Šiaulių universitetas



Yüklə 0,66 Mb.
səhifə7/7
tarix05.05.2017
ölçüsü0,66 Mb.
1   2   3   4   5   6   7



17 pav. Ugdymo turinio mokytojų diskurse kategorijų reitingas pagal leksinių – semantinių vienetų dažnį



18 pav. Ugdymo turinio mokytojų diskurse kategorijų reitingas pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose pagal leksinių – semantinių vienetų dažnį (procentą) vienam mokytojui



19 pav. Ugdymo turinio mokytojų diskurse kategorijų reitingas miesto ir rajono mokyklose pagal leksinių – semantinių vienetų dažnį (procentą) vienam mokytojui



20 pav. Ugdymo turinio mokytojų diskurse kategorijų reitingas pagal leksinių – semantinių vienetų dažnį (procentą) vienam mokytojui (pagal mokytojų pedagoginio darbo stažą)

Mokinių pusiau standartizuotos apklausos duomenys
Kaip ir mokytojai, taip ir mokiniai buvo apklausinėjami siekiant sužinoti jų negalės vaizdinius, bendravimo su neįgaliaisiais ir specialiųjų poreikių vaikais patirtį, elgesio projekcijas. Moksleivių turimi vaizdiniai šiame tyrime buvo traktuojami kaip ugdymo turinio atspindys ir rezultatas (mokinio sąmonėje). Žinoma, moksleivių imties charakteristika neleidžia generalizuoti tyrimo imtį (apibendrinti visos šalies mastu) ir tyrėjams formuluoti visuotines išvadas, tačiau moksleivių atsakymai nurodo į ugdymo turinio kategorijas, jau pasireiškiančias ir galinčias pasireikšti dar plačiau, dar didesnėse moksleivių imtyse. Tad tyrime buvo atskleistos moksleivių sąmonės ypatumai, atspindintys tokias ugdymo turinio (apie neįgaliuosius) kategorijas (7 lentelė, 5 priedas, 21, 22 ir 23 pav.):

  • Iš esmės vaikų turimi negalės vaizdiniai ir bendravimo patirtys yra labai teigiami. Vaikai pasakoja apie savo draugystės patirtis su neįgaliaisiais (Aš draugauju su savo kaimynu, telefonu pasikalbu; Taip, vaikštom. Man įdomu ir linksma; Draugų turi, bet nedaug), projektuoja savo gerumo ir pagalbos elgesį su jais (Priimčiau, kaip klasioką; Aš draugo nepalikčiau nelaimėje; Jiems reikia padėti, nes gyvenimas nekoks; Toliau reikia, kad vyktų renginiai, stovyklos).

  • Iš mokinių pasakojimų tampa aišku, kad ypatingą vaidmenį čia vaidina mokytojas, moksleiviai jam priskiria tarpininkavimo funkcijas, nori paaiškinimų, patarimų, stebi jų elgesį ir kuriasi atitinkamus elgesio modelius (Mokytojas turi švelniai elgtis; Dažniausiai niekas nieko nesako, bijo apie tai kalbėti ir mokytojai ir mokiniai; Vaiką ramina, padeda jam, užduotis duoda kitas).

  • Akivaizdžiai labai svarbios čia yra asmeninės pozityvios bendravimo ir bendro laisvalaikio praleidimo patirtys su neįgaliais vaikais (Mano kaimynas yra neįgalus; Mano kaimynų berniukas turi protinę negalią; Mano močiutė neįgali; Mano mama su negalia, Žaidžiam kartu. Jis turi daug brolių, seserų. Gerai leidžiam laiką; Ir mes su ja slėpynių, gaudynių pažaidžiam; [Taip, padedu, ko nesupranta; Dalyvauja užklasinėje veikloje.).

  • Vaikai įžvelgia ir edukacines vaiko galimybes, nurodo ir edukacinės pagalbos priemones (Klasėje tiems vaikams sunku, bet kai nueina pas spec. pedagogę, ten yra mažiau vaikų ir gali susikaupti; [Žmogui reikia paskatinimo; Lanko pedagogą. Mano brolis ir kai nereikia eina; Reikia, kad psichologas padėtų vaikams vieni kitus suprasti). Edukacinių galimybių matymas nėra naivus, įžvelgiami ir ugdymo(si) sunkumai (skaityti, skaičiuoti; Jai sunku skaityti, mokytis; Sunkiai išmoksta pasakoti, rašyti, mokosi pagal kitą programą; Sunku mokytis).

