Vilniaus kolegija sveikatos priežIŪros fakultetas slaugos katedra
Infekcinės kilmės viduriavimo gydymas ir slauga
Yüklə 0,73 Mb. Pdf görüntüsü
|
- Bu səhifədəki naviqasiya:
- Specifinė užkrečiamųjų ligų profilaktika – imunizacija
- Skiepijimas turi 2 tikslus
- Vakcinos skiepijimas į odą
- Vakcinos sušvirkštimas po oda
- Vakcinos sušvirkštimas į raumenis
|
Infekcinės kilmės viduriavimo gydymas ir slauga
Gydymas Ūmaus gastroenterito patogenezinio gydymo pagrindas yra greitas netektų skysčių ir elektrolitų sugrąžinimas bei palaikymas. Rehidratacijos tikslas – sugrąžinti ir palaikyti normalų organizmo skysčių tūrį ir sudėtį. Esant I
(svorio deficitas 5 %) ir II 0 (svorio deficitas 6-9 %) dehidratacijai taikoma oralinė rehidratacija. Jei vaikas nepakankamai geria ir nepavyksta laiku koreguoti dehidratacijos, pradedama intraveninė rehidratacija. Esant III 0 (svorio deficitas 10 % ir daugiau) dehidratacijai iš karto pradedama intraveninė rehidratacija.
Oralinei rehidratacijai atlikti vartojami gliukozės ir elektrolitų tirpalai. Lietuvoje dažniausiai vartojami Gastrolit, PSO/UNICEF ORT, HiPP ORS 200 morkų-ryžių nuoviras. Oralinei rehidratacijai atlikti netinka arbatos, sultys, vaisvandeniai, namuose paruošti skysčiai dėl per didelio jų osmolingumo, per mažo ar per didelio natrio kiekio, netinkamo gliukozės ir natrio santykio juose. Oralinė rehidratacija atliekama dviem etapais: rehidratacijos fazė; palaikymo fazė.
Pirmosios fazės tikslas – greitai koreguoti skysčių ir elektrolitų deficitą. Jos trukmė – 4, rečiau – 6 val. Esant I 0 dehidratacijai ORT skiriama 50-60 ml/kg, o II 0
dehidratacijai – 80-100 ml/kg per 4 valandas. Girdyti vaiką dažnai, nedideliais kiekiais: po 15-30 ml, kas 5-10 min. Jei ligonis vemia, po 5 ml kas 2-3 min. Girdyti, ypač žindomus kūdikius, reikia šaukšteliu, iš puodelio, pipete. Šios fazės metu maitinimas motinos pienu nenutraukiamas ir tęsiamas pagal kūdikio poreikį. Rehidratacijos fazės pabaigoje įvertinama ligonio būklė. Jei dehidratacijos požymiai išliko, pradedama intraveninė rehidratacija. Jei dehidratacijos požymiai išnyko – pradedama palaikomoji fazė. Šios fazės tikslas – užtikrinti fiziologinį skysčių poreikį ir kompensuoti patologinius skysčius bei elektrolitų nuostolius. Šios fazės metu ligonis per parą turi gauti 100-150 ml/kg motinos pieno, mišinio, kito maisto ar skysčių (arbatų, vandens ir kt.). Jei
viduriuojančiam vaikui ryškesnių dehidratacijos požymių nėra, tai jis maitinamas amžių atitinkančiu įprastu maistu. Peroralinė rehidratacija iš esmės nesumažina vidurių kiekio, viduriavimo dažnio ir trukmės. Efektyviai sumažinti vidurių kiekį, viduriavimo trukmę, dažnį padeda paviršiniai, t.y. nesirezorbuojantys adsorbentai. Dažniausiai Lietuvoje
56 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
vartojamos tos grupės preparatas yra Smecta. Šis preparatas saugo žarnų gleivinę ir sugrąžina jos funkciją, (pvz., suriša-absorbuoja rotavirusus, E.coli, campylobacter jejuni, nesuvirškintus angliavandenius). Smecta skatina gleivių gamybą ir gerina jų rišamąsias savybes. Iš žarnyno Smecta nesirezorbuoja, pasišalina su išmatomis. Išleidžiama miltelių pavidalu pakeliuose. Pakelio turinys tirpinamas 50 ml vandens ar maišomas su pusiau skiestu maistu:
1-2 m. – 1-2 pakeliai per dieną, dalijant į 2-3-4 dalis; vyresniems – 2-3 pakeliai per dieną, dalijant į 2-3-4 dalis.
