Smurto prieš vaikus diagnostikos metodinės rekomendacijos

Seksualinio smurto požymiai, pasireiškiantys vaiko elgesio pokyčiais (jaunesni nei 10 metų vaikai):

• 
  Neatitinkančios amžiaus seksualinės žinios;
  
• 
  Neįprastas domėjimasis seksualiniais temomis;
  
• 
  Piešiniai su seksualinėmis detalėmis, simboliais;
  
• 
  Seksualinė veikla žaidimuose;
  
• 
  Pasiūlymai kitiems dalyvauti seksualinėje veikloje;
  
• 
  Seksualiai agresyvus elgesys;
  
• 
  Ypatingai intensyvi masturbacija, masturbavimasis kitiems stebint;
  
• 
  Seksualiai gundantis elgesys;
  
• 
  Savo kūno demonstravimas kitiems;
  
• 
  Ypatingai daug kalba seksualinėmis temomis;
  
• 
  Siekia fizinio kontakto su suaugusiais;
  

Manoma, kad šie padidėjusio seksualumo požymiai yra didelio seksualinio smurto tikimybės rodiklis.

Vyresniems vaikams:

• 
  netvarkingas seksualinis gyvenimas;
  
• 
  prostitucija;
  
• 
  lytinio identiteto formavimosi sutrikimai;
  
• 
  intymumo baimė.
  

Kiti emociniai ir elgesio požymiai yra nespecifiški. Jų buvimas leidžia įtarti problemas vaiko šeimoje ar artimiausioje aplinkoje. Tai gali būti įvairių rūšių smurtas, taip pat ir seksualinis.

• 
  Ypatingai paklusnus elgesys.
  
• 
  Atsisakymas kasdieninės veiklos, kurią vaikas mėgo.
  
• 
  Didelis nepasitikėjimas visais, ypač svarbiais vaikui asmenimis.
  
• 
  Perdėta artumo ir fizinio kontakto baimė.
  
• 
  Pasitraukimas iš socialinės veiklos.
  
• 
  Dėmesio koncentravimo sunkumai mokykloje.
  
• 
  Priešinimasis fizinei apžiūrai
  
• 
  Konkretaus asmens baimė ar baimė likti vienam su tam tikru asmeniu.
  
• 
  Depresinė simptomatika, suicidiniai bandymai.
  
• 
  Staigus mokymosi rezultatų pablogėjimas.
  
• 
  Agresyvus elgesys.
  
• 
  Apetito sutrikimai.
  
• 
  Miego sutrikimai, naktiniai košmarai, baimė eiti miegoti.
  
• 
  Padidėjęs baimingumas.
  
• 
  Elgesio regresas.
  
• 
  Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis.
  
• 
  Potrauminio streso sutrikimas.
  
• 
  Vaikai elgiasi nevaikiškai, pvz.: mergaitė imasi namų šeimininkės vaidmens, primygtinai siūlo sutvarkyti gydytojo kabinetą.
  

Dažnai šeima, kurioje vaikas patiria seksualinį smurtą, kaip ir fizinio smurto atveju, būna uždara, izoliuota nuo visuomenės, turi tvirtas išorines ribas, tuo tarpu vidinių ribų nėra, šeimos narių vaidmenys susimaišę.

Dažnai anksčiau patyrę seksualinį smurtą vaikai ir vėliau dažnai tampa smurto aukomis - jiems sunku priešintis, jie išmoksta aukos rolės - išmoktas bejėgiškumas, netikėjimas savo jėgomis, galimybe pasipriešinti smurtautojui.

Anamnezės rinkimas

Jeigu gydytojui kyla įtarimas dėl galimo seksualinio smurto, jis turi nuspręsti, ar tikslinga jam dabar rinkti informaciją iš vaiko apie galimą seksualinį smurtą.

Tikslinga vaiko klausti apie buvusį seksualinį smurtą, jeigu:

• 
  vaikas pats nori papasakoti apie tai, pradeda pasakoti ar užsimena apie smurtą. Tokia situacija reiškia, kad vaikas pasitiki gydytoju, pasirengęs papasakoti jam skausmingus dalykus. Vaiko neišklausius, jis gali prarasti pasitikėjimą visais suaugusiais žmonėmis, daugiau niekam nepasakoti apie buvusį smurtą;
  
• 
  vaikas niekam nėra pasakojęs apie patirtą seksualinį smurtą ir reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, norint apsaugoti vaiką nuo tolimesnio smurto;
  
• 
  anamnezės duomenys reikalingi, norint neatidėliotinai skirti gydymą, be kurio kyla grėsmė paciento sveikatai arba gyvybei.
  