  • Nepaisant ryškaus labai pozityvaus ir palankaus moksleivių nusiteikimo neįgaliųjų, specialiųjų poreikių vaikų atžvilgiu, nemaža ir neigiamų, abejingumo, atstūmimo apraiškų (Nedraugauju; Yra klasėje berniukų, kurie nebendrauja; [Nenorėčiau todėl, kad nemalonu, įvelia į bėdas; [Ne visi bendrauja, nenori, kad sulengvinta programa, prastai mokosi; Nenorėčiau, nes ji man per jauna būti drauge.).

  • Tikrinant moksleivių vaizdinių apie negalę ir specialiuosius poreikius raišką, pastebimas apskritai didesnis aktyvus, tiek pozityvus tiek negatyvus, miesto mokyklose. Tyrimo duomenys nerodo, ar kokybiškai skiriasi miesto ir rajonų moksleivių vaizdiniai.

  • Tyrimo rezultatai nerodo ypatingų moksleivių vaizdinių pagal klases.

7 lentelė

Ugdymo turinio mokinių diskurse kategorijos, jų empiriniai indikatoriai

(komentarų atsisakyta dėl pakankamai aiškų kategorijų pavadinimų)




Kategorijos pavadinimas

Kategorijų empirinių indikatorių pavyzdžiai (respondento kodas)

Informacija apie neįgalius iš artimų žmonių

[Šeimoje] (2); [Mano močiutė dirba kurčių žmonių draugijoje] (2); [Tėvai] (3); [Iš mamyčių, tėvelių, kitų žmonių] (6).

Žiniasklaida, kaip informacijos šaltinis apie neįgaliuosius

[Iš televizijos] (1); [Laikraščiuose] (3); [Per TV reklamas, akcijas] (28); [Televizijos, spaudos] (44).

Mokykla ir ugdymo turinys – galimybė daugiau sužinoti apie negalią

[Iš knygų daug sužinau, nes man patinka skaityti] (2); [Turim klasėje mergaitę – nuo 5 kl. mokosi] (14); [Mums buvo bendros technologijų pamokos su neįgaliais] (37); [Mokosi pas mus jau seniai] (45).

Informacija apie neįgaliuosius kelionėse, renginiuose…

[Mieste] (2); [Pop chorų festivalyje mokėme neįgaliuosius] (6); [Vaikšto mieste visur] (7); [Matome tokius žmones gatvėse] (8); [Įvairūs šaltiniai] (29).

Įspūdis apie neįgalų žmogų iš televizijos, laikraščių

[Gaila man jų, nes jie negali džiaugtis tuo, kuo mes] (5); [Šaiposi iš jų] (5); [Gerai, kad esu ne jo vietoje] (7); [Mane labai žavi akcijos per TV, kurių metu galima paremti ligotus, sergančius, neįgaliuosius, paliktus] (10).

Informacijos apie negalią turinys

[Jis turi kojų traumą, sunkiai vaikšto] (1); [Po nelaimingo atsitikimo valdė tik dešinę ranką, ją mama maitino. Ji viską suprato, tik negalėjo kalbėti] (9); [Jam palengvinta programa] (24); [Ji yra labai žemo ūgio, kitokia ne visi] (44).

Asmeninė patirtis, kaip negalios pažinimo šaltinis

[Mano kaimynas yra neįgalus] (1); [Mano kaimynų berniukas turi protinę negalią] (10); [Mano močiutė neįgali] (33); [Mano mama su negalia] (42).

Motyvacijos padėti neįgaliam argumentavimas

[Jis paprastas žmogus, tik su negalia. Todėl man būtų gera draugauti.] (2); [Nuoširdumas, kurį pajunti bendraudamas su tais žmonėmis, yra labai daug] (9); [Jautiesi gerai darydamas gerą. Išmoksti užjausti, suprasti] (10); [Gal, kad nebūtų atstumtas] (17).

Draugystė su kitais negalią turinčiais žmonėmis

[Aš draugauju su savo kaimynu, telefonu pasikalbu] (1); [Taip, vaikštom. Man įdomu ir linksma] (11); [Draugų turi, bet nedaug] (24); [Turi draugų, bet netikrų] (42).