Smectos vartojimo. Kita
grupė saugių vaistų, plačiai taikytinų viduriavimui gydyti ir profilaktikai, yra probiotikai – t.y. bakterijos arba jų dalys, grybeliai, naudingi žmogaus organizmui. Jie stabdo patogeninių mikroorganizmų augimą, stimuliuoja nespecifinį ir specifinį imuninį atsaką į patogenus, sugrąžina gleivinės barjerinę funkciją.
Vienas iš labiausiai ištirtų probiotikų yra Gefilus. Tai pieno rūgšties bakterijos Lactobacillus GG preparatas. Šio preparato 1 kapsulė du kartus per parą nuryjama visa arba prieš pat vartojimą atidaroma ir jos turinys sumaišomas su nedideliu kiekiu vandens, sulčių ar pieno. Rekomenduotinas gydymo kursas – 10 dienų.
Kitas probiotinių bakterijų preparatas yra lineksas (Linex). Jis normina, saugo ir palaiko žarnyno floros fiziologinę pusiausvyrą. Kapsulė užgeriama nedideliu skysčio kiekiu. Jei vaikas negali praryti visos kapsulės, jos turinys prieš pat vartojimą išpilamas į nedidelį kiekį pasaldinto vandens ar sulčių ir sugirdoma: kūdikiams, vaikams iki 2 m. – 1 kapsulė 3 kartus; 2-12 m. vaikams – 1-2 kapsulės 3 kartus; > 12 m. vaikams – 2 kapsulės 3 kartus.
sunkumo eigos bakteriniai viduriavimai nerekomenduojami gydyti antimikrobiniais preparatais. Tačiau jei ligos eiga sunki ir yra ryškūs uždegiminiai pakitimai kraujyje, antibiotikai skirtini. Jų vartojimą nulemia ir epidemiologinė situacija
žinomas sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams.
Dažniausiai skiriami geriamieji preparatai – ampicilinas, gentamicinas, eritromicinas, III kartos cefalosporinai.
57 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Slaugant viduriuojantį, vemiantį vaiką reikia įvertinti subjektyvius ir objektyvius pakitimus, kad slaugytoja galėtų numatyti slaugos tikslius veiksmus. Subjektyvūs pakitimai: pilvo skausmai; galvos skausmai; pykinimas.
Objektyvūs pakitimai: dažnos, vandeningos išmatos (dažnai žalios, su gleivėmis, krauju); hiperaktyvi žarnų peristaltika; vėmimas; dehidratacijos požymiai: sumažėjęs išskiriamo šlapimo kiekis; elektrolitų disbalansas (kraujo tyrimas); įdubę momenėliai; įdubusios, neretai minkštais obuoliais, akys; sumažėjęs audinių turgoras, sumažėjęs odos elastingumas ; sausos gleivinės; šaltos galūnės, oda dažnai blyški, marmuruota; svorio netekimas; dirglumas ar mieguistumas; karščiavimas.