Netikslinga vaiko klausti apie buvusią seksualinį smurtą, jeigu:

• 
  vaikas labai nerimastingas, baimingas, nepasitiki gydytoju. Tokiais atvejais mažai tikėtina, kad vaikas suteiks patikimos informacijos, apklausa gali papildomai traumuoti vaiką.
  
• 
  pacientas neseniai pasakojo kitiems specialistams apie buvusį seksualinį smurtą. Kiekviena pakartotinė apklausa gali vėl traumuoti vaiką, dėl nuolatinių klausimų uždavimų apie smurtą medikai gali būti apkaltinti, kad įteigė vaikui seksualinio smurto buvimo faktą. Šiais atvejais reikiamus duomenis tikslinga sužinoti iš medicininių dokumentų ar žodinių kitų specialistų pranešimų, o klausti vaiko tik tų duomenų, kurie būtini diagnozei patikslinti ar gydymui.
  
• 
  vaikas jaunesnis nei 7 m., specialistas neturi patirties ar pasirengimo vaikų seksualinio smurto srityje.
  

Pokalbio ypatumai su vaiku, patyrusiu seksualinį smurtą

Dažnai vaiko žodžiai apie patirtą seksualinį smurtą yra svarbiausieji duomenys, kuriais remiantis galima nustatyti seksualinio smurto faktą. Todėl labai svarbu tinkamai bendrauti su vaiku, kuris pasakoja apie patirtą smurtą. Tada ne tik bus įmanoma surinkti daugiau anamnezės žinių, reikalingų gydymui, bet ir pats pokalbis padės vaikui geriau jaustis, pasitikėti suaugusiais, toliau vaikas geriau bendradarbiaus su medicinos ir kitais specialistais.

Pokalbio metu:

• 
  reikia stengtis neparodyti, kad žinia apie seksualinį smurtą šokiravo ar sukrėtė specialistą. Vaikas mediko reakciją gali suprasti taip, kad jam baisu ir nemalonu kalbėti apie smurtą ir toliau nepasakoti apie tai;
  
• 
  negalima pokalbio atidėti vėlesniam laikui, sakant pacientui, kad nėra laiko, geriau jam pakalbėti su kitu žmogumi ir pan. Tokiu atveju vaikas gali prarasti pasitikėjimą suaugusiais ir daugiau niekam nebepasakoti apie patirtą smurtą, todėl bus prarasta galimybė suteikti vaikui pagalbą;
  
• 
  reikia kalbėtis, kitiems specialistams ar pacientams nedalyvaujant pokalbyje;
  
• 
  vaikas geriau jausis, jeigu jis ir medikas sėdės, abiejų akys bus panašiame lygyje;
  
• 
  neverbaliai rodyti, kad aktyviai klausotės: žiūrėti į pacientą, pokalbio metu stengtis nedaryti įrašų, palinkti paciento link, rodyti, kad išgirdote jo žodžius, sakydami - taip ir pan.;
  
• 
  neverbaliai ir verbaliai parodyti, kad suprantate ir matote vaiko emocines reakcijas - „aš suprantu, kad tau dabar liūdna, tu nerimauji“;
  
• 
  pagirti vaiką, kad jis papasakojo apie patirtą smurtą;
  
• 
  pasakyti vaikui, kad jis nekaltas dėl to, kas atsitiko. Nekaltinti, nesmerkti, nemoralizuoti vaiko.
  
• 
  sąžiningai atsakyti į vaiko užduodamus klausimus;
  
• 
  neduoti vaikui nerealių pažadų („tikrai daugiau taip niekada neatsitiks" ir pan.);
  
• 
  suprantamais žodžiais vaikui paaiškinti, kas vyks toliau: kur pranešta apie seksualinį smurtą, kokie bus reikalingi tyrimai ir pan.
  