Sunkumai iškylantys bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis

[Greta gyvena kurčias berniukas, aš su juo mielu noru bendraučiau, bet yra agresyvus] (3); [Jis labai mėgsta meluoti, prisigalvoja nebūtų dalykų] (8); [Nebendrauju, nes jis mokinasi namie] (42).

Bendras laisvalaikis su negalią turinčiais žmonėmis (būreliai, renginiai…)


[Žaidžiam kartu. Jis turi daug brolių, seserų. Gerai leidžiam laiką] (2); [Ir mes su ja slėpynių, gaudynių pažaidžiam] (6); [Taip, padedu, ko nesupranta] (19); [Dalyvauja užklasinėje veikloje] (45).

Laisvalaikis ir negalią turinčių žmonių abejingumas bendrai veiklai

{Nežinau, gal nedalyvauja būrelių veikloje] (12); [Aš su juo bendrauju, bet draugauju ne visada} (19); [Tik keli bendrauja]; [Užklasinėje veikloje nedalyvauja] (40).

Negalią turinčio žmogaus iniciatyvos reikšmė draugystei

[Jis ir turėtų norėti draugauti] (1); [Jis viduje nori susirasti draugų, bet jam neišeina] (8); [Ji rašė raštelius, kad nori draugauti, bet tik apjuokė ją] (14).

Abejingumas, negatyvus požiūris į draugystę su negalią turinčiu žmogumi

[Nedraugauju] (1); [Yra klasėje berniukų, kurie nebendrauja] (16); [Nenorėčiau todėl, kad nemalonu, įvelia į bėdas] (26); [Ne visi bendrauja, nenori, kad sulengvinta programa, prastai mokosi] (36); Nenorėčiau, nes ji man per jauna būti drauge] (44).

Gerumo ir pagalbos projektavimas, kaip elgesys su negalią turinčiu žmogumi

[Priimčiau, kaip klasioką] (3); [Aš draugo nepalikčiau nelaimėje] (6); [Jiems reikia padėti, nes gyvenimas nekoks] (8); [Jei mokytojai daugiau paaiškintų, geriau būtų] (35); [Toliau reikia, kad vyktų renginiai, stovyklos] (37).

Nežinojimo ir atsiribojimo projektavimas, kaip elgesys su negalią turinčiu žmogumi

[Invalidai slepiasi, vengia bendravimo] (5); [Jam pačiam nebūtų smagu. Visi linksmintųsi, o jis ne…] (7); [Man būtų sunku, aš nežinau, ar galėčiau] (10); [Mums netrukdytų, jei mokytųsi kartu, bet juos užgauliotų, įžeidinėtų. Jiems saugiau atskirai] (39).

Žmonės įsivaizduoja save negalios ištiktą

[Iš namų neišeičiau. Baisu pasirodyti] (7); [Net neįsivaizduoju] (7); [Stengčiausi viską daryti, kad nesityčiotų] (7).

Stebimas negalią turinčio žmogaus atstūmimas šeimoje

[Mama su ja blogai elgiasi] (6); [Kad ji tokia, manau, motinos kaltė] (7); [Mama išvažiavo kažkur dirbti, sesė, kuri yra jaunesnė, iš jos šaiposi, nes nenori prieš kitus mokinius atrodyti prasta] (27).

Geri ir šilti santykiai šeimoje su negalią turinčiu žmogumi

[Labai geri. Jai viską perka. Bendrauja] (4); [Gerai. Yra mylimas mamos ir tėčio] (8); [Močiutė prižiūri] (27); [Ją į mokyklą lydi broliai] (10).

Sumišimo, netikrumo jausmai dėl kito žmogaus negalios

[Aš tokių vaikų bijau] (1); [Stengiuosi nekalbėti apie šokius, lenktynes, nes manau, kad galiu įžeisti, jam bus nemalonu] (10); [O aš nebendrauju, nežinau kodėl] (21); [Man jo gaila] (45).

Teigiami išgyvenimai susiję su negalią turinčiu žmogumi, skatinantys pažinti ir bendrauti

[Žaidžiam, būna smagu] (2); [Aš mačiau, kaip invalidas pasisodinęs ant kelių merginą, šoko – buvo nuostabu] (10); [Projektas padėjo geriau juos pažinti, suprasti] (37); [Jie gero būdo, draugiški, nuoširdūs. Kai kurie nepasakytum, kad su negalia] (39).

