Vilniaus kolegija sveikatos priežIŪros fakultetas slaugos katedra



Yüklə 0,73 Mb.
Pdf görüntüsü
səhifə1/9
tarix25.03.2017
ölçüsü0,73 Mb.
  1   2   3   4   5   6   7   8   9

VILNIAUS KOLEGIJA 

 

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS 

SLAUGOS KATEDRA 

 

 

 

 

ALBINA PULKAUNINKIENĖ, RŪTA BUTKUVIENĖ, VIRGINIJA LAPINSKIENĖ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



 

VAIKŲ UŽKREČIAMOSIOS LIGOS. 

IMUNIZAVIMAS

 

 



Mokomoji knyga 

 

 



 

 

 



 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilnius, 2003 

 


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



TURINYS 

 

 



 

Pratarmė .................................................................................................................... 3 

 

VAIKŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ YPATYBĖS.  A. Pulkauninkienė ...............  5 

Tymai  ......................................................................................................................  5 

Raudonukė  ..............................................................................................................  9 

Skarlatina  ..............................................................................................................  11 

Vėjaraupiai ............................................................................................................  14 

Difterija   ................................................................................................................  17 

Kokliušas   ..............................................................................................................  24 

Epideminis parotitas  .............................................................................................  28 

Hemophilus influenzae B (HiB) infekcija .............................................................  30 

Gripas  ....................................................................................................................  32 

Meningokokinė infekcija. V. Lapinskienė .............................................................  38 

Infekcinės kilmės viduriavimas  R. Butkuvienė  ....................................................  43 

Rotaviruso sukeltas viduriavimas...........................................................................  45 

Kampilobakterijozė ...............................................................................................  48 

Ešerichiozė ............................................................................................................  49 

Šigeliozė ................................................................................................................  51 

Salmoneliozė .........................................................................................................  53 

Jersinijozė ..............................................................................................................  55 

Infekcinės kilmės viduriavimo diagnostika ..........................................................  56 

Infekcinės kilmės viduriavimo gydymas ir slauga ................................................  57 

Infekcinės kilmės viduriavimo profilaktika ..........................................................  60 

 

IMUNIZAVIMAS. A. Pulkauninkienė ................................................................  61 

Užkrečiamųjų ligų profilaktika .............................................................................  61 

Skiepijimai Nacionalinės imunoprofilaktikos programos 

numatytomis vakcinomis .......................................................................................  77 

LITERATŪRA ....................................................................................................... 97 

 

 

 



 

2


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



 

 

 



 

 

PRATARMĖ 

 

 

 



 

 

Mokymo  priemonė parengta pagal naująją mokymo programą, skirtą 



slaugytojų specialybės studentams. 

Skyriuje „Vaikų užkrečiamosios ligos” išsamiai aprašomas oro-lašiniu bei 

kitais būdais plintančių ligų paplitimas, etiologija, klinikiniai požymiai, 

diagnostika, komplikacijos, gydymas, slauga ir profilaktika. 

Skyriuje  „Imunizavimas” studentai supažindinami su vakcinacijos istorija. 

Aiškinamos skiepijimo taisyklės, vaikų vakcinavimo DTP, DT, tymų, epideminio 

parotito, raudonukės, poliomielito, hepatito B, BCG ir kitomis vakcinomis 

metodika. 

Pateikiamos 1994-2001m. sergamumo užkrečiamosiomis ligomis lentelės. 

 

 



 

 

 



 

 

 



 

 

 



 

 

 



Autorės 

 

3



VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



 

 

 



 

 

 



VAIKŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ YPATYBĖS 

 

 



 

 

 



 

Vaikų užkrečiamųjų ligų grupei priklauso tos ligos, kuriomis dažniausiai 

sergama vaikystėje: tymai, raudonukė, vėjaraupiai, kokliušas, epideminis parotitas, 

skarlatina, difterija. 

