Preeklampsija

28.1. Lėtinė hipertenzija (TLK-O10) – tai padidėjęs AKS, nustatytas dar iki nėštumo arba iki 20 nėštumo savaičių.

28.2. Lietuvoje lėtine hipertenzija serga apie 5 proc. nėščiųjų.

29. Klasifikacija

29.1. Lėtinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė:

29.1.1. Pirminė hipertenzija – padidėjęs AKS nustatytas dar iki nėštumo ir tyrimais yra pagrįsta pirminės hipertenzijos diagnozė.

29.1.2. Antrinė hipertenzija – žinoma, kad hipertenzijos priežastis yra kitų organų ir (arba) sistemų susirgimas. Antrinė hipertenzija gali būti dėl:

29.1.2.1. inkstų ligų:

29.1.2.1.1. glomerulonefrito;

29.1.2.1.2. intersticinio nefrito;

29.1.2.1.3. neuropatijos;

29.1.2.1.4. policistinės inkstų ligos;

29.1.2.1.5. transplantuoto inksto;

29.1.2.1.6. renovaskulinių anomalijų;

29.1.2.2. kolagenozių:

29.1.2.2.1. raudonosios vilkligės;

29.1.2.2.2. mazginio periarterito;

29.1.2.2.3. sklerodermijos;

29.1.2.3. endokrininių ligų:

29.1.2.3.1.diabetinės nefropatijos;

29.1.2.3.2. tireotoksikozės;

29.1.2.3.3. hyperaldosteronizmo;

29.1.2.3.4. Kušingo ligos;

29.1.2.3.5. feochromacitomos;

29.1.2.4. kraujagyslių ligų:

29.1.2.4.1. aortos koarktacijos;

29.1.2.4.2. vaskulitų.

29.1.3. Antrinės hipertenzijos diagnozė turi būti pagrįsta atitinkamos srities specialisto konsultacija.