Sveikatos problemos ir medicininis jų sprendimas

[Man darė dvi širdies operacijas, viena nepavyko, o kita pavyko] (6); [Neišsivystė kažkas] (16); [Proto negalią] (26); [Jis serga protiniu atsilikimu] (43).

Elgesio sutrikimų faktai

[Pirmoje klasėje buvo toks berniukas, kuris kaip mergaitė elgėsi: lakuodavo nagus, lūpas dažė] (6); [Kartais vienas ką juokingai pasako, keistai elgiasi] (11); [Jis kartais rėkia ant mokytojos, yra išdykęs] (34); [Jis laužo šakas, keikiasi] (45).

Piktos aplinkos reakcija į negalią

[Iš jo pasišaipo kiti, bet jis moka apsiginti] (1); [Kitiems patinka šaipytis] (8); [Juokiasi, naudojasi, liepia atlikti blogus darbus, todėl kad jis su proto negalia] (26); [Jį visi stumdo, iš jo tyčiojasi, todėl, kad jis ne kaip jis] (45).

Sunkumai, skaudūs išgyvenimai, kuriuos patiria negalią turintis žmogus (sveikų žmonių akimis)

[Jam yra liūdna] (1); [Ji stengėsi kalbėti, bet buvo sunku] (9); [Apsiprato, bet su ja elgiasi blogai, nes neišvaizdi, keistas elgesys] (14); [Jiems sunkiau mokytis, bet jie visi protingi] (38).

Geranoriškas, tolerantiškas negalios priėmimas

[Priima normaliai] (2); [Vieni stebėjosi ir susimąstė, kodėl mes ten ėjome, kiti norėjo apsilankyti] (10); [Pataria, užtaria, padeda vieni] (19); [Jos neskriaudžia niekas] (36).

Bendraklasių pastebimi spec. poreikių vaikų edukaciniai sunkumai

[Skaityti, skaičiuoti] (1); [Jai sunku skaityti, mokytis] (4); [Sunkiai išmoksta pasakoti, rašyti, mokosi pagal kitą programą] (19); [Sunku mokytis] (42).

Bendraklasių pastebimi spec. poreikių vaikų emociniai, bendravimo sunkumai

[Sunkumų iškyla, nes visi iš jo juokiasi] (1); [Sunkiausia-klasės patyčios] (27); [Gal iš jų juokiasi ir šiaip negerai, kai būna blogi vaikai, gali pastumti, nugriauti] (36); [Stumdymą pasityčiojimą] (45).

Bendraklasių akcentuojamos spec. poreikių vaikų edukacinės galimybės

[Klasėje tiems vaikams sunku, bet kai nueina pas spec. pedagogę, ten yra mažiau vaikų ir gali susikaupti] (1); [Žmogui reikia paskatinimo] (9); [Lanko pedagogą. Mano brolis ir kai nereikia eina] (28); [Reikia, kad psichologas padėtų vaikams vieni kitus suprasti] (42).

Bendraklasių pastebimos spec. poreikių vaikų mokymosi sunkumų priežastys

[Jie nesistengia, jiems viskas tas pats] (8); [Vėluoja į pamokas, neklauso mokytojo] (8); [Greit susinervina, verkia. Jis negali] (9); [jie daugiausia, kad mokosi pagal palengvintą programą] (10).

Mokytojo požiūris ir darbas su spec. poreikių vaiku

(Klasės vaikų nuomonė)

[Mokytojas turi švelniai elgtis] (3); [Dažniausiai niekas nieko nesako, bijo apie tai kalbėti ir mokytojai ir mokiniai] (10); [Vaiką ramina, padeda jam, užduotis duoda kitas] (21); [Su juo elgiasi, kai su kitais] (43).

Elgesio modeliavimas su spec. poreikių vaikais

[Suprasti ir palaikyti] (3); [Paaiškinti, daugiau su jais bendrauti, pažaisti] (15); [Daugiau bendrauti su sveikais vaikais. Jiems trūksta mūsų dėmesio] (38); [Reikia mokyti vaikus nesityčioti iš neįgaliųjų].