Apie labai tikėtiną ir tikėtiną įtarimą, kad vaikas patyrė seksualinį smurtą, pranešama raštu. Esant mažai tikėtinam įtarimui, kviečiami konsultantai - psichikos sveikatos specialistai, socialinis darbuotojas ar kiti reikalingi specialistai.

Somatinis tyrimas

Jeigu įtariamas seksualinis smurtas įvyko daugiau nei prieš 3 paras ir nėra sužeidimų, reikalaujančių neatidėliotino gydymo, nebūtina nedelsiant atlikti išsamų somatinį tyrimą. Somatinis tyrimas turi būti atliekamas ne vėliau kaip po 1 darbo dienos po įtarto smurto. Turi būti atliekamas taip, kad vaikas nebūtų papildomai traumuojamas. Prieš tyrimą turi būti paaiškinama, kas bus daroma, tyrimo tikslas, atsižvelgiant į vaiko kognityvinius sugebėjimus. Somatinio tyrimo metu, jeigu vaikas pageidauja ar gydytojas mano, kad tai bus naudinga, gali dalyvauti artimas vaikui suaugęs asmuo, kuris nėra įtariamas smurtavęs. Atliekant somatinį tyrimą, svarbi tiriančiojo asmens lytis. Kadangi prievartautojai dažniausiai būna vyrai, todėl vaikai gali bijoti ir nerimauti, kai juos tiria gydytojas vyras, taip pat berniukams nerimą gali sukelti, jeigu gydytoja yra moteris. Į tai reikia atsižvelgti sprendžiant, kas apžiūrės vaiką. Mokyklinio amžiaus vaiko galima paklausti, kaip jam būtų geriau, ar apžiūrą atliktų vyras ar moteris.

Atliekamas įprastinis pediatrinis klinikinis ištyrimas, įvertinant vaiko raidą, elgesį, psichinę būklę.

Medicininėje kortelėje turi atsispindėti:

• 
  vaiko gimimo istorija (motinos nėštumas, gimdymas);
  
• 
  ankstyva vystymosi raida;
  
• 
  paskutiniai susirgimai, hospitalizacijos, operacijos, traumos;
  
• 
  ankstesni tyrimai;
  
• 
  paauglėms: menstruacijų ciklas, rūkymas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, seksualinis gyvenimas;
  
• 
  paskutinis įvykis, kas atsitiko;
  
• 
  apžiūra (vulvos sužalojimai) ir skausmai, dizurija, šlapimo takų infekcijos, antrinė
  enurezė, dieninis šlapimo nelaikymas, išorinių lytinių organų niežulys, skausmas ar kraujavimas, išangės skausmai, kraujavimas ar nemalonūs pojūčiai, viduriavimai, vidurių užkietėjimai ar skausmingas tuštinimasis, išmatų nelaikymas, vėmimas, kiti skausmai ar sužalojimai;
  
• 
  elgesio pokyčiai: miego, valgymo sutrikimai, pyktis, depresinė nuotaika, baimės.
  

Renkant medicininę anamnezę, gali dalyvauti ir mama, ir vaikas. Paauglius apklausti rekomenduojama be tėvų. Tėvai gali būti apklausiami norint gauti informaciją apie šeimą, šeimos narius ar kitus artimus žmones, kokius terminus vaikas naudoja, įvardinant kūno dalis. Vaikas to neturėtų girdėti.

Atliekant apžiūrą ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tas vietas, kurios gali būti susijusios su seksualiniu smurtu – burną, burnos ertmę, krūtinę, išorinius lytinius organus, tarpvietę, sėdmenis, išangę. Nustačius ar įtarus išangės patologiją, sėdmenų pažeidimus, būtina chirurgo ar vaikų chirurgo konsultacija.

Mergaitėms nustačius bet kokios kilmės išorinių lytinių organų sužalojimą ar įtariant smurtą, būtina gydytojo akušerio ginekologo konsultacija.

Teismo medicininis ištyrimas turi būti atliekamas neatidėliotinai, jeigu įtariamas seksualinis smurtas įvyko anksčiau nei prieš 72 valandas. Naudinga suderinti medicininę vaiko apžiūrą ir teismo medicininę apžiūrą, tuo būdu galima sumažinti vaiko apžiūrų ir apklausų skaičių, išvengiamas pakartotinis vaiko traumavimas.