Slaugos veiksmai: kontroliuoti maisto apribojimą (jei paskirta gydytojo); žymėti kiek netenkama skysčių viduriavimo metu; pasverti šlapias ir suterštas sauskelnes (atmesti sausų sauskelnių svorį). (Pastaba: 1 gr. gauto svorio = 1 ml skysčio); stebėti žarnų peristaltiką; po pasituštinimo tuoj pat apiplauti tarpvietę, sutepti apsauginiais kremais ar aliejais, kad apsaugotų nuo iššutimų; burnos gleivinės priežiūra; vemiančiojo priežiūra – guldyti ant šono; burnos priežiūra po vėmimo; žymėti gaunamų ir išskiriamų skysčių kiekį; stebėti vaiko reakciją pradėjus girdyti paskirtais skysčiais (ar
58 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
stebėti vaiko reakciją pradėjus maitinti pieno produktais (dėl laktozės tolerancijos sutrikimo); kas dieną sverti ir registruoti vaiko svorį; karščiuojančiojo slauga (atsižvelgiant į vaiko kūno ir aplinkos t
skatinti ilsėtis ir miegoti, netrikdyti ramybės įvairiomis procedūromis.
Infekcinės kilmės viduriavimo profilaktika
Žarnyno infekcijų profilaktikai svarbios higienos priemonės. Ypač tai svarbu virusinės kilmės viduriavimo plitimui sustabdyti. Higienos priemonių tikslas – užkirsti virusų plitimą fekaliniu-oraliniu keliu. Rotavirusinė infekcija yra viena iš aktualiausių hospitalinių infekcijų, todėl vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose būtina diegti griežtus rankų higienos standartus.
Labai daug vilčių dedama į rotavirusų vakcinas. Šiuo metu jos intensyviai tiriamos įvairiose šalyse, atliekamos klinikinės studijos. Lietuvoje vakcinos nuo rodavirusisnės infekcijos dar nenaudojamos. Bakterinės žarnyno infekcijos žymiai retesnės tarp krūtimi maitinamų kūdikių, tačiau rotavirusinei infekcijai toks dėsningumas nebūdingas. Kūdikių sergamumui infekciniais viduriavimais turi įtakos namiškių, ypač motinos, higienos įgūdžiai. Vaikų higienos įgūdžių formavimas svarbus jau ankstyvoje vaikystėje.
Kai vaikas pasveiksta, turi būti gauti du neigiami išmatų pasėliai. Tik tada jis gali lankyti kolektyvą.
Asmenys, dirbantys maisto pramonėje, vaikų kolektyvuose, reguliariai tikrinami, kad tarp jų nebūtų bakterijų nešiotojų.
59 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Užkrečiamųjų ligų profilaktika
Nespecifinė vaikų užkrečiamųjų ligų profilaktika Nespecifinei užkrečiamųjų ligų profilaktikai didelę reikšmę turi organizmo atsparumo didinimas, grūdinimasis, racionali mityba, lėtinių infekcinių židinių gydymas, kontaktų su sergančiaisiais infekcinėmis ligomis vengimas. Labai svarbi tiksli infekcinių ligų apskaita. Medicinos darbuotojai, nustatę infekcinę ligą, per 24 val. turi pasiųsti į Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą pranešimą. Šis centras praneša darželiui, mokyklai. Užkrečiamos ligos registruojamos užkrečiamųjų ligų žurnale. Susirgęs vaikas izoliuojamas ir gydomas namuose arba ligoninėje. Bendravusiems su ligoniu asmenims skiriamas karantinas. Jei vaikas lankė darželį, tai karantinas skiriamas visai grupei. Karantino metu negalima priimti į grupę nesirgusių šia liga vaikų, perkelti vaiką iš šios grupės į kitas. Medicinos darbuotojai stebi visų karantine buvusių vaikų sveikatą. Kartais karantine buvusiems vaikams taikoma pasyvioji imunizacija specialiu gama globulinu. Jis apsaugo vaiką nuo infekcijos 3-4 savaites po injekcijos. Infekcijos židinyje (darželyje) atliekama dezinfekcija. Jei užkratas nepatvarus, patalpos gerai išvėdinamos, drėgnai išvalomos.
