Kelių vakcinų švirkštimas
Vienu metu (to paties vizito metu) galima švirkšti kelias bet
kurias vakcinas.
Kelių vakcinų švirkštimas vienu metu labai paplitęs. Taip švirkščiamos tiek
gyvos tiek kitos vakcinos. Švirkščiant kelias vakcinas tuo pačiu metu, povakcininių
reiškinių rizika nepadidėja, o po skiepo susidarančių imuninės gynybos
mechanizmų efektyvumas nesumažėja. Jeigu vieno vizito metu įšvirkščiamos
kelios vakcinos, jas būtina įšvirkšti į skirtingas vietas.
Kategoriškai draudžiama sumaišyti viename švirkšte kelias tuo pačiu metu
skiepijamas vakcinas, jeigu to nenumato gamintojo instrukcija. Skirtingos vakcinos
švirkščiamos skirtingais švirkštais į skirtingas kūno vietas. Išimtis taikoma toms
vakcinoms, kurių gamintojai numato vakcinų sumaišymą ex tempore. Iš tokių
vakcinų paminėtinos DTP ir Hib vakcinos. Hib vakcina išleidžiama flakonėlyje, o
DTP (arba DTP-IPV, DTPa-IPV) – skysta vakcina švirkšte. Skiepijant tokiamis
vakcinomis skysta vakcina praskiedžiama Hib vakcina ir visos vakcinos
įskiepijamos viena injekcija. Jeigu gamintojas nenumato vakcinų sumaišymo prieš
įskiepijimą; tai daryti DRAUDŽIAMA.
Kelių vakcinų švirkštimas skirtingu laiku
Jei švirkščiama kelias gyvas vakcinas (pvz., MMR, vėjaraupių, geltonojo
drugio); jas reikia švirkšti arba tą pačią dieną arba ne anksčiau negu po 4 savaičių.
66
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Toks reikalavimas susijęs su tuo, kad vakcina, įšvirkšta pirma, gali slopinti
vėliau įšvirkštų vakcinų imunogeniškumą.
Intervalai tarp dviejų tos pačios vakcinos dozių
Kai vakcinai įšvirkšti būtinos kelios dozės, intervalų tarp atskirų dozių
pailgėjimas nesumažina vakcinos efektyvumo. Trumpesni nei rekomenduojama
intervalai gali neigiamai paveikti vakcinos imunogeniškumą ir apsaugines savybes.
Vakcinų negalima švirkšti jaunesniems nei numatyta vaikams arba trumpinti
intervalus tarp dviejų vakcinos dozių.
Jeigu intervalai tarp dviejų vakcinos dozių yra per ilgi, pirmo apsilankymo į
skiepų kabinetą metu įšvirkščiama eilinė vakcinos dozė ir stengiamasi kuo greičiau
grįžti prie skiepijimų kalendoriaus numatyto vakcinos dozių skaičiaus atitinkamo
amžiaus vaikui. Niekuomet dėl ilgesnio intervalo tarp vakcinos dozių nereikia
skiepijimo „pradėti iš naujo”.
Skiepijimo kontraindikacijų tikrinimas
Skiepijimo
kontraindikacijų
įvertinimas yra viena svarbiausių
nepageidaujamų povakcininių reiškinių profilaktikos priemonių. Prieš švirkščiant
bet kurios vakcinos bet kurią dozę, būtina įvertinti skiepijimo kontraindikacijas.
Labai vertingos informacijos gali suteikti šie paprasčiausi klausimai, užduoti prieš
skiepijimą:
ar Jūsų vaikas šiandien sveikas?
ar Jūsų vaikas yra alergiškas maistui ar vaistams?
ar po paskutinio skiepijimo buvo kokių nors problemų?
ar jūsų vaikas ar kas nors iš namiškių serga imuninės sistemos ligomis?
ar per pastaruosius metus vaikas gavo imunoglobulinų ar kraujo preparatų?
Kiekvieną skiepijamąjį turi apžiūrėti medicinos darbuotojas. Jeigu skiepija
slaugytojos – nustatyti, ar skiepijamasis yra visiškai sveikas. Jeigu kyla menkiausių
abejonių dėl ruošiamo skiepyti asmens sveikatos, tokį asmenį turi apžiūrėti
gydytojas ir įvertinti, ar keliančios abejonių sveikatos problemos yra
kontraindikacija skiepijimui.