V. SKYRIUS

TEISINIAI SMURTO PRIEŠ VAIKĄ ASPEKTAI
1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas, ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurios 19 straipsnis numato, kad šalis siekdama apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Gerinant vaikų teisinę apsaugą, 1996 m. kovo 14 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame nustatytos pagrindinės vaiko teisės, laisvės bei pareigos, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausiosios garantijos. Šis įstatymas reguliuoja vaiko elgesio kontrolės bei jo atsakomybės pagrindines sąlygas, nustato tėvų ir kitų fizinių, juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo aktualūs straipsniai, vaikų prievartos atvejais:

43 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos

2. Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

3. Vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, smurto ar kito blogo elgesio, turi būti suteikta reikalinga pagalba, kad jis galėtų susigrąžinti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos ir reintegruotis į socialinę aplinką.

44 straipsnis. Vaiko apsauga nuo alkoholinių gėrimų bei rūkymo

1. Vaikams turi būti ugdoma nuostata prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą. Vaikams draudžiama dirbti darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gaminimu arba realizavimu.

2. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą į girtavimą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

45 straipsnis. Vaiko apsauga nuo narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai veikiančių priemonių bei medžiagų vartojimo

2. Už vaiko įtraukimą į narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai organizmą veikiančių priemonių bei medžiagų vartojimą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatyme (toliau – Baudžiamasis kodeksas), patvirtintame 2000 m. rugsėjo 26 d., aktualūs šie straipsniai, vaikų seksualinės prievartos atvejais:

149 straipsnis. Išžaginimas

1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Už mažamečio vaiko išžaginimą numatyta bausmė yra nuo penkerių iki penkiolikos metų, už nepilnamečio asmens išžaginimą – nuo trejų iki dešimties metų.

150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas

1. Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Už mažamečio vaiko seksualinį prievartavimą bausmė yra nuo trejų iki trylikos metų, už nepilnamečio asmens seksualinį prievartavimą — nuo dviejų iki dešimties metų.

151 straipsnis. Privertimas lytiškai santykiauti

1. Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Bausmė už nepilnamečio privertimą lytiškai santykiauti, yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

151¹ straipsnis. Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą.

1. Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas ar asmuo, turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas

1. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

152¹ straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas

1. Pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas

1. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas:

47 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo

1. Už vaiko skatinimą ar prievartavimą dalyvauti seksualinėje veikloje, panaudojimą prostitucijai arba įtraukimą į prostituciją, panaudojimą pornografijai, taip pat gaminant ar platinant pornografinius leidinius ar kitokius pornografinio ar erotinio pobūdžio dalykus taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Kitos seksualinės prievartos formos. Prie seksualinės prievartos yra priskiriama ir visos komercinio seksualinio išnaudojimo formos. Dažniausiai sutinkamos formos:

• 
  prostitucija;
  
• 
  prekyba moterimis ar vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais;
  
• 
  asmenų išnaudojimas pornografinės literatūros ir filmų kūrimui.
  

Baudžiamasis kodeksas numato:

162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai

2. Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos

3. Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

308 straipsnis. Įtraukimas į prostituciją

3. Tas, kas verbavo, vertė užsiimti prostitucija ar bet kokiu būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

309 straipsnis. Disponavimas pornografinio turinio dalykais

1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai susiję su smurtu prieš vaiką:

158 straipsnis. Vaiko palikimas

Tėvas, motina ar globėjas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, palikęs negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros norėdamas juo atsikratyti, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

159 straipsnis. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką

Tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

160 straipsnis. Vaiko įtraukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones

Tas, kas įtraukė vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

160 straipsnis. Vaiko įtraukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas

Tas, kas įtraukė vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

161 straipsnis. Vaiko įtraukimas girtauti

1. Tas, kas įtraukė vaiką girtauti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas nugirdė vaiką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai

1. Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis

Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

VI. SKYRIUS

SMURTO APLINKYBIŲ ĮTAKA VAIKUI

Smurtas sukelia daugelį trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių, sutrikdo normalią vaiko asmenybės raidą. Atlikta nemažai tyrimų, kurie analizuoja veiksnius, sąlygojančius vaikystėje patirto smurto traumos simptomų intensyvumą ir trukmę, kai prievartautojas yra reikšmingas ir artimas vaikui asmuo, kartais sunku suvokti, kad tarpusavio santykiai yra pagrįsti smurtu.

