4. Nėščiųjų hipertenzijos ir preeklampsijos priežiūra ir gydymas
4.1. Ambulatorinė priežiūra. Sergančiosios lėtine ar nėščiųjų hipertenzija gali būti prižiūrimos ambulatoriškai:
4.1.1. matuojamas AKS (rekomenduojama AKS matuoti bent kartą per dieną);
4.1.2. šlapimo tyrimas atliekamas kiekvieno apsilankymo metu;
4.1.3. matuojamas gimdos dugno aukštis. Jei gimdos dugnas auga nepakankamai (gimdos dugno aukštis 2–3 cm žemesnis už atitinkamos nėštumo savaitės vidurkį arba gimdos dugnas nustojo augti, atliekamas ultragarsinis tyrimas);
4.1.4. ultragarsu nustačius, kad vaisius auga nepakankamai, reikia įvertinti vaisiaus ir gimdos kraujotaką, ištirti vaisiaus biofizinį profilį;
4.1.5. antihipertenziniais vaistais gydoma tik lėtinė hipertenzija. Esant nėščiųjų hipertenzijai, antihipertenziniais vaistais gydoma tada, kai AKS didesnis nei 160/110 mmHg (A lygio rekomendacija). Gydant nėščiųjų hipertenziją antihipertenziniais vaistais, kai AKS <160/110 mmHg, preeklampsijos ir perinatalinės žūties tikimybė nesumažėja (A lygio rekomendacija);
4.1.6. nėra įrodyta, kad hospitalizavus hipertenzija sergančią nėščiąją galima pasiekti geresnių rezultatų, nei prižiūrint ją dienos stacionare ar ambulatoriškai;
4.1.7. hipertenzija sergančios nėščiosios gali būti prižiūrimos ambulatoriškai iki gimdymo termino.
4.2. Gydymas stacionare:
4.2.1. indikacijos:
4.2.1.1. preeklampsija;
4.2.1.2. nėščiųjų ir lėtinė nėštumo komplikuota hipertenzija, kai AKS >160/110mmHg.
4.2.2. priežiūra:
4.2.2.1. tausojantis režimas;
4.2.2.2. išgeriamų skysčių kiekis neribojamas;
4.2.2.3. neįrodyta druskos kiekio ribojimo nauda (A lygio rekomendacija);
4.2.2.4. stebima, ar nėra sunkios preeklampsijos klinikinių požymių.
4.3. Laboratoriniai tyrimai hospitalizavus:
4.3.1. hipertenzijos atveju – šlapimo ir klinikinis kraujo tyrimas;
4.3.2. preeklampsijos atveju:
4.3.2.1. klinikinis kraujo tyrimas;
4.3.2.2. paros šlapimas bendram baltymo kiekiui nustatyti;
4.3.2.3. kepenų fermentų kiekis;
4.3.2.4. koaguliograma ir D dimerų koncentracija kraujo serume (padidėjus D dimerų koncentracijai (norma <0,5 mg/l) labai tikėtina, jog prasidės HELLP sindromas);
4.3.2.5. biocheminis kraujo tyrimas (bilirubino, šlapalo ir kreatinino koncentracija kraujo serume), įtariant kepenų ir (ar) inkstų funkcijos nepakankamumą (kai padidėjęs kepenų fermentų kiekis, sumažėjusi diurezė ir/arba yra kitų klinikinių požymių).
4.3.3. Lengvos preeklampsijos atveju laboratoriniai tyrimai kartojami kartą per savaitę, o sunkios preeklampsijos atveju – 2–3 kartus per savaitę.
Dostları ilə paylaş: |