Pavykęs spec. poreikių vaikų bendravimas su klasiokais, dalyvavimas klasės gyvenime

[Daugiau draugauti] (1); [Kieme susitinkam] (6); [Mūsų klasė didelė, turim stengtis dirbti patys] (20); [Bet jis ir linksmas, visą klasę prajuokina] (34); [Smagu su juo labai] (34).

Vieniši, atstumti, agresyvūs negalią turintys vaikai

[Neturi draugų] (3); [Ji viską suprato, bet mušėsi, neklausė] (8); [Manom, kad jie nori dėmesio] (14); [Jis truputį agresyvus] (41).

Skirtingas požiūris į spec. poreikių vaikus

[Aš nesakau, kad jie “durnesni”, bet tik jiems sunkiau sekasi] (1); [Kad jie mokosi pagal kitą programą dar nieko nereiškia] (10); [Juos reikėtų kitaip mokyti, kad kiti taip nevargtų su jais, juk mums reikia siekti žinių, o ne tik išgyventi jo kvailystes] (30); [Jiems ir taip čia gerai] (44).

Negalią turinčio žmogaus mintys apie aplinką, bendravimą, negalią

[Rankų gestais parodo, kad nebenori gyventi, nori nusižudyti] (1); [Draugai, kurie gyveno greta, visada lankė, nepamiršo] (6); [Aš nežinau, kodėl jie blogai su manimi elgiasi. Nesmagu. Man jie atrodo bjaurūs, kai taip elgiasi] (8).

Internatai ir spec. mokyklos, kaip dar viena galimybė neįgaliems

[Niekas nenori būti uždarytas] (7); [Tie vaikai turi puikius auklėtojus, mokytojus, lanko būrelius. Jeigu jiems ko ir trūksta, tai meilės ir šilumos] (10); [Spec. poreikių vaikai mokintųsi spec. mokykloje] (24).

Negalią turinčio vaiko elgesys pamokoje

[Visaip, kartais trukdo, kalba nesąmones, išdykauja, triukšmauja] (11); [Kartais atkartoja nuo kitų pasižiūrėjęs, o kartais nieko nedaro] (17); [Netrukdo. Dažnai tyliai sėdi] (27); [Visaip. Trukdo, bet viską iškenti] (45).

Neįgalių žmonių integracijos galimybės

[Svarbiausia, kad ji mokosi sveikų vaikų mokykloje, tai labai gerai. Ji gali bendrauti su vaikais] (10); [Pritariam. Reikia juos užjausti] (21); [Kai kurie pergyvena, kad eina į nenormalią mokyklą, atskirai] (38); [Man nėra skirtumo] (45).




21 pav. Ugdymo turinio mokinių diskurse kategorijų reitingas pagal leksinių – semantinių vienetų dažnį



22 pav. Ugdymo turinio mokinių diskurse kategorijų reitingas pagal leksinių – semantinių vienetų dažnį (procentą) vienam mokiniui miesto ir rajonų mokykloje



23 pav. Ugdymo turinio mokinių diskurse kategorijų reitingas pagal leksinių – semantinių vienetų dažnį (procentą) vienam mokiniui 1-10 klasėse

APIBENDRINIMAI

Tyrimas atskleidė keletą įdomių ugdymo turinio negalės aspektu tendencijų. Svarbu tai, kad tyrime buvo siekta kompleksiškumo, kitaip tariant, ugdymo turinys nebuvo tiriamas tiesiogiai, t.y. peržvelgiant ugdymo programas, jų temas ir turinius, ir taip daromos išvados apie ugdymo turinį. Buvo pasirinktas sociologinis ir psichosociologinis ugdymo turinio kelias, kai buvo siekiama atlikti ne tiesioginę tekstų analizę, o, pasitelkiant content (turinio) analizės metodiką, atskleisti labiau giluminius, netiesioginius, dar vadinaus “užslėptus”, latentinius ugdymo turinio elementus. Kompleksiškumui pasiekti buvo atliekama ne tik vadovėlių tekstų ir paveikslėlių turinio analizė, tačiau analizuojama ir ugdymo turinio dalyvių, agentų, t.y. tų, kurie perduoda ir priima ugdymo turinį, mokytojų ir mokinių, nuostatos, įsitikinimai. Čia svarbu prisiminti klasikines nuostatų teorijas, anot kurių žmonių turimos nuostatos yra jų elgesio predispozicija, kitaip tariant, pasirengimas veikti, elgtis, sąveikauti. Todėl nuostatų analizė ugdymo turinio aspektu yra labai svarbu, nes nurodo į ugdymo turinio ne tik sąlygas, bet ir į paties turinio esmę. Taigi, tyrimo duomenys leidžia formuluoti tokius apibendrinimus apie ugdymo turinį, kaip neįgaliųjų edukacinio ir socialinio dalyvavimo prielaidą:


  • Iš esmės, mokykloje vaikams perduodama informacija apie neįgaliuosius arba specialiųjų poreikių turinčius vaikus yra neigiamo pobūdžio. Vadovėlių tekstai dažnai yra diskriminacinio pobūdžio, neugdo vaikų tolerancijos ir supratimo neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų atžvilgiu. Problema tampa dar akivaizdesnė išryškėjus faktui, kad lietuvių autorių kūriniai yra labiau neigiamai stereotipiški neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų atžvilgiu nei užsienio autorių. Kitaip tariant, akivaizdu, kad lietuviškų vadovėlių sudarytojai dar nepakankamai yra įsisąmoninę ne tik neįgaliųjų diskriminacijos problemos, bet ir pateikiamos informacijos netiesioginės („užslėptos“, latentinės) ugdomosios reikšmės. Jei užsienyje vadovėliai konstruojami griežtai atsižvelgiant į tai, kokia ugdomoji informacija yra pateikiama apie kiek kitokius, skirtingus žmones (kitataučius, kitų rasių, neįgaliuosius, vyrų ir moterų santykius bei vaidmenį ir pan.), tai paaiškėjo, kad Lietuvoje dar nėra reguliuojamas latentinis ugdymo turinys. Susidaro įspūdis, kad vadovėlių sudarytojai suvokia tik vieną, t.y. tiesioginę, atvirą teksto ugdomąją pusę, tuo tarpu netiesioginė teksto prasmė lieka nevaldoma, todėl prasprūsta neigiama informacija apie kitus žmones. Deja, Lietuvos mokykloje ugdoma netolerancija kitokiems žmonėms. Vadovėliuose stebimasi neįgaliųjų keistais poelgiais, išvaizda, jie pajuokiami, jiems priskiriamos blogosios žmonių savybės, nuolat nurodoma į jų kitoniškumą. Tolerancijos ugdymas kol kas suprantamas kaip atskiros disciplinos, pvz. tolerancijos ugdymo programos įvedimas, tuo tarpu visuotinai žinoma, kad tolerancija skirtingiems žmonėms ir pagarba žmogaus asmeniui yra ugdoma nuolat, kasdieniniame ugdymo turinyje. Palyginus labai mažai lietuvių kalbos ir literatūros bei etikos vadovėliuose (kurie ypatingai yra orientuoti į vertybinį ugdymą) neįgalusis yra vaizduojamas kaip aktyvus ir pilnavertis bendruomenės narys, priešingai, dažniausiai jis atskirtas, kitoks ir turintis blogų savybių.

  • Paveikslėliai, esantys vadovėliuose, taip pat siunčia savitą netiesioginį pranešimą apie neįgaliuosius. Iš esmės, beveik visi vaizduojami neįgalieji turi regos sutrikimų. Mūsų visuomenėje regos sutrikimų turi labai dažnas žmogus, todėl atsitinka taip, kad akiniai tampa nebe išskirtinumo, bet universalumo dalimi, kitaip tariant, nešioti akinius tampa mūsų visuomenės norma, tuo nebėra stebimasi, tai nebėra keista ir išskirtina. Jei atidžiau pažvelgtume į tuos paveikslėlius, kuriuose vaizduojami regos sutrikimų turintys asmenys, tai pamatytume, kad jie vaizduoja labai standartines, neišskirtines socialines situacijas. Kitų negalių turinčių žmonių atvaizdavimas yra labai retas. Vadinasi, paveikslėliai neatlieka beveik jokios edukacinės funkcijos tolerancijos neįgaliųjų socialinio ir edukacinio dalyvavimo atžvilgiu.