Kodėl vaikai nesako, kad yra išnaudojami?

• Vaikas nieko, nesako, nes nenori, kad skriaudikui, kuris yra pažįstamas ir artimas žmogus, nutiktų kas blogo.

• 
  Skriaudžiami vaikai prisiriša prie suaugusiųjų, net tų, kurie juos išnaudoja.
  
• 
  Prievartautojai ir sau, ir vaikui bando įteikti, kad jie nedaro to, ką iš tiesų daro.
  
• 
  Vaikai taip pat stengiasi apsimesti ir sau paneigti, kad patiria tai, ką patiria.
  
• 
  Gali bijoti prievartautojo, vaikui yra grasinama, liepiama viską laikyti paslaptyje.
  
• 
  Vaikas bijo, kad niekas nepatikės jo pasakojimu. Bijo, kad jo gali nemylėti.
  
• 
  Bijo bendraamžių reakcijos.
  
• 
  Vaikas bijo, kad visi sužinos, jo klausinės ir jis turės liudyti teisme.
  
• 
  Vaikas kaltina save patį dėl atsitikusios nelaimės, kad nesugebėjo apsiginti ir
  mano, kad kiti taip pat kaltins.
  
• 
  Jaučia gėdą dėl seksualinio smurto.
  
• 
  Berniukai auklėjami būti stipriais, nepažeidžiamais. Jie dažni nepasakoja, nes tai
  reikštų jų nesugebėjimą apsiginti patiems.
  
• 
  Vaikas gali nerasti tinkamų žodžių papasakoti apie patirtą smurtą.
  
• 
  Vaikas nesako, nes tiki, kad smurtas niekada daugiau nepasikartos.
  
• 
  Mano, kad jam niekas negali padėti.
  
• 
  Nežino, kam gali papasakoti.
  

Kodėl vaikai galų gale pasisako apie smurtą?

• 
  Smurto atvejų daugėja ar keičiasi jų pobūdis.
  
• 
  Vaikas gauna informacijos apie seksualinio smurto prevenciją ir išsiaiškina, kad
  tai, kas su juo daroma, yra blogai ir apie tai reikia pasisakyti.
  
• 
  Nors prievartautojas liepia vaikui laikyti paslaptyje, tačiau kartais vaikas gali pasigirti arba pasidalinti paslaptimi su geriausiu draugu, kuris apie tai pasako kitiems.
  
• 
  Jei vaiko jaunesnis brolis ar sesuo sulaukia amžiaus, kurio būdamas jis pats pirmą
  kartą patyrė seksualinį smurtą, ir jis nenori, kad broliui ar seseriai atsitiktų, tas
  pats.
  
• 
  Vaikas tampa paaugliu ir ima nekęsti smurto kaltininko mėginimų kontroliuoti
  jo/jos gyvenimą.
  
• 
  Mergaitės bijo pastoti.
  
• 
  Vaikui kyla šlapimo takų infekcija ar kita sveikatos problema, dėl kurios turi kreiptis į medikus.
  
• 
  Vaikas sutinka suaugusįjį, kuriuo pasitiki ir kuriam gali atsiverti.
  

Tačiau net ir gerai žinodamas asmeninio saugumo taisykles ir jų laikydamasis vaikas gali susidurti su tokia situacija gyvenime, kuriai nebus sugalvota taisyklė. Jis pats savarankiškai turės priimti sprendimą, kaip jam reikia elgtis. Todėl jūs turite išmokyti vaiką, kaip rasti tinkamiausią sprendimą susidariusioje situacijoje. Vaikui svarbu žinoti, jog jeigu jis nežino, kaip jam reikia pasielgti, jis visada gali ateiti ir pasiklausti suaugusio žmogaus, kuriuo pasitiki. Padėkite vaikui sudaryti žmonių sąrašą, į kuriuos galėtų kreiptis esant reikalui. Kiek yra tokių žmonių? Ar vaikas žino jų telefonus ar kaip juos surasti? Jei tokių žmonių, kurie galėtų vaikui padėti šalia nėra, kaip tada vaikas elgsis? Svarbu vaikui pasakyti, kad ir suaugęs žmogus ne visada gali vaikui padėti. Jeigu vienas žmogus iš sąrašo, kurį susidarė, negalės padėti, vaiką reikia mokyti, kad kreiptųsi į kitą žmogų. Galima pateikti nemokamų telefoninių konsultacijų sąrašą, taip sudarant vaikui pasitarti iškilus problemai.