Tėvai dažniausiai gerai žino apie savo vaiko jautrumą (alergiją) maistui ar
vaistams. Sunki alerginė reakcija, pasireiškusi po bet kokio vakcinos komponento
panaudojimo, yra kontraindikacija skiepijimui, todėl labai svarbu surinkti alerginę
anamnezę. Dauguma tėvų nežino vakcinos sudėtinių dalių, todėl renkant alerginę
anamnezę jiems būtina pateikti bendresnio pobūdžio klausimų apie vaiko alergiją,
ypač apie buvusias sunkias alergines reakcijas, kurios gali būti kontraindikacija
skiepijimui.
67
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Reikia paklausti tėvų apie tai, kaip vaikas reagavo į anksčiau įšvirkštas
vakcinas, bei patikrinti medicinos dokumentus, kuriuose gali būti įrašų apie
nepageidaujamas reakcijas po anksčiau skiepytų vakcinų.
Imuninės sistemos ligos, dėl kurių gali kilti apribojimų skiepams, labai retos
ir gydytojai dažniausiai apie jas žino. Jeigu tarp namiškių yra imunodeficitinių
asmenų, negalima skiepyti OPV vakcinos.
Skiepijantis gydytojas gali nežinoti apie Ig turinčių preparatų vartojimą,
todėl toks klausimas būtinas, planuojant skiepijimą gyva vakcina, ypač MMR ir
vėjaraupių. Jeigu tokie preparatai buvo vartoti, skiepijimą reikia kelius mėnesiams
atidėti.
Skiepijant gestacinio amžiaus moteris, būtina paklausti apie nėštumą, ypač
planuojant skiepijimą MMR ar vėjaraupių vakcina. Nėštumas yra kontraindikacija
šioms vakcinoms skiepyti, tačiau nėščiąsias dažniausiai galima skiepyti negyvomis
vakcinomis.
Bendrosios skiepijimo kontraindikacijos
Stengiamasi skiepyti visiškai sveiką vaiką. Deja, realiai tai ne visuomet
pavyksta. Nežymūs vaiko sveikatos sutrikimai nėra pakankama priežastis atidėti
skiepijimą. Toks skiepo atidėjimas gali kelti pavojų vaikui susirgti. Būtina
atsižvelgti ir į tai, kad tėvai gali pakartotinai neatvykti į skiepų kabinetą ir vaikas
gali likti nepaskiepytas.
Skiepijimo
kontraindikacijos
aprašomos
kiekvienos vakcinos instrukcijoje.
Be to, būtina pabrėžti, kad kiekvieną kartą, pradedant dirbti su nauja vakcina ar
nauja žinomos vakcinos serija, būtina peržiūrėti kontraindikacijas, nurodomas
vartotojo instrukcijoje. Jeigu šioje instrukcijoje nurodomos kontraindikacijos
skiriasi nuo žinomų iš kitų šaltinių, visuomet reikia vadovautis konkretaus
preparato instrukcijos rekomendacijomis.
Lengva liga ar karščiavimas iki 38 °C, matuojant pažasties temperatūrą, nėra
kontraindikacija skiepijimui. Nėra duomenų, patvirtinančių šalutinių reiškinių
rizikos padidėjimą ar skiepijimo efektyvumo sumažėjimą, paskiepijus ne visiškai
sveikus vaikus. Tačiau gydytojas turėtų įsitikinti, kad esamas nežymus sveikatos
sutrikimas nėra sunkios ligos pradžia. Toliau aptariamos kelios dažniausios
situacijos.
Skiepijimas gyvų virusų vakcinomis. Nežymios kvėpavimo takų, virškinimo
sistemos ar kitos ligos nėra kontraindikacija gyvoms vakcinoms skiepyti
(MMR, OPV, vėjaraupių). Įrodyta, kad vaikų, sergančių nesunkiomis
kvėpavimo takų infekcijomis, serologinės reakcijos nesiskiria nuo sveikų. Po
imunoglobulinų injekcijų rekomenduojama skiepijimą gyvomis virusinėmis
vakcinomis atidėti 6 savaites.