  • Kitas vertus, vadovėliai nebūtinai turi būti labai kryptingai, tiesiogiai orientuoti į tolerancijos neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų atžvilgiu. Gali būti pasinaudojama jau dabar vadovėliuose esama medžiaga ir užduotimis, ir atitinkamai diskusija išplečiama į neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų edukacinio ir socialinio dalyvavimo temą. Yra daug tokios labai potencialios edukacinės medžiagos, kuri, tinkamai ir meistriškai mokytojo panaudota, gali tapti puikiu edukaciniu stimulu, ugdančiu toleranciją neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų atžvilgiu, juos įtraukiant į aktyvią bendruomeninę veiklą.

  • Vadinasi, čia labai svarbus tampa mokytojo, kaip edukacinio tarpininko tarp negalės semantikos (reikšmės) ir mokinio (reikšmių gavėjo) vaidmuo. Čia labai svarbu nebe tiek mokytojo mokomojo dalyko profesinės kompetencijos, kiek paties mokytojo turimos negalės reikšmės, kitaip tariant, kaip patys mokytojai traktuoja negalę, specialiuosius poreikius, kaip vertina tokių žmonių, t.y. neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų socialinio ir edukacinio dalyvavimo perspektyvas. Akivaizdu, kad jei mokytojas turi neigiamus negalės įsivaizdavimus, tai atitinkamai informacija, perteikiama mokiniams, įgaus dar stipresnį neigiamą pobūdį, o jei mokytojas turi palankius negalės ir specialiųjų poreikių įsivaizdavimus, tai atitinkamai teigiamai bus pakreipta neigiama informacija tekste, mokiniams parodomas pozityvus neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų dalyvavimo reikšmės. Tyrimas parodė, kad mokytojų įsitikinimai apie neįgaliuosius yra kontroversiški. neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų atžvilgiu. Viena vertus, vertybiškai pripažįstama neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų buvimas integruotoje mokykloje, pripažįstama, kad tokie vaikai turėtų mokytis kartu su kitais. Kita vertus, vis dėl to neigiamos, diskriminacinės mokytojų nuostatos dar labai ryškios. Darbas su specialiųjų poreikių vaikais vertinamas kaip prievolė, našta, siekiama atskirti tokius vaikus nuo kitų, tam randami argumentai, kad jie negali mokytis kartu, trukdo kitiems, nuvertina jų edukacinius poreikius ir pan. Vis dėl to mokytojai įžvelgia tam tikrų resursų, potencialiai palengvinančių specialiųjų poreikių vaikų integruotą ugdymą: bendradarbiavimas su kitais specialistais, individualios ugdymo programos, dėmesio ir laiko skyrimas vaikui. Tyrimas atskleidė, kad mokytojai dar nėra pakankamai pasirengę darbui su specialiųjų poreikių vaikais, plėtoti pozityvaus neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų edukacinio ir edukacinio dalyvavimo diskursą Kitaip tariant, mokytojai dar nėra pakankamai tikslingai pasirengę ne tik patys dalykiškai siekti integruoti vaiką, bet ir konstruoti neįgalų ar specialiųjų poreikių turintį vaiką priimančią emocinę, dalykinę, santykių aplinką.

  • Negalės ir specialiųjų poreikių reikšmių gavėjai – mokiniai – konstruoja savo negalės diskursą. Buvo įdomu atskleisti tai, kad mokinių diskursas apie negalę ir specialiuosius poreikius skiriasi nuo gana neigiamo vadovėlių ir mokytojų negalės diskurso. T.y. mokiniai konstruoja pozityvų negalės diskursą: aktualizuoja teigiamas bendravimo, draugystės, bendros laisvalaikio veiklos patirtis su neįgaliaisiais ir specialiųjų poreikių turinčių vaikais, mokiniai įžvelgia edukacines tokių vaikų galimybes. Be to, mokiniai įžvelgia ypatingą mokytojo kaip tarpininko tarp negalės reikšmių ir jų subjektyvių negalės reikšmių. Nors nemaža atstūmimo, atsiribojimo, abejingumo ženklų, vis dėl to tyrime konstatuojama, kad moksleivių požiūrius ir negalės priėmimas yra pakankamai pozityvus. Tyrimo rezultatų požiūriu, šis neatitikimas tarp negalės prasmių tarpininkų (vadovėlių ir mokytojų sąmonės turinio) ir gavėjų (mokinių sąmonės turinio) aiškintinas tuo, kad mokiniai savo nuomonę, savo subjektyvų diskursą konstruoja ne remdamiesi oficialiąją reikšmių medžiaga (vadovėlių turiniu ar mokytojų aiškinimu), bet savo individualia patirtimi. Edukacinė problema yra ta, kad dažniausiai teigiama mokinių patirtis su neįgaliaisiais nėra stimuliuojama oficialiosios medžiagos (vadovėlių turinio) ir autoriteto (mokytojų nuomonės).