Vaikams: neužtenka tik žinių, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Jiems reikia jūsų paramos ir palaikymo. Parodykite jam, kad pasitikite jo jėgomis spręsti iškilusius sunkumus. Skatinkite vaiko pasitikėjimą pačiu savimi.

VII SKYRIUS

PRANEŠIMAS APIE SMURTĄ PRIEŠ VAIKĄ

Specialistai ir institucijos, sužinoję apie netinkamą elgesį su vaiku, privalo pranešti vaiko teisių apsaugos skyriui ir/ar teisėsaugos institucijai. Nuostatos, įpareigojančios pranešti apie netinkamą elgesį su vaiku, numatytos šiuose pagrindiniuose teisės aktuose:

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse:

3.250 straipsnis. Vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita

1. Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme:

43 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos

4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuriam būtina pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai.

57 straipsnis. Kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė

3. Valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus.

Kituose teisės aktuose:

Lietuvos medicinos normos MN 114:2005 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.8 ir 11.9 punktuose numatyta, kad gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras privalo pranešti policijai apie sužeidimus šaltuoju ar šaunamuoju ginklu bei kitus smurtinius sužeidimus ir sužalojimus, o taip pat pranešti Vaikų teisių apsaugos tarnybai apie išaiškintus arba įtariamus smurto prieš vaikus ir vaikų apleistumo atvejus.

Lietuvos medicinos normos MN14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.6 punkte numatyta, kad šeimos gydytojas privalo pranešti policijai apie sužeidimus šaltuoju, šaunamuoju ginklu arba kitus smurtinius sužalojimus, įtariamą vaikų nepriežiūrą, vaikų ir globojamų asmenų smurtą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos medicinos normos MN 66:1999 „Gydytojas pediatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 6.12 punkte numatyta, kad vaikų ligų gydytojas (gydytojas pediatras) privalo nustatyta tvarka pranešti policijai ir vaiko teisių apsaugos bei socialinės pagalbos tarnyboms apie nustatytą ar įtariamą smurtą vaiko atžvilgiu ir jo nepriežiūrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ sveikatos priežiūros įstaiga informaciją apie pacientą pateikia savo iniciatyva ir be paciento sutikimo savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams pagal vaiko gyvenamąją vietą arba pagal sveikatos priežiūros įstaigos vietą nedelsiant esant būtinumui ginti vaiko teises ir interesus, taip pat esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 55/42/16 „Dėl informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, teikimo“ įpareigoja sveikatos priežiūros įstaigų vadovus užtikrinti, kad teritorinės policijos įstaigos budėtojas būtų nedelsiant telefonu informuotas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu.

