Preeklampsija

18. Antihipertenzinis gydymas

18.1. Indikacija – sunki hipertenzija: AKS >160/100 mm Hg.

18.1.1. Labetalolis – pradinė dozė – 20 mg i/v, dozę galima didinti kas 10 minučių iki 40 ar 80 mg. Maksimali kumuliacinė dozė 300 mg. Skubiai korekcijai labetalolis tinka ir tabletėmis per os (A lygio rekomendacija).

18.1.2. Nifedipinas – 5–10 mg per os - efektas po 5-10 min. Dėl staigios hipotenzijos rizikos nifedipiną duoti po liežuviu nerekomenduojama (A lygio rekomendacija).

18.1.3. Natrio nitroprusidas: 0,5–10 mg/kg/min. infuzija naudojama tik ypač sunkiai koreguojamos hipertenzijos atveju, kai hemoragijos į smegenis grėsmė ypač didelė, o kiti medikamentai neefektyvūs. Medikamentas gali būti panaudotas tik pacientei, gydomai intensyvios terapijos skyriuje.

18.1.4. Nitroglicerinas leidžiamas į veną infuzijos būdu po 0,5–5,0mg/kg/min. Veikimo trukmė 3–5 min. Nitroglicerinas gali būti panaudotas, kai preeklampsija komplikuota plaučių pabrinkimu. Plėsdamas venas, nitroglicerinas mažina sistolinį tūrį ir blogina placentinę kraujotaką, todėl kitais atvejais jo naudoti nereikia.

18.2. Komplikacijos

18.2.1. kraujo išsiliejimas į smegenis;

18.2.2. aspiracija skrandžio turiniu į plaučius;

18.2.3. plaučių edema;

18.2.4. placentos atšoka ir vaisiaus žūtis;

18.2.5. HELLP sindromas ir jam būdingos komplikacijos (žr. HELLP sindromas);

18.2.6. ūminis inkstų nepakankamumas;

18.2.7. diseminuota intravazalinė koaguliacija;

18.2.8. nėščiosios trauma;

18.2.9. komplikacijos, įvykstančios dėl nepagrįstai skubaus gimdymo užbaigimo, nestabilizavus moters būklės;

18.2.10. akių tinklainės atšoka.