Dauguma šių ligų užsikrečiama oro lašiniu būdu. Tymais, vėjaraupiais 

galima užsikrėsti būnant net gana toli nuo ligonio, nes šių ligų virusai greitai plinta 

su oro srove. Vaikas, persirgęs užkrečiama liga, įgyja imunitetą, dažniausiai visam 

gyvenimui. Tam tikromis infekcinėmis ligomis gali nesirgti naujagimiai ir pirmų 

mėnesių kūdikiai, nes jie turi imunitetą, gautą iš šia liga persirgusios motinos. Toks 

imunitetas  v a d i n a m a s  pasyviuoju. Jis trunka 3-4 mėn., vėliau silpnėja ir 

visai išnyksta. Naujagimiai ir kūdikiai neturi imuniteto, todėl neatsparūs šioms 

infekcinėms ligoms: kokliušui, ŪVI, stafilokokų, streptokokų sukeltoms ligoms. 

Naujagimių ir kūdikių užkrečiamųjų ligų klinika labai sunki, dažnos 

komplikacijos. Procesas dažnai išplinta, apima visą organizmą. Užkrečiamai ligai 

plisti  įtakos turi ir metų laikas. Daugiau šiomis ligomis sergama rudenį, žiemą, 

ankstyvą pavasarį. Užkrečiamos ligos kartojasi epidemijomis: tymai – kas 2-4 m., 

skarlatina – kas 4-6 m., raudonukė – kas 3-5 m., kokliušas – kas 2-5 m. 

 

 



Tymai (morbilli) 

 

 



Ūmi infekcinė liga, kurią sukelia virusas. Jai būdinga temperatūros 

pakilimas, intoksikacija, katariniai reiškiniai, konjunktyvitas, maculo – papulinis 

bėrimas, kuriam išnykstant atsiranda pigmentacija. 

 

 



4

VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



Etiologija ir epidemiologija  

Tymus sukelia virusas, kuris aplinkoje greitai žūva. Infekcijos šaltinis yra 

sergantis tymais žmogus. Užsikrečiama oro lašiniu būdu, virusas patenka pro 

nosiaryklės ir akių gleivinę. Ligonis gali apkrėsti sveikuosius 3-5 dienas iki 

išbėrimo ir 5 dienas išbėrus. Virusas išsiskiria iš nosiaryklės su sekreto lašeliais, jie 

plinta kelių metrų nuotoliu. Su oro srove pro langus, duris, plyšius, ventiliatorius 

gali patekti į gretimas patalpas. 

Imlumas tymams yra labai didelis - apie 98%. Sirgusių tymais ar skiepytų 

gyva tymų vakcina motinų  kūdikiai  įgauna pasyvų imunitetą, kuris trunka 3-4 

mėnesius, kartais ir ilgiau. Šiam imunitetui silpnėjant kūdikis gali susirgti lengva 

tymų forma. 

Persirgusiems tymais asmenims susidaro pastovus imunitetas, nors 

retkarčiais gali būti ir kartotinių susirgimų. 

 

2 lentelė  



Sergamumas tymais 1994-2001 (absoliutūs skaičiai) 

 

Metai 



 

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 

Susirgusiųjų 

skaičius 

 

286 



 

191 


 

35 


 

30 


 

36 


 

23 


 

19 


 

 



 

Dažniau sirgo neskiepyti vaikai iki 1 metų amžiaus ir 13-14 metų vaikai. 

PSO duomenimis tymai ir šiandien tebėra pagrindinė mirčių priežastis tarp visų 

skiepijimais valdomų ligų. 

Dėl sudėtingos Lietuvos ekonominės situacijos mūsų šalyje dar 

neįgyvendinta PSO rekomendacija visus susirgimus tymais patvirtinti 

laboratoriniais tyrimais. Tai turi įtakos diagnostikos tikslumui. 

Tymams būdingas periodiškumas, liga kartojasi kas 2-4 metai. Dažniau 

sergama kovo – liepos mėnesiais. 