1 priedas
PIRMINĖS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS

Eil. Nr.	Pavadinimas		Adresas		Kontaktai
ALYTAUS APSKRITIS
		VšĮ Alytaus poliklinika		Naujoji g. 48, Alytus		tel. [phone], 56 859, faks. 39 902, el. p. [e-mail]., www.apoliklinika.lt
		UAB „MediCa klinika“		Naujoji g. 76-50, Alytus		tel. [phone], el. p. [e-mail]., www.medicaklinika.lt
		VšĮ Alytaus r. savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras		Naujoji g. 48, Alytus		tel./faks. (8 315) 71 412, el. p. [e-mail]., www.pspc.lt
		VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centras		M. K. Čiurlionio g. 82, Druskininkai		tel. [phone], 53 944, faks. 53 702, el. p. [e-mail]., www.dpspc.lt
		UAB Lazdijų sveikatos centras		Kauno g. 8A, Lazdijai		tel. [phone], 51 524 tel./faks., el. p. [e-mail]
		VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras		M. K. Čiurlionio g. 61, Varėna		tel. [phone], faks. 53 765, el. p. [e-mail]., www.varenos-poliklinika.lt
		VšĮ Varėnos psichikos sveikatos centras		Vasario 16-osios g. 6-8, Varėna		tel. [phone], faks. 30 189, mob. [phone], el. p. [e-mail]
KAUNO APSKRITIS
	VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras		Žeimių g. 19, Jonava		tel. [phone], 69 027, 69 028, faks. 51 159, el. p. [e-mail]., www.jonavospspc.lt
	VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centras		Gedimino g. 118, Kaišiadorys		tel. [phone], faks. 60 162, el. p. [e-mail]., www.kaisiadoriupsc.lt
	VšĮ Kauno Centro poliklinika		Nepriklausomybės a.10, Kaunas		tel. [phone], 40 98 44; faks. 42 32 69, el. p. [e-mail]., [e-mail]., www.centropoliklinika.lt
	VšĮ Kauno Dainavos poliklinika		Pramonės pr. 31, Kaunas		tel. [phone], 40 39 93, faks. 45 15 75, el. p. [e-mail]., www.dainavospoliklinika.lt
	VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika		Savanorių pr. 369, Kaunas		tel./faks. (8 37) 31 16 81, tel. 40 14 52, 40 14 16, el. p. [e-mail].; www.kalnieciupoliklinika.lt
	VšĮ Kauno Šančių poliklinika		Juozapavičiaus pr. 72, Kaunas		tel. [phone], faks. 34 02 33, el. p. [e-mail].; www.sanciupoliklinika.lt
	VšĮ Kauno Šilainių poliklinika		Baltų pr. 7, Kaunas		tel. [phone], faks. 30 16 01, el. p. [e-mail].; www.silainiupoliklinika.lt
	VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras		Lietuvių g. 22, Kaunas		tel./faks. (8 37) 20 49 53, tel. 20 22 04, el. p. [e-mail].; www.pakaunespspc.lt
	UAB Bendrosios medicinos praktika		Savanorių pr. 421, 423 Kaunas		tel. [phone], faks. 31 21 63, el. p. [e-mail]., www.daktaras.lt
	UAB „Medgintras“, Senamiesčio šeimos klinika		1) Šv. Gertrūdos 64, Kaunas; 2) Šiaurės pr. 8C, Kaunas		1) tel. [phone], mob. [phone], faks. 24 00 71, el. p. [e-mail] www.senamiescioseimosklinika.lt.; 2) tel. [phone], faks. 38 71 01, el. p. [e-mail].,
	UAB „Vita Longa“		Panerių g. 121, Kaunas; Raudondvario pl. 164, Kaunas; A. Stulginskio g. 67, Kaunas		tel. [phone], 33 78 70, 26 09 29 tel./faks. 26 09 39, el. p. [e-mail]., www.seimosklinika.lt
	Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos		Eivenių g. 2, Kaunas		(8 37) 32 62 29, 32 69 81, faks. 32 69 18, el. p. [e-mail]., www.lsmuni.lt
	UAB Baltijos psichikos sveikatos centras		Kovo 11-osios g. 22, Kaunas		tel. [phone], mob. [phone], tel./faks., 22 77 77, el. p. [e-mail]., www.avevitaklinika.lt
	UAB „InMedica“		Baltų pr. 7A , Kaunas		tel. [phone], faks. 23 27 93, [e-mail]., www.inmedica.lt
	UAB „Sveikatos ratas“		Tirkiliškių g. 51, Kaunas		tel. [phone], mob. [phone], el. p. [e-mail]., www.sveikatosratas.lt
	VšĮ Auki sveikas		Žemaičių g. 31, Kaunas		tel. [phone], faks. 75 08 02, el. p. [e-mail]., www.aklinika.lt
	VšĮ Socialinio solidarumo institutas		Žemaičių pl. 37, Kaunas		tel. [phone], mob. [phone], faks. 40 69 46, el. p. [e-mail]., www.naujojiklinika.lt