68
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Imunodeficitinių asmenų skiepijimas. Gyvų vakcinų negalima švirkšti vaikams
su diagnozuotais įgimtais bei įgytais ląstelinio ar humoralinio tipo
imunodeficitinėmis ligomis, asmenims, gaunantiems ilgalaikį imunosupresinį
gydymą, spindulinę terapiją.
DTPw arba DTPa. Nežymios kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ar kitos
ligos nėra kontraindikacija šioms vakcinoms skiepyti, tačiau sergančiųjų
vidutinio sunkumo ar sunkiomis ligomis skiepyti negalima.
Dažnai karščiuojantys vaikai. Jeigu numatomo skiepo dieną vaikas karščiuoja,
rekomenduojama skiepijimą atidėti ir paskiepyti, kai tik šis karščiavimo
epizodas pasibaigs.
Neretai gydytojai atideda skiepijimus dėl priežasčių, kurios nėra
kontraindikacijos skiepijimams. Būklės, kurios nėra kontraindikacijos
skiepijimui:
lengva ūmi liga, pasireiškianti nežymiu karščiavimu ar viduriavimu šiaip
sveikam vaikui;
gydymas antibakteriniais preparatais, jeigu tai gydymo pabaiga ligos
rekonvalescencijos stadijoje;
buvusi reakcija į DTPw vakcinos skiepijimą, jeigu tai buvo tik vietinė reakcija
ar karščiavimas neviršijo 40,5 °C;
neišnešiotumas. Neišnešioti naujagimiai pradedami skiepyti pagal skiepijimo
kalendorių bei jų chronologinį amžių. Tokiems kūdikiams vakcinos dozė
nemažinama;
motinos ar kitų kartu gyvenančių moterų nėštumas. MMR vakcinos sudėtyje
esantys virusai į aplinką neišskiriami. Paskiepytieji gali išskirti vakcininj
vėjaraupių viruso štamą, tačiau tai būna labai retai, todėl ir šios vakcinos
skiepijimui nėra kontraindikacija kartu gyvenančių moterų nėštumas;
kontaktas su sergančiais infekcinėmis ligomis;
maitinimas krūtimi. Tik raudonukės vakcinos virusas gali išsiskirti su krūties
pienu, tačiau tai nesudaro pavojaus kūdikiui. Maitinimas krūtimi nėra kliūtis
skiepyti OPV vakcina;
anamnezėje nurodytos nespecifinės alerginės reakcijos ar alergija tarp giminių;
alergija penicilinui ar kitiems antibiotikams, išskyrus buvusias anafilaksines
reakcijas neomicinui ar streptomicinui;
alergija ančių plunksnoms ar mėsai. Vakcinų gamybai antys nenaudojamos;
šeimoje yra giminių, kuriems po kokliušo ar tymų vakcinos skiepijimo buvo
traukuliai;
šeimoje buvo giminių, kuriems staigios mirties sindromas buvo sietas su DTP
vakcinos skiepijimu;
šeimoje buvo nepageidaujamų reiškinių po skiepijimo, nepriklausomai nuo
vakcinos;
69
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
hipotrofija;
diabetas. Vaikai, sergantys diabetu skiepijami pagal amžių;
inkstų ligos nėra kontraindikacija skiepijimui.
Nepageidaujamos reakcijos į skiepą
Visos Lietuvoje registruotos vakcinos yra saugios ir efektyvios, tačiau
absoliučiai saugių vakcinų nėra. Nors vakcinų gamintojai stengiasi sukurti kuo
saugesnius preparatus, įšvirkštos vakcinos kartais gali sukelti nepageidaujamų
reakcijų, tačiau vakcinų sukeltos nepageidaujamos reakcijos visuomet būna kur kas
lengvesnės, palyginti su ligomis, nuo kurių vakcinos apsaugo.
Lietuvoje priimtas toks apibrėžimas: „Nepageidaujama reakcija į skiepą –
bet kokie laikinus ar pastovius sveikatos būklės sutrikimus sukeliantys subjekto
fizinių požymių, simptomų ir/ar laboratorinių rodiklių pokyčiai, kurie prasideda po
imunizacijos ir, manoma, yra jos sąlygoti”. Kartais vartojama platesnė sąvoka –
„nepageidaujami įvykiai”. Tokia sąvoka apibrėžiami visi nepageidaujami įvykiai,
atsitikę netrukus po skiepijimo. Tokie nepageidaujami įvykiai gali būti susiję su
skiepijimu arba tiesiog sutapę su skiepu tuo pačiu metu. Operuojant
„nepageidaujamų įvykių” sąvoką visuomet būtina ištirti detaliau ir patvirtinti arba
paneigti įvykio ryšį su skiepijimu.
Skiriamos trys pagrindinės nepageidaujamų reakcijų kategorijos:
vietinės;
sisteminės (bendrosios);
alerginės reakcijos.
Dažniausiai pasitaiko vietinės reakcijos. Apie visas žymias nepageidaujamas
reakcijas į skiepą būtina pranešti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės
centrui, užpildžius specialią formą.
Vietinės nepageidaujamos reakcijos
Vietinėms nepageidaujamoms reakcijoms priskiriami tik pačioje vakcinos
įšvirkštimo vietoje atsiradę pakitimai;
skausmingumas;
paraudimas;
patinimas.
Šios reakcijos yra gana dažnos, jos pasitaiko beveik pusei paskiepytųjų,
dažniau – švirkščiant negyvas vakcinas, kurių sudėtyje yra adjuvantų. Vietinės
reakcijos atsiranda po kelių valandų nuo vakcinos įšvirkštimo, būna nesunkios ir
praeina negydomos. Labai retai vietinės reakcijos būna sunkios, su destrukcijos
elementais, žinomos kaip Arthus fenomenas. Tokios sunkios reakcijos gali
70
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
pasitaikyti įskiepijus per dideles difterijos ar stabligės toksoidų dozes. Manoma,
kad vietinius destrukcinius procesus sukelia labai dideli antikūnų kiekiai.
Vietinės reakcijos kartais nepagrįstai laikomos hiperjautrumo ar alergijos
išraiška. Toks požiūris nėra tikslus. Vietinių povakcininių reakcijų kilmė pagal
daugelį požymių neatitinka alergijos sąvokų.
Vakcinos įšvirkštimo vietoje dažniausiai atsiranda vietinė reakcija: oda
parausta, kiek patinsta, injekcijos vieta būna skausminga. Paprastai paraudimas ir
patinimas, kurio skersmuo neviršija 2 centimetrų, vertinamas kaip įprasta,
neregistruojama reakcija. Dažniausiai vietinė reakcija negydoma išnyksta per 1-3
dienas. Audinių sustandėjimas injekcijos vietoje gali laikytis ilgiau. Dažniausia
tokio sustandėjimo priežastis būna vakcinos sudėtyje esantis adjuvantas. Jis
reikalingas tam, kad vakcinos antigenai nesirezorbuotų per greitai, į kraujotaką
patektų palaipsniškai, ilgesnį laiką. Natūralu, kad tokios medžiagos gali sukelti
ilgiau trunkančias vietines reakcijas. Tokių sustandėjimų nereikia gydyti, jų
nereikia šildyti ar dėti kompresų.
BCG vakcinos įšvirkštimo vietoje gali susidaryti vietinis abscesas,
pasireiškiantis kartu su bendraisiais sisteminiais reiškiniais, dažniausiai – sritinių
limfmazgių reakcija.
Vietine skiepijimo komplikacija neretai vadinamas injekcijos vietoje
susidaręs abscesas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien vienintelė gyva
vakcina, kurios sudėtyje yra bakterijų, yra BCG vakcina. Todėl tik BCG vakcinos
sukeltas vietinis abscesas galėtų būti vertinamas kaip vietinė povakcininė
komplikacija.
Visais kitais atvejais, jeigu abscesai susidaro įšvirkščiant vakciną, kurios
sudėtyje nėra gyvų mikroorganizmų, galinčių sukelti pūlinius, tai vertintina ne kaip
skiepijimo komplikacija, bet kaip šiurkštus skiepijimo technikos pažeidimas.
Lietuvoje skiepijama skiepų kabinetuose, skiepijimams naudojami tik vienkartiniai
švirkštai, todėl vietinės pūlingos komplikacijos, (išskyrus susijusias su BCG
vakcina) yra nepaprastai retos.
Sisteminės (bendrosios) nepageidaujamos reakcijos
Sisteminės (bendrosios) reakcijos pasireiškia:
karščiavimu;
silpnumu;
apetito sutrikimu;
galvos, raumenų skausmais.
Tai bendro pobūdžio vakcinoms nespecifiški simptomai. Juos gali sukelti
vakcinos, kartais šios reakcijos susijusios su kitomis atsitiktinai sutapusiomis
priežastimis, pavyzdžiui, virusine infekcija. Sisteminės reakcijos gana dažnos po
korpuskulinį kokliušo komponentą turinčių vakcinų bei po gyvų atenuotų vakcinų
71
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
įšvirkštimo. Įskiepijus negyvas vakcinas, sisteminės reakcijos dažniausios
skiepijimo dieną ir kelias dienas po skiepo.
Dažniausia tokių reakcijų – karščiavimas. Trumpalaikis kūno temperatūros
pakilimas, matuojant pažastyje, neviršijantis 38,5 °C, yra vienas dažniausių
bendrųjų povakcininių reiškinių. Toks temperatūros pakilimas laikomas normalia
paskiepytojo reakcija į vakciną ir vadovaujantis PSO rekomendacijomis
neregistruojamas kaip nepageidaujamas reiškinys. Karščiavimas, viršijantis 38,5
°C, matuojant pažastyje, vertintinas kaip stipri povakcininė reakcija.
Įskiepijus įvairias vakcinas gali pasireikšti trumpalaikis bendras
negalavimas, apetito sutrikimas, silpnumas, galvos skausmas. Dažniausiai šie
požymiai nebūna sunkūs ir per 1-3 dienas praeina be gydymo. Įskiepijus gyvas
vakcinas, sukeliamas infekcinis procesas, panašus į lengvą natūralią ligą. Tokiais
atvejais sisteminės reakcijos išryškėja po 7-14 dienų nuo paskiepijimo, t. y. po
būdingo inkubacinio periodo.
Sunkių bendrųjų povakcininių reakcijų kategorijai priskiriami traukuliai.
Traukulių trukmė labai įvairi: nuo kelių iki keliolikos minučių, židininių
neurologinių simptomų nebūna. Laimė, ši komplikacija gana reta. Dažniausiai
traukuliai paskiepytiems vaikams būna kartu su aukšta temperatūra, todėl manoma,
kad tokiais atvejais tiesioginė traukulių priežastis yra hipertermijos sindromas, o ne
nepageidaujamas vakcinos poveikis. Tokią nuomonę patvirtina gerai žinomas
faktas, kad paskiepytiems, bet nekarščiuojantiems vaikams traukuliai būna labai
retai.
Kitos sisteminės reakcijos yra specifiškos konkrečioms vakcinoms.
Įskiepijus BCG vakciną, be absceso vakcinos injekcijos vietoje, kuris gali būti
bakterinis arba sterilus, sisteminė reakcija gali pasireikšti limfadenitu (taip pat ir
pūlingu). Tokia sisteminė reakcija registruojama, jeigu praėjus 2-6 mėnesiams nuo
skiepijimo BCC vakcina bent vienas limfmazgis padidėja iki 1,5 cm dydžio.
Pažeidžiami tos pusės, kur buvo įšvirkšta vakcina, sritiniai limfmazgiai. Labai retai,
paskiepijus BCG vakciną, išsivysto generalizuotas procesas, kartais trunkantis
ilgiau nei metus.
Įskiepijus vakcinas, kurių sudėtyje yra gyvų susilpnintų virusų, gali
išsivystyti povakcinine reakcija, panaši į lengvą ligą.
Paskiepijus tymų vakcina, po 7-30 dienų nuo skiepijimo gali pasireikšti
lengva tymų forma su būdingu, tačiau labai negausiu odos bėrimu, be katarinių
reiškinių. Vakcininis virusas iš paskiepytojo organizmo neišsiskiria, todėl tokie
asmenys aplinkinių neužkrečia.
Įskiepijus raudonukės vakciną, po 7-30 dienų nuo skiepijimo gali išsivystyti
lengva raudonukės forma. Kaip ir povakcininiai tymai, ši raudonukės forma
neužkrečiama. Paaugliams ir jaunoms moterims po 4-8 dienų po raudonukės skiepo
gali būti trumpalaikiai sąnarių skausmai (artralgija), rečiau – artritai.
