naujagimiams ir neišnešiotiems kūdikiams šios padermės 

E.coli iš žarnyno gali patekti į kraują, o iš ten į  įvairius organus (plaučius, 

smegenis, ausis ir kt.), kuriuose susidaro pūlingi židiniai. Tai septinė ešerichiozės 

forma. 


 

Enteroinvazinė E.coli (EIEC) įsiskverbia į storojo žarnyno gleivinės ląsteles, 

ten dauginasi, ląstelės žūsta. Ligonis viduriuoja, išmatose būna kraujo, gleivių, 

vargina pilvo skausmai, būna aukšta temperatūra, intoksikacija. 

 Enterohemoraginė E.coli (EHEC) prisitvirtina prie storosios žarnos gleivinės 

ir gamina citotoksiną, suardo gleivinės mikrogaurelius. Klinika: pykinimas, pilvo 

skausmai, viduriavimas, pereinantis į viduriavimą su krauju, nedidelis 

karščiavimas. 

 

EHEC išskiriamas toksinas sukelia eritrocitų hemolizę ir trombocitų griūtį. 



Sergant gali vystytis hemolizinė mažakraujystė, trombocitopenija ir hemolizinis-

ureminis sindromas (ūmus inkstų nepakankamumas). Jaunesni nei 5 metų vaikai 

serga dažniau ir jiems dažniau išsivysto ūmus inkstų nepakankamumas. 

 Sukėlėjas nustatomas atlikus bakteriologinį išmatų tyrimą. 

 

 

Šigeliozė 

 

 

Shigella yra nejudrios, gram(–) lazdelės. Yra 32 serotipai. Dažniausiai 



susirgimą sukelia Shigella dysenteriae, S.flexneri. S.boydii, S.sonnei. 

 

Infekcijos šaltinis yra šigelioze sergantys žmonės arba sveiki bakterijų 



nešiotojai. Šigelos perduodamos fekaliniu-oraliniu keliu per maistą, ypač pieną ir jo 

produktus, vandenį, kontaktuojant tiesiogiai (per nešvarias rankas). Pernešti gali ir 

musės. Vaikų kolektyvuose gali būti ir protrūkių. Reikia labai nedidelio kiekio 

sukėlėjo, kad prasidėtų liga.  

Sukėlėjas patenka į storojo žarnyno ląsteles ir jose dauginasi. Taip pat 

sukėlėjas gamina toksinus. Pažeistose žarnų gaurelių  ląstelėse slopinama Na

+

 bei 


vandens absorbcija ir skysčiai kaupiasi žarnų spindyje. 

 

 



50

VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

Klinikinė charakteristika 

 

Inkubacinis periodas 



1-3 dienos 

Sezoniškumas Šiltas 

metų laikas 

Dažniausiai serganti  

amžiaus grupė 

Iki 10 metų (ypač pirmieji  2 gyvenimo 



metai) 

Perdavimo ir plitimo keliai 

Žmogus-žmogui, maistas, vanduo, musės 

Procesas labiausiai pažeidžia 

Storąją žarną (galinį segmentą) 

Ligos trukmė 3-7 

dienos 

 

 



 Prasideda 

ūmiai bendru negalavimu, sumažėjusiu apetitu, temperatūra pakyla 

iki 38-39

0

 C, krečia šaltis, skauda galvą, galimas vėmimas, raižančio pobūdžio 



pilvo, dažniau kairės pusės, skausmai. Gali būti skausmingas, nuolatinis noras 

tuštintis  (tenezmas). Išmatos iš pradžių vandeningos, gausios, vėliau dažnos ir 

negausios, turinčios gleivių ir kraujo priemaišų. Kraujas dažniausiai pasirodo 

praėjus 24-48 val. nuo ligos pradžios. Tuštinasi iki 15 kartų per parą. Pilvo 

skausmai ir tenezmai periodiškai kartojasi. Dėl sfinkterių parezės išangė žiojėja, 

vaikas gali pradėti nevalingai tuštintis. Kartais gali iškristi tiesioji žarna. Pilvas 

būna įtrauktas, apčiuopiama skausminga, standi riestinė žarna. Vystosi tachikardija, 

gali paduslėti širdies tonai. Paprastai tokiems ligoniams paaštrėja veido bruožai, 

įdumba akys, liežuvis būna apsinešęs, sausas, vystosi eksikozė. Sveiksta 1-3 

savaites. 

 

Šigeliozės simptomai 

 

Vandeningos išmatos (10-25 kartų per dieną) 



Kraujas ir gleivės išmatose 

Pilvo skausmai ir tenezmai (skausmingas 



nuolatinis noras tuštintis) 

Žiojėjanti išangė (dėl rauko parezės) 

Karščiavimas (dažnai febrilus) 

Anoreksija 

 

 

 



         Simptomai 

Intoksikacija 

 

 Šigeliozė gali sukelti daug komplikacijų. Dauguma jų siejamos su 



S.dysenteriae. Dehidrataciją sukelia visos šigelų  rūšys. Hemolizinis-ureminis 

sindromas su progresuojančiu inkstų nepakankamumu dažniausiai išsivysto praėjus 

vienai savaitei nuo ligos pradžios, kai ligonis pradeda sveikti. 