	UAB „MediCa klinika“		1) V. Krėvės pr. 53, Kaunas; 2) Vytauto g. 68A, Garliava; 3) Vytauto g. 40, Prienai		1) tel. [phone], el. p. [e-mail].; www.medicaklinika.lt 2) tel. [phone], mob.[phone] el. p. [e-mail]., 3) tel. [phone], el. p. [e-mail]
	UAB Saulės šeimos medicinos centras		Taikos pr. 51A, Kaunas		tel. [phone], 33 27 19, faks. 33 26 71, el. p. [e-mail] www.psichikoscentras.saulescentras.lt
	VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras		Vytauto g. 63, Kauno r., Garliava		tel./faks. 39 37 97, tel. [phone], el. p. [e-mail] www.sveikatoscentras-kaunor.lt
	UAB „Analizė“		Studentų g. 1, Akademijos mstl., Kauno r.		tel. faks. (8 37) 33 74 55, 33 74 50, el. p. [e-mail]
	UAB „Neuronas“		Bažnyčios g. 23, Vilkija, Kauno r.		tel./faks. (8 37) 55 91 83
	VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras		Budrio g. 5, Kėdainiai		tel. [phone], 64 459, faks. 50 872, el. p. [e-mail]., www.kedainiupspc.lt
	VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centras		Pušyno g. 2, Prienai		tel./faks. (8 319) 60 435, tel. 60 196, el. p. [e-mail]., www.prienupspc.lt
	VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centras		Ligoninės g. 6, Raseiniai		tel. [phone], faks. 70 064, el. p. [e-mail]., www.raseiniupsc.lt
KLAIPĖDOS APSKRITIS
	VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras		Galinio Pylimo g. 3B, Klaipėda		tel./faks. (8 46) 41 00 31, tel. 41 00 27, el. p. [e-mail], www.kpsc.lt/lt/
	UAB „Kraujažolė“		Taikos pr. 101A-5, Klaipėda		tel. [phone], mob. [phone], faks. 30 12 59, www.kraujazole.lt
	UAB „Nefridos klinika“		Nidos g. 3, Nidos g. 1B, Klaipėda		tel. [phone], faks. 36 68 09, el. p. [e-mail]., www.nefrida.lt
	UAB „MediCa klinika“		1) Vingio g. 16-1, Klaipėda; 2) Klaipėdos g. 17A, Gargždai		1) tel. [phone], el. p. [e-mail]., www.medicaklinika.lt; 2) tel. [phone], el. p. [e-mail]
	VšĮ Klaipėdos r. savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras		Basanavičiaus g. 1, Gargždai, Klaipėdos r.		tel. [phone], 45 29 60, faks. 47 12 61, el. p. [e-mail]., www.gsc.lt
	Kretingos r. savivaldybės VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centras		Žemaitės al. 1, Kretinga		tel./ faks. (8 445) 79 055, el. p. [e-mail]., www.kretingospsc.lt
	VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centras		Vytauto g. 92, Palanga		tel. [phone], tel./faks. 56 231, el. p. [e-mail]., www.palangospoliklinika.lt
	VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Palangos skyrius		Medvalakio g. 6, Palanga		tel./faks. (8 460) 32 939, el. p. [e-mail]., www.vppc.lt
	UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras		Vytauto g. 8, Skuodas		tel./faks. (8 440) 73 971, el. p. [e-mail]
	UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras		M. Jankaus g. 10, Šilutė		tel. [phone], mob. [phone], tel./faks. 62 305, el. p. [e-mail]., www.silutepsc.lt
MARIJAMPOLĖS APSKRITIS
	VšĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centras		Vytauto g. 45, Kazlų Rūda, Marijampolės r.		tel. [phone], faks. 95 015, el. p. [e-mail]., www.kazlurudospspc.lt
	VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras		Kriaučiūno g. 2, Marijampolė		tel./faks. (8 343) 94 021, el. p. [e-mail]., www.marijampolespspc.lt
	R. Bernoto pirminės sveikatos priežiūros centras		Palangos g. 1, Marijampolė		tel. [phone], faks. 55 706, el. p. [e-mail]
	UAB „Medgintras“		Sporto g. 2, Marijampolė		tel. [phone]
	UAB Šakių psichikos sveikatos centras		V. Kudirkos g. 45, Šakiai		tel./faks. (8 345) 51 021, el. p. [e-mail]
	VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras		P. Jašinsko g. 2, Vilkaviškis		tel. [phone], 60 113, faks. 53 387, el. p. [e-mail]., www.pspcvilkaviskis.lt