Lo 4 maketas p65

Atkelta iš p. 31

---

39

Lietuvos of talmologija, 2005, tomas IV, Nr. 1 (10)

mediana antros grupės tiriamiesiems išliko ir po 24 mėnesių (+0,88

proc.). Po 24 mėnesių ketvirtos grupės tiriamiesiems priekinio kap-

suloreksio ploto santykinio pokyčio mediana taip pat nustatyta

teigiama (+1,57 proc.). Didžiausia neigiama priekinio kapsulorek-

sio ploto santykinio pokyčio mediana nustatyta trečios grupės ti-

riamiesiems (-2,70 proc. – 6 mėnesiai po operacijos; -3,13 proc. –

24 mėnesiai). Pirmos ir trečios grupių tiriamiesiems nustatytas reikš-

mingas skirtumas tarp kapsuloreksio ploto vidurkio pirmąją parą

po operacijos ir praėjus 6 mėnesiams, p<0,05. Antros grupės tiria-

miesiems priekinio kapsuloreksio plotų reikšmingas skirtumas nu-

statytas tarp plotų praėjus 12 ir 24 mėnesiams po operacijos,

p<0,05. Ketvirtos grupės tiriamųjų gretimų patikrinimų metu kap-

suloreksio plotų vidurkiai reikšmingai nesiskyrė.

Kiekvienoje tiriamųjų grupėje nustatytas vienais atvejais prie-

kinio kapsuloreksio padidėjimas, o kitais – sumažėjimas. Praėjus 6

mėnesiams po operacijos, pirmos grupės tiriamiesiems priekinis

kapsuloreksis dažniau (67,39 proc.) sumažėjo nei padidėjo, p<0,05.

Antros grupės 57,89 proc. tiriamųjų priekinis kapsuloreksis padi-

dėjo, 42,11 proc. – sumažėjo, p>0,05. Net 82,05 proc. trečios gru-

pės tiriamųjų nustatytas priekinio kapsuloreksio sumažėjimas,

p<0,05. Ketvirtos grupės 47,62 proc. tiriamųjų priekinis kapsulo-

reksis padidėjo, 52,38 proc. – sumažėjo, p>0,05. Reikšmingai daž-

niau priekinis kapsuloreksis mažėjo trečios grupės tiriamiesiems

nei antros ir ketvirtos, o pirmos grupės dažniau nei antros, p<0,05.

Tačiau nė vienoje grupėje (priklausomai nuo skirtingo IOL) nebuvo

reikšmingai didesnio priekinio kapsuloreksio ploto pokyčio (padi-

dėjimo arba sumažėjimo), o tik skyrėsi didėjimo ar mažėjimo atvejų

skaičius. Tirtųjų grupėse kapsuloreksio ploto santykinis pokytis

nuo pradinio kapsuloreksio ploto dydžio nepriklausė. Tarp santy-

kinio priekinio kapsuloreksio ploto pokyčio ir tiriamųjų amžiaus

bei tarp priekinio kapsuloreksio ploto pokyčio ir priekinės kapsu-

lės drumstumo laipsnio ryšių nenustatyta.

Astigmatizmo koregavimo tyrimo imties pirmoje tiriamųjų gru-

pėje 0,5D=astigmatizmas<1,5D) operacija sukėlė -0,21±0,21 D (min.

– -0,75; maks. – 0,25) astigmatizmą apskaičiuojant atimties būdu ir

-0,34±0,24 D (min. – -0,87; maks. – 0,25) apskaičiuojant pagal

Naeserą; antroje tiriamųjų grupėje (astigmatizmas=1,5D) – -

0,72±0,28 D (min. – -1,25; maks. – -0,16) ir -0,42±0,75 D (min. – -

1,32; maks. – 1,14) atitinkamai. Vidurkių skirtumas tarp grupių

reikšmingai skyrėsi kiekvienu stebėsenos laikotarpiu (pirmąją parą

po operacijos, praėjus 2–3 savaitėms, p<0,05; 6 ir 12 mėnesių po

operacijos, p<0,001). Antros grupės tiriamiesiems, suskirsčius  į

pogrupius pagal astigmatizmo kryptį, operacijos sukelto astigma-

tizmo, apskaičiuoto atimties būdu, vidurkiai pogrupiuose nesisky-

rė. Abiejuose tiriamųjų pogrupiuose astigmatizmo vidurkių skirtu-

mai buvo statistiškai reikšmingi, lyginant vidurkius iki operacijos ir

po operacijos kiekvienu stebėsenos laikotarpiu, t. y. astigmatizmas

reikšmingai sumažėjo po operacijos. Pirmos grupės tiriamiesiems,

kuriems pjūvis buvo susiūtas (65,79 proc.) arba nesiūtas, tiek iki

operacijos, tiek kiekvienu stebėsenos laikotarpiu po operacijos es-

minio skirtumo tarp astigmatizmo vidurkių nebuvo. Tačiau pirmąją

parą po operacijos, kai kataraktos pjūvis buvo susiūtas, nustatytas

reikšmingas (p<0,05) keratometrinio astigmatizmo padidėjimas, ly-

ginant su ikioperaciniu astigmatizmu. Praėjus 2–3 savaitėms po ope-

racijos, astigmatizmas, kai pjūvis buvo susiūtas, reikšmingai suma-

žėjo, lyginant su pirmąją parą po operacijos buvusiu astigmatizmu

(keratometrinis astigmatizmas – p<0,001, Naeser – p<0,05). Tai

gali būti paaiškinama tik siūlės sąlygotu poveikiu ragenos gaubtu-

mui, kuris, esant mažiems pjūviams, yra laikinas, todėl, dar nepaša-

linus siūlės (vertinant praėjus 2-3 savaitėms po operacijos), astig-

matizmas reikšmingai sumažėjo. Abiejose tiriamųjų grupėse, pra-

ėjus 12 mėnesių po kataraktos operacijos, tarp tiriamųjų amžiaus ir

ikioperacinio astigmatizmo pokyčio (operacijos sukelto astigma-

tizmo) ryšio nenustatyta.

IÐVADOS

1. Praėjus 24 mėnesiams po kataraktos operacijos,

 

regos aštrumas

ir kontrastinis jautrumas buvo reikšmingai didesni tiriamųjų,

kuriems implantuoti sulankstomi statų optinės dalies kraštą tu-

rintys intraokuliniai lęšiai, lyginant su tiriamaisiais, kuriems

implantuoti kietieji intraokuliniai lęšiai, turintys apvalų opti-

nės dalies kraštą. Tiriamiesiems, kuriems implantuoti kietieji

intraokuliniai lęšiai, nustatytas reikšmingas regos aštrumo ir

kontrastinio jautrumo sumažėjimas esant aukštiems ir žemiems

erdviniams dažniams.

2. Užpakalinės kapsulės drumsčių susidarymas nepriklausė nuo

tiriamųjų amžiaus (50-80 metų), lyties, lęšiuko drumsčių tipo

bei jų intensyvumo.

3. Implantavus statų optinės dalies kraštą turinčius sulankstomus

intraokulinius lęšius (akrilinius hidrofobinius arba silikoninius),

užpakalinės kapsulės drumsčių susidarymas buvo reikšmingai

mažesnis nei implantavus apvalų optinės dalies kraštą turinčius

kietuosius intraokulinius lęšius.

4. Užpakalinės kapsulės drumsčių susidarymas centrinėje dalyje

po 24 mėnesių buvo reikšmingai mažesnis implantavus sulanks-

tomus silikoninius intraokulinius lęšius, lyginant su sulanksto-

maisiais akriliniais hidrofobiniais intraokuliniais lęšiais. Užpa-

kalinės kapsulės drumsčių susidarymo skirtumų, implantavus

skirtingo dizaino (trijų dalių arba vienalyčius) akrilinius hidro-

fobinius intraokulinius lęšius, nustatyta tik po 12 mėnesių. Nu-

statyta atvirkštinė priklausomybė tarp užpakalinės kapsulės

drumstumo indekso bei priekinės kapsulės, esančios ant lęšio

optinės dalies, ploto implantavus akrilinius hidrofobinius in-

traokulinius lęšius.

5. Mažiausias priekinės kapsulės drumstumo laipsnis nustatytas

implantavus akrilinius hidrofobinius lęšius. Priekinio kapsulo-

reksio ploto kitimas (mažėjimas arba didėjimas) priklausė tiek

nuo implantuoto intraokulinio lęšio dizaino, tiek ir nuo medžia-

gos. Stebėsenos laikotarpiu priekinio kapsuloreksio ploto po-

kytis tirtųjų grupėse reikšmingai nesiskyrė.

6. Nustatytas reikšmingas ir stabilus (išliekantis 12 mėnesių po

operacijos) ikioperacinio astigmatizmo sumažėjimas koregavus

jį stipriajame ragenos meridiane tiek vienu kataraktos pjūviu,

tiek dviem (pagrindiniu kataraktos ir papildomu, padarytu me-

ridiane, esančiame 180° kampu nuo pagrindinio pjūvio). Dviem

ragenos pjūviais, padarytais stipriajame ragenos meridiane, pa-

siektas reikšmingai didesnis ikioperacinio astigmatizmo suma-

žėjimas nei padarius vieną pjūvį (0,72±0,28 D ir 0,21±0,21 D

atitinkamai, p<0,001). Astigmatizmo koregavimo skirtumo pri-

klausomai nuo ikioperacinio astigmatizmo krypties ir katarak-

tos pjūvio hermetizavimo būdo, nenustatyta.

Disertacijos