 

 



Klinika 

1. Inkubacinis periodas – nuo užsikrėtimo laiko iki išbėrimo pradžios - gali 

trukti 9-11 iki 18-20 dienų. 



2. Pradinis (katarinis) periodas tęsiasi 3-5 dienas. Pakyla temperatūra, 

atsiranda sloga, sausas, atkaklus kosulys, laringitas. Kartu pastebimas 

konjunktyvitas, akys ašaroja, bijo šviesos. Burnos gleivinė ir žiotys ryškiai 

hiperemiškos. 2-3 ligos dieną atsiranda būdingas tymų simptomas – ant 

hiperemiškos skruostų gleivinės, ant dantenų atsiranda smeigtuko galvutės ar 

aguonos grūdo dydžio balti, apjuosti raudonu apvadėliu bėrimo elementai, t.y. 

 

5


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

Filatovo – Kopliko dėmės. Beveik tuo pačiu metu ar tuoj po to ant kietojo ir 



minkštojo gomurio gleivinės atsiranda raudonos dėmės (enantema). 

3.  Bėrimo periodas prasideda 4-5-ą ligos dieną. Tai maculo – papulinis 

bėrimas, turintis tendenciją susilieti. Pirmą dieną pasirodo už ausų, ant nosies 

nugarėlės. Per parą greitai plinta ant veido, kaklo, pavieniai elementai gali 

pasirodyti ant krūtinės ir nugaros. 2-ą bėrimo dieną išberia krūtinę, nugarą, liemenį, 

3-ią  bėrimų dieną  bėrimas plinta rankose, kojose. Lieka neišberta tik padų oda ir 

pirštų galai. Būdingas tymų bruožas – bėrimo etapiškumas. Kartais bėrimas būna 

hemoraginis. Šiuo laikotarpiu sustiprėja kosulys, pakyla temperatūra. 4-5-ą bėrimų 

dieną temperatūra po truputį krenta. Kai išberia galūnes, pradeda nykti bėrimo 

elementai veide. 

4. Pigmentacijos periodas. Bėrimo elementai blyškėja, tampa rusvo 

atspalvio. Atsiranda smulkus odos pleiskanojimas. Gerėja bendra būklė, mažėja 

kosulys. Šis periodas gali tęstis vieną – pusantros savaitės. 

Nustatomos lengvos ir sunkios ligos formos. Mitiguoti tymai – tai lengva 

forma, kuria serga pirmo pusmečio kūdikiai, kurių pasyvus imunitetas jau 

nepakankamas. Temperatūros pakilimo gali ir nebūti. Filatovo – Kopliko bėrimo 

elementų irgi gali nebūti. Bėrimas negausus, blankus, nebūdingas bėrimo 

etapiškumas. Katariniai reiškiniai neryškūs. 

 

Komplikacijos 

 

Tymai dažniausiai komplikuojasi mažesniems, ypač iki 2 metų vaikams. Tai 

laringitas, tracheobronchitas, meningoencefalitas, plaučių uždegimas. 

 

 



Gydymas 

Sergantys tymais vaikai dažniausiai gydomi namuose. Į ligoninę guldomi 

vaikai iš vaikų namų, internatų, bendrabučių, blogų buities sąlygų, esant sunkiai 

komplikuotai ligos formai. 

Gulimas režimas skiriamas visą karščiavimo periodą ir pirmas 2-3 dienas 

kritus temperatūrai. 

Skiriamas simptominis gydymas. Esant komplikacijoms gydytojas skiria 

antibiotikus, vitaminus. 

 

Slauga 

 

Slaugytoja, susipažinusi su ligoniu, pasitarusi su gydytoju, ištyrusi slaugos 

problemas, vaiko gyvybines veiklas, sudaro slaugos planą. Pateikiamos dažnesnės 

slaugos problemos. 