 

 



51

VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

Šigeliozės komplikacijos 

 

Dehidratacija Hemolizinis-ureminis 



sindromas 

Bakteriemija ir sepsis 

Šlapimo takų infekcija 

Žarnų perforacija 

Plaučių uždegimas 

Tiesiosios žarnos iškritimas 

Traukuliai 

 

 Sukėlėjas nustatomas atlikus išmatų pasėlį.  



 

 

Salmoneliozė 

 

 



 Salmonelės – tai aerobinės, gram(–) enterobakterijos. Infekcijos šaltinis gali 

būti naminiai gyvuliai, paukščiai, laukiniai žvėrys, graužikai, žuvys, taip pat 

sergantis salmonelioze žmogus arba sveikas bakterijų nešiotojas. 

 Užsikrečiama per maistą  (užkrėsta mėsa, pienas, kiaušiniai, vanduo) ir 

buitiniu-kontaktiniu (dažniau kūdikiai) būdais. 

 

Salmoneliozės charakteristika 

 

Inkubacinis periodas 



8-72 val. 

Sezoniškumas Šiltas 

metų laikas 

Plitimo ir perdavimo keliai 

Per vandenį, per maistą, 

naminius gyvulius, graužikus, 

muses, žmogus- žmogui 

Procesas pažeidžia 

Plonąjį, kartais ir storąjį žarnyną 

Ligos trukmė 2-7 

dienos 

 

 



Inkubacinis periodas trunka 8-72 val. Ligos simptomai dažniausiai prasideda 

ūmiai. Intensyviausiai pažeidžiamas plonosios žarnos distalinės dalies ir storosios 

žarnos gleivinė, tačiau ji nesuardoma. 

 Salmoneliozė gali būti gatrointestinė ir generalizuota (bakteriemija)

 Gastrointestinė forma gali pasireikšti įvairiai: 

 

1) gastritu – būna retai, pasireiškia karščiavimu, vėmimu, skausmu 

epigastriume; 

 

2) gastroenteritu – pakyla temperatūra, vemia, priepuoliniai pilvo skausmai, 

gausus viduriavimas žaliomis dvokiančiomis išmatomis; 

 

52



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



3) gatroenterokolitu, kolitu – pasireiškia pilvo skausmu, daugiau kairės 

pusės, išmatų būna nedaug, jose gausu gleivių, kartais su kraujo priemaiša, galimi 

tenezmai. 

 

Be virškinimo trakto pažeidimo simptomų  būna ir įvairių intoksikacijos 



požymių. Nuo jų priklauso ligos forma. 

 

Sergant lengva gastrointestinine forma, bendra būklė mažai pakitusi, 



nedidelis nuovargis, sumažėjęs apetitas, temperatūra normali ar iki 38

0

 C, vemia 1-



2 kartus per parą, viduriuoja iki 5 kartų per parą, išmatose nebūna kraujo priemaišų, 

nėra dehidratacijos požymių. 

 

Sergant vidutinio sunkumo forma, intoksikacija pasireiškia temperatūros 



pakilimu iki 38-39

0

 C, vangumu, blogu apetitu, galvos skausmais, oda ir gleivinės 



blyškios, atsiranda tachikardija, paduslėja širdies tonai, vemia kelis kartus per parą, 

viduriuoja 6-10 kartų per parą išmatos gausios, kartais su gleivėmis ir kraujo 

priemaišomis. Vystosi I-II laipsnio dehidratacija. Gali padidėti kepenys. 

 Sergant 

sunkia 

forma  būdinga ryški intoksikacija, vangumas, kartais 



neramumas, temperatūra aukštesnė kaip 39

0

 C, vėmimas nesulaikomas, viduriuoja 



daugiau kaip 10 kartų per parą, išmatos neretai su gleivių ir kraujo priemaišomis, 

kartais būna tenezmai, padidėja kepenys, būna II-III laipsnio dehidratacija. 

 

Ligonio, kuriam nustatoma II laipsnio toksikozė su dehidratacija, būklė 



sunki, odos elastingumas ir audinių turgoras blogi, gleivinė sausa, akys įkritusios, 

didysis momenėlis  įdubęs, oda blyški, marmuruota, šalta, akriocianozė, oligurija 

arba anurija, gali būti hipotermija. 