Specifinė užkrečiamųjų ligų profilaktika – imunizacija Specifinis imunitetas – tai neimlumas tam tikrai infekcijai. Jis atsiranda, kai vaikas perserga arba yra paskiepijamas. Toks specifinis imunitetas yra aktyvus, nes pats organizmas jį įgyja pasigamindamas antikūnų. Aktyvus imunitetas išlieka 1-5 ir daugiau metų, todėl vėliau reikia atnaujinti – revakcinuoti. Imuniteto susidarymas priklauso nuo pačios vakcinos kokybės, nuo skiepijimo atlikimo terminų ir technikos, nuo vaiko sveikatos būklės. Nepakankamas imunitetas susidaro, jei vaikas skiepijamas tuoj po persirgtos kokios nors ligos arba suserga tuoj po skiepijimo.
60 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
Teigiama, kad per pastaruosius 200 metų medicinoje padaryti trys didžiausi atradimai: antiseptika, antibiotikai ir vakcinos. Vakcinacijos istorija yra labai sena. 1996 metais visame pasaulyje buvo minimas 200 metų skiepijimų jubiliejus. Skiepijimų dėka pasaulyje išnaikinti raupai, sėkmingai plėtojama poliomielito likvidavimo programa, rengiama tymų likvidavimo programa. Labai sumažėjo vaikų sergamumas stablige, raudonuke, difterija, kokliušu, bei kitomis ligomis, kurias galima valdyti skiepais.
1 – apsaugoti asmenį; 2 – kontroliuoti infekcinių ligų paplitimą visuomenėje. 1796 metais E.Dženeris pasiūlė pirmąjį efektyvų imunizacijos nuo raupų būdą skarifikacijos metodu, įskiepydamas į odą karvių raupų sukėlėją. Iš čia ir žodis „vakcina” (lot. vacca - karvė). L. Pasteras pirmasis pagamino gyvą vakciną. Imunoprofilaktikos pradžia Lietuvoje siejama su profesoriumi J. Franku, kuris pirmasis skaitė paskaitas apie infekcinių ligų kliniką, profilaktiką ir pradėjo skiepyti nuo raupų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta kurti moderni nacionalinė imunoprofilaktikos sistema, atitinkanti šiuolaikinius tarptautinius standartus. Lietuvos Respublikos SAM iniciatyva 1991 metais buvo įsteigtas Respublikinis imunoprofilaktikos centras (RIC), kuriam patikėta organizuoti ir kontroliuoti visą imunoprofilaktikos darbą Lietuvoje. Šis darbas dabar organizuotas pagal PSO išplėstinės imunoprofilaktikos programos kriterijus. Siekiama išplėsti imunizacijos apimtis, derinami skiepijimų kalendoriai, pradėta skiepyti nuo raudonukės, A ir B hepatito, įsitraukiama į tarptautinių programų darbą. Vėliau šis centras tapo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro padaliniu. Šiuo metu užkrečiamųjų ligų profilaktikai naudojama daugiau kaip 30 vakcinų, serumų ir imunoglobulinų. Profilaktiškai skiepijama akušeriniuose skyriuose, poliklinikose, ambulatorijose. Visuose miestuose ir rajonuose veikia skiepų dokumentacijos kabinetai, juose sudaromi skiepijimų planai, registruoja atliekamus skiepijimus, šalutines reakcijas, pateikia informaciją į Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą. Vilniaus universiteto Pediatrijos centre organizuojami gydytojų tobulinimosi kursai imunoprofilaktikos tematika, konsultuojama skiepijimų klausimais. Stacionaro sąlygomis skiepijami vaikai su sąlyginėmis kontraindikacijomis vakcinacijai, gydomos sunkesnės povakcininės reakcijos ir komplikacijos. Yra nustatyti profilaktinių skiepijimų vertinimo kriterijai. Pagrindinis iš jų – tai skiepijimų apimtys. Vertinamas procentas vaikų, paskiepytų vienerių ir dvejų metų amžiaus grupėse.
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
8 lentelė Skiepijimų Nacionalinės programos vakcinomis apimtys Lietuvoje1991-2001 metais (ULPKC, 2002)
Skiepijamos vakcinos 1991 m.
