17. Traukulių gydymas ir profilaktika
17.1. Kai tik įmanoma punktuoti veną, suleisti magnio sulfatą:
17.1.1. pradinė dozė – 4g į/v lėtai per 5–10 minučių (A lygio rekomendacija);
17.1.2. palaikomoji dozė 1–2 g/val. greičiu su kristaloidų infuzija, tęsiama bent 24 val. po paskutiniojo traukulių priepuolio (A lygio rekomendacija).
17.2. Kai traukuliai kartojasi, į veną sušvirkšti papildomą smūginę 2–4 g magnio sulfato dozę; (A lygio rekomendacija).
17.3. Jei yra oligurija (diurezė <100 ml/4 val.), reikia sumažinti palaikomąją magnio sulfato dozę iki 0,5 g/val. arba nustatyti magnio koncentraciją kraujo serume. Terapinė prieštraukulinė magnio koncentracija kraujo serume – 0,75–1,25mmol/l. Kai magnio sulfatas leidžiamas į veną, reikia stebėti girnelės refleksą, kvėpavimo dažnumą, diurezę.
17.4. Magnio sulfato perdozavimas:
17.4.1. kai magnio koncentracija kraujo serume 3,5–5,0 mmol/l, išnyksta giliųjų sausgyslių refleksai. Jei nėra giliųjų sausgyslių refleksų, magnio sulfatas nebeleidžiamas tol, kol jie atsiras;
17.4.2. kai magnio koncentracija kraujo serume 5,0–6,5 mmol/l, prasideda raumenų paralyžius, vangi kvadriplegija, slopinamas ir sustoja kvėpavimas;
17.4.3. kai magnio koncentracija kraujo serume didesnė >7,5mmol/l – pailgėja QRS kompleksas ir įvyksta visiška atrioventrikulinė blokada;
17.4.4. magnio koncentracijai kraujo serume passiekus 12,5 mmol/l, sustoja širdis.
17.5. Atsiradus magnio sulfato perdozavimo požymių, suleisti kalcio glukonatą (1g i/v per 10 min.). Sustojus kvėpavimui, pacientė intubuojama ir pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija.
17.6. Jei traukuliai ir toliau kartojasi:
17.6.1. vieną kartą suleisti diazepamo (10mg i/v) ar tiopentalio (50mg i/v) – negalima šių vaistų kartoti, nes dėl pakartotinių dozių didėja motinų mirtingumas (A lygio rekomendacija);
17.6.2. priepuoliai nutraukiami miorelaksantais, moteris intubuojama, dirbtinai ventiliuojami plaučiai.
100>
Dostları ilə paylaş: |