 

Salmoneliozinio gastroenterito simptomai 

 

Viduriavimas – dažnas vandeningomis, 



žaliomis, su gleivėmis išmatomis 

Viduriavimas su krauju – ne visada 

Vėmimas 

Pilvo pūtimas 

Priepuoliniai pilvo skausmai 

Tenezmai 

Intoksikacija 

 

 



 

           Simptomai 

Karščiavimas 

 

 



Gastroenterito forma nustatoma dažniausiai. Bakteriemija dažniau pasitaiko 

kūdikiams ir vaikams iki 5 metų. Naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėn.  

salmonelės dažniau nei kitiems vaikams sukelia meningitą ir sepsį. Taip pat jos gali 

 

53



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

sukelti plaučių uždegimą, pielonefritą, ausų uždegimą, osteomielitą. Naujagimius 



nuo salmoneliozės geriausiai apsaugo maitinimas krūtimi. 

 

 



Faktoriai, sunkinantys salmoneliozę: 

 amžius – mažiau kaip 12 mėn.; 

 sumažėjęs skrandžio rūgštingumas; 

 stresas (šaltis, bloga mityba)

 susilpnėjęs imunitetas. 

 

 



Susirgimas diagnozuojamas remiantis teigiamu išmatų pasėliu, 

epidemiologiniais duomenimis. 

 

 

Jersinijozė 



 

 

Yersinia enterocolitica yra  gram(–), anaerobinė lazdelė, gerai besidauginanti 



žemesnėse t

0

 (4-28



0

 C), šaldytuve dauginasi ant daržovių, kitų produktų. 

 

Infekcijos šaltinis – galvijai, kiaulės, katės, šunys, graužikai, žmogus. 



Užsikrečiama valgant žalias daržoves (ypač laikytas šaldytuvuose, sandėliuose)

užkrėstus vaisius, maistą  (nevirintą pieną, mėsą), geriant nevirintą upių, kūdrų 

vandenį. Galimas ir kontaktinis užsikrėtimas. 

 

Jersinijozės charakteristika 

 

Inkubacinis periodas 



1-11 dienų 

Sezoniškumas Šaltas 

metų laikas 

Sergamumas 

Bet kokio amžiaus 

Perdavimas Žalios 

daržovės. Maistas, pienas, vanduo, 

naminiai ir laukiniai gyvuliai, žmogus-

žmogui 

Procesas pažeidžia 



Klubinę žarną 

Ligos trukmė 5-14 

dienų (ilgiau, kai liga sisteminė) 

 

 



54

VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

Jersinijozės klinikiniai simptomai 

 

Viduriavimas 



Kraujas išmatose 

Vėmimas 


Karščiavimas 

 

 



       Simptomai 

Pilvo skausmai (kartais primenantys 



apendicitą) 

 

 



Inkubacinis periodas trunka 1-11 dienų. Liga prasideda ūmiai, pakyla 

temperatūra iki 38-39

0

 C, išryškėja intoksikacija (blogas apetitas, silpnumas, 



vangumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas). Būdingi priepuoliniai pilvo 

skausmai (epigastriume, dešinėje klubinėje srityje) ir viduriavimas, kuris gali būti 

enterinis arba enterokolitinis, įvairaus laipsnio dehidratacija. Pilvas papūstas, 

skausmingas, neretai padidėja kepenys. 

 

Jaunesni vaikai dažniausiai serga lengvesne ligos forma, kuriai būdingas 



viduriavimas. Pseudoapendicitas dažniau pastebimas vyresniems vaikams dėl 

mezadenito. 

 

Sunkios formos gastroenteritui būdinga panaši į šigeliozę ligos eiga: febrilus 



karščiavimas, vėmimas, intensyvūs pilvo skausmai, viduriavimas vandeningomis, 

gleivingomis išmatomis. 

 Ligos 

diagnozę patvirtina teigiamas išmatų pasėlis  (užtrunka iki 21 d.)



Norint greitesnio diagnozės patvirtinimo, antrą ligos savaitę gali būti atliekami 

serologiniai tyrimai. 

 

 

Infekcinės kilmės viduriavimo diagnostika 



 

 

 



Infekcinės kilmės viduriavimui būdingi uždegiminiai kraujo pakitimai 

(leukocitozė, leukogramos nukrypimas į kairę, padidėjęs CRB kiekis) bei išmatų 

mikroskopinių tyrimų pakitimai (leukocitai, eritrocitai, gleivės). Kaprologiniam 

tyrimui atlikti imamos šviežios išmatos į švarų indą. Sukėlėjas nustatomas atlikus 

išmatų pasėlį. Išmatos imamos natyvinės arba rektaliniais vamzdeliais ir 

pristatomos transportinėje terpėje  (iš poliklinikų). Jei ji gerai uždaryta (šaldytuve 

laikyti nebūtina), gali būti atvežta į laboratoriją per 24 val. Natyvinės išmatos turi 

būti pristatytos po 2 val. nuo paėmimo arba per 6 val., jei laikomas šaldytuve 3-8

0

 

C temperatūroje. 



 

55


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 


Yüklə 0,73 Mb.

Dostları ilə paylaş:
1   2   3   4   5   6   7   8   9




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©azkurs.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

gir | qeydiyyatdan keç
    Ana səhifə


yükləyin