1992 m. 1993 m.
1994 m. 1995 m.
1996 m. 1997 m.
1998 m. 1999 m.
2000 m. 2001 m.
BCG (naujagimiai
87,4
93,9
97,6
95,9
96,6
98,4
98,4
99,1
99,3
99,0
99,3
Difterija ir stabligė (3 dozės 1 m. amžiaus vaikams)
74,9 86,3
86,8
87,2
90,4
92,1
92,2
93,5
93,1
93,6
94,7
Kokliušas (1 m. amžiaus vaikai) 73,2 77,6 83,1 83,4 89,0 91,2 90,0 93,1 93,0 93,5 94,6 Poliomielitas (1
79,7 88,3
86,3
87,9
89,3
92,3
94,8
96,6
96,9
96,9
97,5
Tymai (2 m. amžiaus vaikai) 85,7 89,0 91,8 92,7 93,7 96,3 95,9 96,5 96,9 97,0 97,4 Epideminis parotitas (2 m. amžiaus vaikai)
74,9 75,9
54,3
79,4
76,8
93,4
94,9
96,7
96,9
97,0
97,4
Raudonukė (2 m. amžiaus vaikai) – 79,0 43,7 74,8 88,8 94,7 94,4 95,6 96,8 97,0 97,4 Hepatitas B (naujagimiai) – – – – – – – 95,7 95,6 99,0
99,2
Iš lentelės matyti, kad paskiepytų vaikų padaugėjo.
Nuo 1992 metų Lietuvoje naudojamos Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, JAV pagamintos vakcinos. Pagrindinė kliūtis sėkmingam imunoprofilaktikos programos įgyvendinimui buvo lėšų, gaunamų iš biudžeto vakcinoms įsigyti, nepakankamumas.
Šiuo metu vaikai skiepijami pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. rugsėjo mėn. 23 įsakymu Nr. 464 patvirtintą planą.
Skiepijimo technika Prieš skiepijant bet kurią vakciną, būtina patikrinti:
62
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
ar kiekvienas vakcinos flakonas (gamykloje pripildytas švirkštas) turi standartinę etiketę? Jeigu etiketės nėra, vakcinos naudoti negalima; ar sausoms vakcinoms praskiesti yra gamintojo pateiktas skiediklis? Kitų, ne gamintojo pateiktų skiediklių, naudoti negalima; ar nepasibaigęs vakcinos galiojimo laikas? Ar nėra papildomų vakcinos galiojimo laiko apribojimų, susijusių su „šalčio grandinės” pažeidimais, vakciną transportuojant ar laikant? Apie tokius apribojimus praneša vakcinos tiekėjas arba juos gali nustatyti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Vakcinų su pasibaigusiu galiojimo laiku skiepyti negalima. Vakcinų galiojimo laikas nepratęsinėjamas. Jeigu įvyktų toks išskirtinis ir mažai tikėtinas atvejis, skiepijimų kabinete turi būti oficialus dokumentas, patvirtinantis galiojimo laiko pratęsimą; jeigu ant vakcinos pakuotės yra „šalčio grandinės” kontrolės indikatorius, ar jis nerodo vakcinos laikymo temperatūros režimo pažeidimų? Jeigu šių indikatorių spalva pakitusi ar išryškėja jų naudojimą draudžiantys užrašai, tokių vakcinų naudoti negalima; ar nepažeistas vakcinos flakonas? Jeigu yra bet kokių vakcinos flakono ar kamštuko pažeidimų, tokios vakcinos naudoti negalima; ar skystose bei praskiestose vakcinose nėra matomų drumzlių, neiš tirpstančių dribsnių? Skiepyti galima tik visiškai homogeniškos konsistencijos vakcinomis.
Vakcinos įskiepijamos per burną arba injekcijomis. Paprasčiausia ir patogiausia skiepyti per burną. Iš Lietuvos skiepijimo kalendoriuje numatytų vakcinų taip skiepijama tik OPV vakcina. OPV vakcinos lašai pipete ar specialiu lašintuvu įlašinami į burną. Vakcinos negalima lašinti ant cukraus ar į bet kokius kitus skysčius (pvz., arbatą, sultis), nes taip neįmanoma užtikrinti, kad bus įskiepyta reikiama vakcinos dozė. Į odą skiepijama BCG vakcina. Šiai vakcinai skiepyti naudojamas specialus mažas 0,1 ml tūrio švirkštas ir speciali adata. Rekomenduojama tokia skiepijimo technika: BCG vakcina įtraukiama į švirkštą. Nepatariama stipriai purtyti flakono su BCG vakcina, nes tai gali pakenkti vakcinai; BCG vakcina skiepijama į kairįjį žastą; švirkštas laikomas lygiagrečiai su vaiko ranka, beveik priglaustas prie odos, adatos smailuoju paviršiumi prie odos; adata įduriama į odą. Svarbu, kad adata būtų įdurta ne per giliai, nes antraip vakcina bus įskiepyta po oda. Įskiepijus BCG vakciną po oda, didesnė BCG abscesų ar limfadenitų tikimybė; vakcina įskiepijama lėtai spaudžiant švirkšto stūmoklį. Jeigu adata
63 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
taisyklingai įdurta į odą, jaučiamas švirkšto stūmoklio pasipriešinimas.
oda
poodis raumenys
1 pav. Vakcinos skiepijimas į odą (V.Usonis. Skiepų knyga, 2002 m.)
pakilimas („citrinos žievelė”).
Skiepijimo į odą technikos klaidos: įdūrus per giliai, adatai esant po oda, stūmoklio pasipriešinimo nėra. Tokiu atveju vakcinos injekciją būtina sustabdyti, pakoreguoti adatos poziciją taip, kad ji būtų įdurta į odą, ir baigti vakcinos dozės injekciją. Vakcinos dozė nedidinama; jeigu visa vakcinos dozė įskiepyta po oda, vaikas laikomas paskiepytu. Kitos dozės į odą skiepyti nereikia. Įskiepijus BCG vakciną per giliai, būtina apie tai perspėti tėvus ir jiems patarti kreiptis į pediatrą, jeigu atsirastų tokių povakcininių reiškinių kaip vietinis BCG abscesas ar limfadenitas. Po oda skiepijama gyvomis virusinėmis vakcinomis, tokiomis kaip MMR vakcina. Po oda vakcinos dažniausiai sušvirkščiamos į žastą, 25 mm ilgio adatomis. Rekomenduojama tokia skiepijimo technika: vaiko žastas suimamas ranka, pirštais kiek pakeliama oda numatomo skiepo vietoje;
64 VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
adata įduriama į pakeltą odą maždaug 45° kampu, apie pusę adatos ilgio; švirkšto pozicija fiksuojama ir vakcina lėtai sušvirkščiama, injekcijos vieta prispaudžiama vatos tamponėliu.
oda
poodis raumenys
2 pav. Vakcinos sušvirkštimas po oda (V.Usonis. Skiepų knyga, 2002 m.)
hepatito B. Kūdikiams į raumenis vakcinos švirkščiamos į šlaunis, į viršutinio šlaunies trečdalio priekinę šoninę sritį. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems į raumenis vakcinos švirkščiamos žasto srityje 25 mm ilgio adata. Vakcinų švirkšti į sėdmenis nerekomenduojama dėl kelių priežasčių: kūdikių raumenų masė sėdmenų srityje labai nedidelė, todėl rezorbcija gali būti nepakankama; anatomiškai netoli yra stambieji nervų kamienai.
65
VILNIAUS KOLEGIJA Sveikatos priežiūros fakultetas
oda
poodis
raumenys
3 pav. Vakcinos sušvirkštimas į raumenis (V.Usonis. Skiepų knyga, 2002 m.) Yüklə 0,73 Mb. Dostları ilə paylaş:
|