rekomendacijos

Tyrimo rezultatas akivaizdžiai parodo, kad vadovėlių sudarytojai nebuvo visiškai sąmoningi vadovėliuose pateikiamų tekstų turinio atžvilgiu neįgaliųjų socialinio ir edukacinio dalyvavimo aspektu. Manytina, kad Lietuva turėtų kuo greičiau perimti Vakarų Europos šalių edukacinių priemonių konstravimo patirtį, kur didžiulis dėmesys kreipiamas į tai, kad tekstuose, paveikslėliuose, filmuose ir pan. neįgalieji, kitų rasių atstovai, vyrai ir moterys būtų pateikiami lygiavertiškai, kad nė viena gyventojų grupė nebūtų diskriminuojama, parodoma silpnesnė, blogesnė, kitoniška, atskirtina, vengtina ir pan. manytina, kad vadovėlių rengimo procesas tolerancijos kitokių žmonių aspektu neturėtų būti paliktas savieigai, išimtinai vien autorių valiai.


Todėl tyrimo autoriai, remdamiesi gautais ugdymo turinio tyrimo rezultatais, rekomenduoja Švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms atsakingoms institucijoms parengti metodines rekomendacijas vadovėlių rengėjams, kur būtų tiksliai nusakoma, kaip (kokiu dažnumu, kokių sutrikimų, kokiose situacijose) turi būti pavaizduoti neįgalieji (ar kitokių potencialios atskirties socialinių grupių žmonės) vadovėliuose. Rekomenduojama atlikti atskirą studiją, kur būtų įvertinta Vakarų šalių patirtis, analizuojami vadovėliai , įsiklausoma į socialinės integracijos ekspertų nuomones. Tokia studija padėtų parengti detalias ir tikslias metodines rekomendacijas ne tik vadovėlių rengėjams, tačiau ir mokytojams, kuriems būtų rekomenduojama vienaip arba kitaip tekstų ar vaizdų medžiagą aptarti su mokiniais.
Metodinės rekomendacijos vadovėlių rengėjams ir mokytojams padėtų formuoti pozityvų negalės diskursą mokykloje, kas, savo ruožtu, padėtų geriau įgyvendinti „Mokyklos visiems“ principus, pasiekti realią specialiųjų poreikių turinčių vaikų inkliuziją mokykloje. Tokių būdu mokykla būtų dar labiau orientuojama į tai, kad ji taptų pilnavertiškų socialinės integracijos agentu, dalyviu, būtų pilietinė ir demokratiška institucija.


1 Ruškus J. (projekto vadovas) (2003). Naujų žinių ir neįgaliųjų bei jų šeimų socialinio dalyvavimo strategijų bei metodų kūrimas. Valstybiniame mokslo ir studijų fondo ir Šiaulių universiteto vykdomo projekto medžiaga. (Lietuvos prioritetinių mokslo krypčių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa (kryptis “Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje”).

2 T. Stulpinas. Ugdymo turinys. 1994. Siauliai:Siauliu pedagoginis institutas. L.Jovaisa. Pedagogikos terminai.1993. Kaunas: Sviesa.

3 Schubert W.H. (1989). Curriculum: Perspective, paradigm and possibility. New York: Macmillan.

4 G.Purvaneckienė (Ats.Red.). Lytiškumas ir švietimas: pažiūrų, stereotipų ir ugdymo turinio tyrimai. Mokslo darbai. Vilnius: Moterų informacijos centras.

5 Seminaras įvyko 2001m. gruodžio 5 - 8 d. Vilniuje Seminarą organizavo Atviros Lietuvos fondas, UNESCO Tarptautinis švietimo biuras, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija




Yüklə 0,66 Mb.

Dostları ilə paylaş:
1   2   3   4   5   6   7




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©azkurs.org 2020
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə