Infekcinės kilmės viduriavimo gydymas ir slauga
Gydymas
Ūmaus gastroenterito patogenezinio gydymo pagrindas yra greitas netektų
skysčių ir elektrolitų sugrąžinimas bei palaikymas. Rehidratacijos tikslas –
sugrąžinti ir palaikyti normalų organizmo skysčių tūrį ir sudėtį.
Esant
I
0
(svorio deficitas 5 %) ir II
0
(svorio deficitas 6-9 %) dehidratacijai
taikoma oralinė rehidratacija. Jei vaikas nepakankamai geria ir nepavyksta laiku
koreguoti dehidratacijos, pradedama intraveninė rehidratacija. Esant III
0
(svorio
deficitas 10 % ir daugiau) dehidratacijai iš karto pradedama intraveninė
rehidratacija.
Oralinei rehidratacijai atlikti vartojami gliukozės ir elektrolitų tirpalai.
Lietuvoje dažniausiai vartojami Gastrolit, PSO/UNICEF ORT, HiPP ORS 200
morkų-ryžių nuoviras. Oralinei rehidratacijai atlikti netinka arbatos, sultys,
vaisvandeniai, namuose paruošti skysčiai dėl per didelio jų osmolingumo, per mažo
ar per didelio natrio kiekio, netinkamo gliukozės ir natrio santykio juose.
Oralinė rehidratacija atliekama dviem etapais:
rehidratacijos fazė;
palaikymo fazė.
Pirmosios
fazės tikslas – greitai koreguoti skysčių ir elektrolitų deficitą. Jos
trukmė – 4, rečiau – 6 val. Esant I
0
dehidratacijai ORT skiriama 50-60 ml/kg, o II
0
dehidratacijai – 80-100 ml/kg per 4 valandas. Girdyti vaiką dažnai, nedideliais
kiekiais: po 15-30 ml, kas 5-10 min. Jei ligonis vemia, po 5 ml kas 2-3 min.
Girdyti, ypač žindomus kūdikius, reikia šaukšteliu, iš puodelio, pipete. Šios fazės
metu maitinimas motinos pienu nenutraukiamas ir tęsiamas pagal kūdikio poreikį.
Rehidratacijos fazės pabaigoje įvertinama ligonio būklė. Jei dehidratacijos
požymiai išliko, pradedama intraveninė rehidratacija. Jei dehidratacijos požymiai
išnyko – pradedama palaikomoji fazė. Šios fazės tikslas – užtikrinti fiziologinį
skysčių poreikį ir kompensuoti patologinius skysčius bei elektrolitų nuostolius.
Šios fazės metu ligonis per parą turi gauti 100-150 ml/kg motinos pieno, mišinio,
kito maisto ar skysčių (arbatų, vandens ir kt.).
Jei
viduriuojančiam vaikui ryškesnių dehidratacijos požymių nėra, tai jis
maitinamas amžių atitinkančiu įprastu maistu.
Peroralinė rehidratacija iš esmės nesumažina vidurių kiekio, viduriavimo
dažnio ir trukmės. Efektyviai sumažinti vidurių kiekį, viduriavimo trukmę, dažnį
padeda paviršiniai, t.y. nesirezorbuojantys adsorbentai. Dažniausiai Lietuvoje
56
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
vartojamos tos grupės preparatas yra Smecta. Šis preparatas saugo žarnų gleivinę ir
sugrąžina jos funkciją, (pvz., suriša-absorbuoja rotavirusus, E.coli, campylobacter
jejuni, nesuvirškintus angliavandenius). Smecta skatina gleivių gamybą ir gerina jų
rišamąsias savybes. Iš žarnyno Smecta nesirezorbuoja, pasišalina su išmatomis.
Išleidžiama miltelių pavidalu pakeliuose. Pakelio turinys tirpinamas 50 ml vandens
ar maišomas su pusiau skiestu maistu:
iki 1 m. skiriamas vienas pakelis per dieną tarp maitinimų;
1-2 m. – 1-2 pakeliai per dieną, dalijant į 2-3-4 dalis;
vyresniems – 2-3 pakeliai per dieną, dalijant į 2-3-4 dalis.
Jei vaikui paskirti antibiotikai ar kiti vaistai, tai jie geriami 1 val. prieš ar po
Smectos vartojimo.
Kita
grupė saugių vaistų, plačiai taikytinų viduriavimui gydyti ir
profilaktikai, yra probiotikai – t.y. bakterijos arba jų dalys, grybeliai, naudingi
žmogaus organizmui. Jie stabdo patogeninių mikroorganizmų augimą, stimuliuoja
nespecifinį ir specifinį imuninį atsaką į patogenus, sugrąžina gleivinės barjerinę
funkciją.
Vienas iš labiausiai ištirtų probiotikų yra Gefilus. Tai pieno rūgšties
bakterijos Lactobacillus GG preparatas. Šio preparato 1 kapsulė du kartus per parą
nuryjama visa arba prieš pat vartojimą atidaroma ir jos turinys sumaišomas su
nedideliu kiekiu vandens, sulčių ar pieno. Rekomenduotinas gydymo kursas – 10
dienų.
Kitas
probiotinių bakterijų preparatas yra lineksas (Linex). Jis normina,
saugo ir palaiko žarnyno floros fiziologinę pusiausvyrą. Kapsulė užgeriama
nedideliu skysčio kiekiu. Jei vaikas negali praryti visos kapsulės, jos turinys prieš
pat vartojimą išpilamas į nedidelį kiekį pasaldinto vandens ar sulčių ir sugirdoma:
kūdikiams, vaikams iki 2 m. – 1 kapsulė 3 kartus;
2-12 m. vaikams – 1-2 kapsulės 3 kartus;
> 12 m. vaikams – 2 kapsulės 3 kartus.
Virusinės kilmės viduriavimai antibiotikais negydomi. Lengvos ir vidutinio
sunkumo eigos bakteriniai viduriavimai nerekomenduojami gydyti antimikrobiniais
preparatais. Tačiau jei ligos eiga sunki ir yra ryškūs uždegiminiai pakitimai
kraujyje, antibiotikai skirtini. Jų vartojimą nulemia ir epidemiologinė situacija
(kolektyvo lankymas, blogos gyvenimo sąlygos), paciento amžius (pirmųjų mėnesių
kūdikiai). Antibiotikai skiriami atsižvelgiant į išmatų pasėlio rezultatus, kai
žinomas sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams.
Dažniausiai skiriami geriamieji preparatai – ampicilinas, gentamicinas,
eritromicinas, III kartos cefalosporinai.
57
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Slauga
Slaugant
viduriuojantį, vemiantį vaiką reikia įvertinti subjektyvius ir
objektyvius pakitimus, kad slaugytoja galėtų numatyti slaugos tikslius veiksmus.
Subjektyvūs pakitimai:
pilvo skausmai;
galvos skausmai;
pykinimas.
Objektyvūs pakitimai:
dažnos, vandeningos išmatos (dažnai žalios, su gleivėmis, krauju);
hiperaktyvi žarnų peristaltika;
vėmimas;
dehidratacijos požymiai:
sumažėjęs išskiriamo šlapimo kiekis;
elektrolitų disbalansas (kraujo tyrimas);
įdubę momenėliai;
įdubusios, neretai minkštais obuoliais, akys;
sumažėjęs audinių turgoras, sumažėjęs odos elastingumas ;
sausos gleivinės;
šaltos galūnės, oda dažnai blyški, marmuruota;
svorio netekimas;
dirglumas ar mieguistumas;
karščiavimas.
Slaugos
veiksmai:
kontroliuoti maisto apribojimą (jei paskirta gydytojo);
žymėti kiek netenkama skysčių viduriavimo metu; pasverti šlapias ir
suterštas sauskelnes (atmesti sausų sauskelnių svorį). (Pastaba: 1 gr.
gauto svorio = 1 ml skysčio);
stebėti žarnų peristaltiką;
po pasituštinimo tuoj pat apiplauti tarpvietę, sutepti apsauginiais
kremais ar aliejais, kad apsaugotų nuo iššutimų;
burnos gleivinės priežiūra;
vemiančiojo priežiūra – guldyti ant šono;
burnos priežiūra po vėmimo;
žymėti gaunamų ir išskiriamų skysčių kiekį;
stebėti vaiko reakciją pradėjus girdyti paskirtais skysčiais (ar
nepadažnėjo viduriavimas ir pan.);
58
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
stebėti vaiko reakciją pradėjus maitinti pieno produktais (dėl laktozės
tolerancijos sutrikimo);
kas dieną sverti ir registruoti vaiko svorį;
karščiuojančiojo slauga (atsižvelgiant į vaiko kūno ir aplinkos t
0
tinkamai jį aprengti, užkloti; jei reikia nurengti ir palaikyti nuogą,
aptrinti drungnu vandeniu kelis kartus iš eilės; didžiųjų kraujagyslių
projekcijoje galima uždėti buteliukus su užšaldytu vandeniu; gydytojui
paskyrus sugirdoma acetaminofeno ar ibuprofeno; gerai vėdinti
patalpą, kurioje yra ligonis);
skatinti ilsėtis ir miegoti, netrikdyti ramybės įvairiomis procedūromis.
Infekcinės kilmės viduriavimo profilaktika
Žarnyno
infekcijų profilaktikai svarbios higienos priemonės. Ypač tai svarbu
virusinės kilmės viduriavimo plitimui sustabdyti. Higienos priemonių tikslas –
užkirsti virusų plitimą fekaliniu-oraliniu keliu. Rotavirusinė infekcija yra viena iš
aktualiausių hospitalinių infekcijų, todėl vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose
būtina diegti griežtus rankų higienos standartus.
Labai daug vilčių dedama į rotavirusų vakcinas. Šiuo metu jos intensyviai
tiriamos įvairiose šalyse, atliekamos klinikinės studijos. Lietuvoje vakcinos nuo
rodavirusisnės infekcijos dar nenaudojamos.
Bakterinės žarnyno infekcijos žymiai retesnės tarp krūtimi maitinamų
kūdikių, tačiau rotavirusinei infekcijai toks dėsningumas nebūdingas. Kūdikių
sergamumui infekciniais viduriavimais turi įtakos namiškių, ypač motinos, higienos
įgūdžiai. Vaikų higienos įgūdžių formavimas svarbus jau ankstyvoje vaikystėje.
Kai vaikas pasveiksta, turi būti gauti du neigiami išmatų pasėliai. Tik tada jis
gali lankyti kolektyvą.
Asmenys, dirbantys maisto pramonėje, vaikų kolektyvuose, reguliariai
tikrinami, kad tarp jų nebūtų bakterijų nešiotojų.
59
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
VAIKŲ IMUNIZAVIMAS
Užkrečiamųjų ligų profilaktika
Nespecifinė vaikų užkrečiamųjų ligų profilaktika
Nespecifinei užkrečiamųjų ligų profilaktikai didelę reikšmę turi organizmo
atsparumo didinimas, grūdinimasis, racionali mityba, lėtinių infekcinių židinių
gydymas, kontaktų su sergančiaisiais infekcinėmis ligomis vengimas. Labai svarbi
tiksli infekcinių ligų apskaita. Medicinos darbuotojai, nustatę infekcinę ligą, per 24
val. turi pasiųsti į Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą pranešimą.
Šis centras praneša darželiui, mokyklai. Užkrečiamos ligos registruojamos
užkrečiamųjų ligų žurnale.
Susirgęs vaikas izoliuojamas ir gydomas namuose arba ligoninėje.
Bendravusiems su ligoniu asmenims skiriamas karantinas. Jei vaikas lankė
darželį, tai karantinas skiriamas visai grupei. Karantino metu negalima priimti į
grupę nesirgusių šia liga vaikų, perkelti vaiką iš šios grupės į kitas. Medicinos
darbuotojai stebi visų karantine buvusių vaikų sveikatą. Kartais karantine
buvusiems vaikams taikoma pasyvioji imunizacija specialiu gama globulinu. Jis
apsaugo vaiką nuo infekcijos 3-4 savaites po injekcijos.
Infekcijos židinyje (darželyje) atliekama dezinfekcija. Jei užkratas
nepatvarus, patalpos gerai išvėdinamos, drėgnai išvalomos.
Specifinė užkrečiamųjų ligų profilaktika – imunizacija
Specifinis imunitetas – tai neimlumas tam tikrai infekcijai. Jis atsiranda, kai
vaikas perserga arba yra paskiepijamas. Toks specifinis imunitetas yra aktyvus, nes
pats organizmas jį įgyja pasigamindamas antikūnų. Aktyvus imunitetas išlieka 1-5
ir daugiau metų, todėl vėliau reikia atnaujinti – revakcinuoti.
Imuniteto susidarymas priklauso nuo pačios vakcinos kokybės, nuo
skiepijimo atlikimo terminų ir technikos, nuo vaiko sveikatos būklės.
Nepakankamas imunitetas susidaro, jei vaikas skiepijamas tuoj po persirgtos kokios
nors ligos arba suserga tuoj po skiepijimo.
60
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Teigiama, kad per pastaruosius 200 metų medicinoje padaryti trys didžiausi
atradimai: antiseptika, antibiotikai ir vakcinos. Vakcinacijos istorija yra labai sena.
1996 metais visame pasaulyje buvo minimas 200 metų skiepijimų jubiliejus.
Skiepijimų dėka pasaulyje išnaikinti raupai, sėkmingai plėtojama poliomielito
likvidavimo programa, rengiama tymų likvidavimo programa. Labai sumažėjo
vaikų sergamumas stablige, raudonuke, difterija, kokliušu, bei kitomis ligomis,
kurias galima valdyti skiepais.
Skiepijimas turi 2 tikslus:
1 – apsaugoti asmenį;
2 – kontroliuoti infekcinių ligų paplitimą visuomenėje.
1796 metais E.Dženeris pasiūlė pirmąjį efektyvų imunizacijos nuo raupų
būdą skarifikacijos metodu, įskiepydamas į odą karvių raupų sukėlėją. Iš čia ir
žodis „vakcina” (lot. vacca - karvė). L. Pasteras pirmasis pagamino gyvą vakciną.
Imunoprofilaktikos pradžia Lietuvoje siejama su profesoriumi J. Franku,
kuris pirmasis skaitė paskaitas apie infekcinių ligų kliniką, profilaktiką ir pradėjo
skiepyti nuo raupų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta kurti moderni nacionalinė
imunoprofilaktikos sistema, atitinkanti šiuolaikinius tarptautinius standartus.
Lietuvos Respublikos SAM iniciatyva 1991 metais buvo įsteigtas Respublikinis
imunoprofilaktikos centras (RIC), kuriam patikėta organizuoti ir kontroliuoti visą
imunoprofilaktikos darbą Lietuvoje. Šis darbas dabar organizuotas pagal PSO
išplėstinės imunoprofilaktikos programos kriterijus. Siekiama išplėsti imunizacijos
apimtis, derinami skiepijimų kalendoriai, pradėta skiepyti nuo raudonukės, A ir B
hepatito, įsitraukiama į tarptautinių programų darbą. Vėliau šis centras tapo
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro padaliniu.
Šiuo metu užkrečiamųjų ligų profilaktikai naudojama daugiau kaip 30
vakcinų, serumų ir imunoglobulinų.
Profilaktiškai skiepijama akušeriniuose skyriuose, poliklinikose,
ambulatorijose. Visuose miestuose ir rajonuose veikia skiepų dokumentacijos
kabinetai, juose sudaromi skiepijimų planai, registruoja atliekamus skiepijimus,
šalutines reakcijas, pateikia informaciją į Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir
kontrolės centrą.
Vilniaus universiteto Pediatrijos centre organizuojami gydytojų tobulinimosi
kursai imunoprofilaktikos tematika, konsultuojama skiepijimų klausimais.
Stacionaro sąlygomis skiepijami vaikai su sąlyginėmis kontraindikacijomis
vakcinacijai, gydomos sunkesnės povakcininės reakcijos ir komplikacijos.
Yra nustatyti profilaktinių skiepijimų vertinimo kriterijai. Pagrindinis iš jų –
tai skiepijimų apimtys. Vertinamas procentas vaikų, paskiepytų vienerių ir dvejų
metų amžiaus grupėse.
61
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
8 lentelė
Skiepijimų Nacionalinės programos vakcinomis apimtys Lietuvoje1991-2001
metais (ULPKC, 2002)
Skiepijimų apimtys procentais
Skiepijamos
vakcinos
1991 m.
1992 m.
1993 m.
1994 m.
1995 m.
1996 m.
1997 m.
1998 m.
1999 m.
2000 m.
2001 m.
BCG (naujagimiai
87,4
93,9
97,6
95,9
96,6
98,4
98,4
99,1
99,3
99,0
99,3
Difterija ir
stabligė (3 dozės
1 m. amžiaus
vaikams)
74,9
86,3
86,8
87,2
90,4
92,1
92,2
93,5
93,1
93,6
94,7
Kokliušas (1 m.
amžiaus vaikai)
73,2 77,6 83,1 83,4 89,0 91,2 90,0 93,1 93,0 93,5 94,6
Poliomielitas (1
m. amžiaus
vaikai)
79,7
88,3
86,3
87,9
89,3
92,3
94,8
96,6
96,9
96,9
97,5
Tymai (2 m.
amžiaus vaikai)
85,7 89,0 91,8 92,7 93,7 96,3 95,9 96,5 96,9 97,0 97,4
Epideminis
parotitas (2 m.
amžiaus vaikai)
74,9
75,9
54,3
79,4
76,8
93,4
94,9
96,7
96,9
97,0
97,4
Raudonukė (2 m.
amžiaus vaikai)
–
79,0 43,7 74,8 88,8 94,7 94,4 95,6 96,8 97,0 97,4
Hepatitas B
(naujagimiai)
– – – – – – – 95,7
95,6
99,0
99,2
Iš lentelės matyti, kad paskiepytų vaikų padaugėjo.
Nuo 1992 metų Lietuvoje naudojamos Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje
Britanijoje, Šveicarijoje, JAV pagamintos vakcinos. Pagrindinė kliūtis sėkmingam
imunoprofilaktikos programos įgyvendinimui buvo lėšų, gaunamų iš biudžeto
vakcinoms įsigyti, nepakankamumas.
Šiuo metu vaikai skiepijami pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2002
m. rugsėjo mėn. 23 įsakymu Nr. 464 patvirtintą planą.
Skiepijimo technika
Prieš skiepijant bet kurią vakciną, būtina patikrinti:
62
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
ar kiekvienas vakcinos flakonas (gamykloje pripildytas švirkštas) turi
standartinę etiketę? Jeigu etiketės nėra, vakcinos naudoti negalima;
ar sausoms vakcinoms praskiesti yra gamintojo pateiktas skiediklis? Kitų,
ne gamintojo pateiktų skiediklių, naudoti negalima;
ar nepasibaigęs vakcinos galiojimo laikas? Ar nėra papildomų vakcinos
galiojimo laiko apribojimų, susijusių su „šalčio grandinės” pažeidimais, vakciną
transportuojant ar laikant? Apie tokius apribojimus praneša vakcinos tiekėjas
arba juos gali nustatyti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras.
Vakcinų su pasibaigusiu galiojimo laiku skiepyti negalima. Vakcinų galiojimo
laikas nepratęsinėjamas. Jeigu įvyktų toks išskirtinis ir mažai tikėtinas atvejis,
skiepijimų kabinete turi būti oficialus dokumentas, patvirtinantis galiojimo
laiko pratęsimą;
jeigu ant vakcinos pakuotės yra „šalčio grandinės” kontrolės indikatorius, ar
jis nerodo vakcinos laikymo temperatūros režimo pažeidimų? Jeigu šių indikatorių
spalva pakitusi ar išryškėja jų naudojimą draudžiantys užrašai, tokių vakcinų
naudoti negalima;
ar nepažeistas vakcinos flakonas? Jeigu yra bet kokių vakcinos flakono ar
kamštuko pažeidimų, tokios vakcinos naudoti negalima;
ar skystose bei praskiestose vakcinose nėra matomų drumzlių, neiš
tirpstančių dribsnių? Skiepyti galima tik visiškai homogeniškos konsistencijos
vakcinomis.
Vakcinos įskiepijamos per burną arba injekcijomis. Paprasčiausia ir
patogiausia skiepyti per burną. Iš Lietuvos skiepijimo kalendoriuje numatytų
vakcinų taip skiepijama tik OPV vakcina.
OPV vakcinos lašai pipete ar specialiu lašintuvu įlašinami į burną. Vakcinos
negalima lašinti ant cukraus ar į bet kokius kitus skysčius (pvz., arbatą, sultis), nes taip
neįmanoma užtikrinti, kad bus įskiepyta reikiama vakcinos dozė.
Į odą skiepijama BCG vakcina. Šiai vakcinai skiepyti naudojamas specialus
mažas 0,1 ml tūrio švirkštas ir speciali adata. Rekomenduojama tokia skiepijimo
technika:
BCG vakcina įtraukiama į švirkštą. Nepatariama stipriai purtyti flakono
su BCG vakcina, nes tai gali pakenkti vakcinai;
BCG vakcina skiepijama į kairįjį žastą;
švirkštas laikomas lygiagrečiai su vaiko ranka, beveik priglaustas prie
odos, adatos smailuoju paviršiumi prie odos;
adata įduriama į odą. Svarbu, kad adata būtų įdurta ne per giliai, nes
antraip vakcina bus įskiepyta po oda. Įskiepijus BCG vakciną po oda, didesnė
BCG abscesų ar limfadenitų tikimybė;
vakcina įskiepijama lėtai spaudžiant švirkšto stūmoklį. Jeigu adata
63
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
taisyklingai įdurta į odą, jaučiamas švirkšto stūmoklio pasipriešinimas.
oda
poodis
raumenys
1 pav. Vakcinos skiepijimas į odą (V.Usonis. Skiepų knyga, 2002 m.)
Taisyklingai įskiepijus vakcinos dozę, skiepijimo vietoje matomas odos
pakilimas („citrinos žievelė”).
Skiepijimo į odą technikos klaidos:
įdūrus per giliai, adatai esant po oda, stūmoklio pasipriešinimo nėra.
Tokiu atveju vakcinos injekciją būtina sustabdyti, pakoreguoti adatos poziciją taip,
kad ji būtų įdurta į odą, ir baigti vakcinos dozės injekciją. Vakcinos dozė
nedidinama;
jeigu visa vakcinos dozė įskiepyta po oda, vaikas laikomas paskiepytu.
Kitos dozės į odą skiepyti nereikia. Įskiepijus BCG vakciną per giliai, būtina apie tai
perspėti tėvus ir jiems patarti kreiptis į pediatrą, jeigu atsirastų tokių povakcininių
reiškinių kaip vietinis BCG abscesas ar limfadenitas.
Po oda skiepijama gyvomis virusinėmis vakcinomis, tokiomis kaip MMR
vakcina. Po oda vakcinos dažniausiai sušvirkščiamos į žastą, 25 mm ilgio adatomis.
Rekomenduojama tokia skiepijimo technika:
vaiko žastas suimamas ranka, pirštais kiek pakeliama oda numatomo
skiepo vietoje;
64
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
adata įduriama į pakeltą odą maždaug 45° kampu, apie pusę adatos ilgio;
švirkšto pozicija fiksuojama ir vakcina lėtai sušvirkščiama, injekcijos
vieta prispaudžiama vatos tamponėliu.
oda
poodis
raumenys
2 pav. Vakcinos sušvirkštimas po oda (V.Usonis. Skiepų knyga, 2002 m.)
Į raumenis švirkščiama dauguma negyvų vakcinų, tokių kaip DTP, IPV,
hepatito B. Kūdikiams į raumenis vakcinos švirkščiamos į šlaunis, į viršutinio
šlaunies trečdalio priekinę šoninę sritį. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems į
raumenis vakcinos švirkščiamos žasto srityje 25 mm ilgio adata. Vakcinų švirkšti į
sėdmenis nerekomenduojama dėl kelių priežasčių: kūdikių raumenų masė sėdmenų
srityje labai nedidelė, todėl rezorbcija gali būti nepakankama; anatomiškai netoli
yra stambieji nervų kamienai.
65
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
oda
poodis
raumenys
3 pav. Vakcinos sušvirkštimas į raumenis (V.Usonis. Skiepų knyga, 2002 m.)
Dostları ilə paylaş: |