72
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Paskiepijus vėjaraupių vakcina irgi gali išberti. Šios vakcininių virusų
sukeltos ligos niekuomet nebūna sunkios, neturi neurologinių komplikacijų.
Įskiepijus parotito vakciną, anksčiau buvo registruojamos povakcininio
virusinio meningito komplikacijos. Nors šie meningitai buvo nedažni ir palyginti
nesunkūs, kur kas retesni nei meningitai, sergant natūralia parotitine infekcija, jie
buvo laikomos žymia povakcinine komplikacija.
Pastaruoju metu daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, naudojamos
naujos kartos vakcininį parotito štamą turinčios vakcinos. Teigiama, kad skiepijant
tokiomis vakcinomis, povakcininis meningitas galėtų pasitaikyti rečiau negu 1 iš 1-
2 milijonų paskiepytųjų.
Įskiepijus gyvą susilpnintą OPV vakciną, praėjus 4-30 dienų po skiepo arba
4-75 dienoms po kontakto su asmeniu, paskiepytu OPV vakcina, gali ištikti ūmus
povakcininis paralyžius. Lietuvoje pirminis kūdikių skiepijimas OPV vakcina
nebeatliekamas nuo 1993 metų, todėl vakcininių poliomielito virusų sukelto
povakcininio paralyžiaus tikimybė labai maža.
Itin retais atvejais, maždaug 1 iš milijono paskiepytųjų, įskiepijus gyvas
susilpnintas vakcinas gali pasireikšti neurologinių komplikacijų:
ūmus encefalitas;
ūmi encefalopatija;
neuritas.
Tokių komplikacijų rizika yra labai nedidelė, ji daug kartų mažesnė už
neurologinių komplikacijų riziką, sergant natūraliomis ligomis.
Įskiepijus negyvas vakcinas, dažniausiai komplikacijos būna susijusios su
korpuskuline kokliušo vakcina (Pw). Įskiepijus šią vakciną, po 4-8 dienų gali
išsivystyti:
povakcininė encefalopatija;
encefalitas.
Ši komplikacija labai reta, pasitaiko 1 iš 100 000-200 000 paskiepytųjų.
Manoma, kad encefalopatija gali būti susijusi ne su pačia kokliušo Pw vakcina, bet
su hipertermijos sindromu, kuris įskiepijus Pw komponentą turinčių vakcinų būna
beveik pusei paskiepytųjų. Įskiepijus Pw profilaktiškai, labai svarbu tėvams
paaiškinti, kad paskiepytas vaikas gali karščiuoti, todėl būtina kelis kartus
pamatuoti temperatūrą, o jai kylant – duoti paracetamolio.
Alerginės reakcijos
Alerginės reakcijos po vakcinų įskiepijimo yra labai retos. Alerginę reakciją
gali sukelti vakcinos antigenas arba bet kuri sudėtinė vakcininio preparato dalis,
pavyzdžiui, maitinamosios terpės likučiai, konservantai, stabilizatoriai ir t. t.
Sunkios alerginės reakcijos gali kelti grėsmę gyvybei. Laimė, jos yra labai retos,
pasitaiko vienam iš kelių šimtų tūkstančių paskiepytųjų. Žinotina, kad vaikus,
73
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
alergiškus medžiagoms, kurių nėra vakcinų sudėtyje, galima (ir būtina) skiepyti.
Vakcinų skiepijimas nepadidina alerginės ligos intensyvumo. Priešingai,
netiesiogiai apsaugodami vaikus nuo sunkių užkrečiamųjų ligų ir su tuo susijusių
sensibilizuojamųjų vaistų vartojimo, skiepai mažina alergiškų vaikų
sensibilizavimo riziką.
Anafilaksija
Anafilaksija ir anafilaksinis šokas – itin reta povakcininė reakcija. Kur kas
dažniau nei vakcinų įskiepijimas anafilaksiją gali sukelti kai kurie maisto
produktai, antibiotikai. Anafilaksinį šoką reikia skirti nuo apalpimo, kurio metu
pulsas centrinėse arterijose išlieka nepakitęs. Kartais anafilaksinis šokas arba
anafilaksinė reakcija vystosi palaipsniškai. Anafilaksijos požymiai:
Dostları ilə paylaş: |