Retas miopatijos diferencines diagnostikos atvejis

V. Infekcinës ligos

1. Virusai (adeno, koksaki, citomegalo, echo, Epðtein-Baro, B ir C hepatito, ÞIV, A ir B gripo, tymø,

raudonukës, Varicella-zooster ir kt.)

2. Grybeliai (kandida, kriptokokus ir kt.)

3. Parazitai (echinikokai, trichinelos, toksoplazmos, riketsijos, mikrosporidijos, ðistosomos ir kt.)

4. Bakterijos (stafilokokai, streptokokai, borelijos, klostridijos, tuberkuliozës mikobakterijos, enterokokai, proteus,

riketsijos, mikoplazmos ir kt.)

5. Sarkoidozë

VI. Navikai

1. Paraneoplastinis sindromas

2. Raumenø karcinoidas

VII. Neurologinës ligos

1. Miastenija (Miastenia gravis) ir miasteniniai sindromai:

a) Eaton-Lambert miasteninis sindromas

b) ágimti miasteniniai sindromai

c) kiti miasteniniai sindromai

2. Motoneuronø ligos:

a) spinalinës amiotrofijos

b) ðoninë amiotrofinë sklerozë

3. Polineuropatijos:

a) paveldimos (Charcot-Marie liga)

b) ágytos (alkoholinë, diabetinë, kitos metabolinës polineuropatijos, Guillain-Barre sindromas ir kt.)

4. Raumenø distrofijos:

a) Duchenne ir Beckerio

b) juosmens-peèiø lanko raumenø distrofijos (Erbo)

c) Landouzy-Dejerine arba veido-mentës-þasto

d) kitos raumenø distrofijos

e) Kuðingo liga

f) Adisono liga

g) hiperaldosteronizmas

h) karcinoidinis sindromas

3. Kitos ligos:

a) ligos, sukëlusios inkstø funkcijos nepakankamumà

b) elektrolitø (K, Na, Ca, P, Mg) pusiausvyros sutrikimai

c) ligos, sukëlusios kepenø funkcijos nepakankamumà

d) malabsorbcijos sindromas

Retas miopatijos diferencinës diagnostikos atvejis

MEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 5

---

492

hormonas turi bûti tiriamas visais neaiðkios kilmës

miopatijos atvejais (2 lentelë) (5, 8, 14, 15). Paþy-

mëtina, kad autoimuniniu tireoiditu serganèiam ligoniui

gali bûti randama antinukleariniø antikûnø (ANA)

arba antikûnø prieð DNR.

Ligoniai, kuriems autoimuninis tireoiditas komp-

likavosi hipotireoze ir antrine miopatija, gydomi le-

votiroksinu. Tik tuomet, kuomet raumenø biopsijos

metu nustatoma polimiozitui bûdingø pakitimø, á gy-

dymo schemas átraukiami gliukokortikoidai. Daþ-

niausiai ligos simptomai regresuoja per 12 mënesiø.

Pirmiausia iðnyksta buvæ raumenø fermentø ir EMG

pokyèiai, o raumenø silpnumas praeina vëliausiai (16).

Taèiau ne visiems ligoniams histologiniai raumenø

pakitimai iðnyksta. Iðtyrus raumenø bioptatà 20 li-

goniø, sirgusiø autoimuniniu tireoiditu, kuris komp-

likavosi hipotireoze ir miopatiniu sindromu, prieð gy-

dymà ir praëjus 12 mënesiø po gydymo, nustatyta, kad

net 30 proc. ligoniø histologiniai pakitimai raumenyse

gydant iðliko (17). Taigi skydliaukës hormonø stygius

gali nulemti negráþtamus struktûrinius raumenø skai-

dulø pakitimus.

Skersaruoþiø raumenø paþeidimo mechanizmai,

kuomet stinga skydliaukës hormonø, nëra pakankamai

iðtirti. Þinoma, kad skydliaukës hormonai svarbûs

nervo ir raumens jungties funkcijai, raumenø skaidulø

augimui ir jø diferenciacijai, metabolizmui. Hipoti-

reozës metu gali bûti paþeidþiamas raumuo arba nervo

ir raumens jungtis (8, 10).

Iðvados

Hipotireozë gali sukelti miopatiná sindromà. Ligos

simptomai pasireiðkia laipsniðkai. Hipotireozës sàly-

gotà miopatijà tenka skirti nuo sisteminës jungiamojo

audinio ligos. Skydliaukës funkcijà reikia tirti visiems

ligoniams, kuriems miopatijos kilmë neaiðki.