 

I. Slaugos problemos: 

 

1. Ligos užkrečiamumas. 



 

6


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



2. Išskyros iš nosies, kosulys. 

 

3. Paraudusios, šviesai jautrios akys. 



 4. 

Karščiavimas. 

 

5. Galvos skausmas. 



 6. 

Sumažėjęs apetitas. 

 7. 

Individualios 



(amžius, lytis, psichoemocinė būsena). 

II. Slaugos tikslai: 

 

1. Vengti ligos išplitimo. 



 

2. Mažinti galvos skausmus. 

 

3. Apsaugoti nuo hipertermijos. 



 

4. Didinti apetitą. 

 

5. Slopinti kosulį. 



 

6. Išvengti ar laiku pastebėti beprasidedančias komplikacijas. 



 

III. Slaugytojos veiksmai 

1. Kad išvengtume ligos išplitimo vaiką izoliuoti nuo ligos pradžios ir dar 5 

dienas, atsiradus odos bėrimui. Slaugo slaugytoja arba namuose mama, kurią 

slaugos išmoko slaugytoja arba gydytojas. Patalpą, kurioje būna vaikas, dažnai 

vėdinti, (3-4 kartus per dieną) drėkinti orą, valyti drėgnu skuduru. Lankyti gali tik 

draugai, kurie jau persirgę tymais arba yra skiepyti tymų vakcina. 

2. Karščiuojantį vaiką laikyti lovoje, sudaryti ramią, saugią aplinką. Stengtis, 

kad vaikas pailsėtų dieną ir gerai išmiegotų naktį. Paskaityti jam knygą, žaisti su 

juo ramius žaidimus. Paguldyti taip, kad tiesioginiai saulės ar dirbtinos šviesos 

spinduliai nekristų  į akis ir nedirgintų. Akis plauti šiltu vandeniu ar ramunėlių 

nuoviru, sulašinti paskirtus vaistus. 

3. Dažnai (3-4 kartus per dieną) valyti nosį, išsiurbti gleives su guminiu 

balionėliu. Kas 2-4 valandas matuoti temperatūrą, esant 38,5-38,6

0

 informuoti 



gydytoją ir sugirdyti paskirtus vaistus. 

4. Aprengti laisvesniais medvilniniais rūbeliais, dažnai juos keisti. 

5. Maitinti įprastu, vaiko amžių atitinkančiu maistu, dažniau, mažesnėmis 

porcijomis. Dažniau girdyti šiltais gėrimais. 

6. Trumpai nukirpti nagus, stengtis, kad vaiko rankos nuolat būtų švarios. 

Pakeisti susitepusius drabužius ir patalynę. 

7. Padėti vaikui pasišlapinti ir pasituštinti. Apiplauti užpakaliuką.  

8. Stebėti vaiko būklę, informuoti gydytoją apie pasikeitusią vaiko savijautą. 

9. Bendrauti su vaiku ir jo artimaisiais, aiškinti apie ligos išplitimą, karantino 

reikšmę. Su tėvais aptarti profilaktinių skiepijimų atlikimo svarbą, mokyti mamą ir 

artimuosius vaiko slaugos. 

 Slaugytoja turi įvertinti sveikstančio vaiko būklę ir pasiektus rezultatus. 

 

 



 

7


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



Profilaktika 

Sergantis vaikas izoliuojamas 5 dienas nuo išbėrimo pradžios, o atsiradus 

komplikacijoms – 10 dienų. Patalpą, iš kurios vaikas izoliuojamas, būtina gerai 

išvėdinti ir drėgnai išvalyti. 

Vaikų įstaigoje (darželyje) skiriamas 21 dienos karantinas, skaičiuojant nuo 

ligonio izoliacijos. Jeigu visi kolektyvo vaikai skiepyti, karantinas neskiriamas. 

Specifinė tymų profilaktika yra aktyvi imunizacija gyvų tymų virusų 

vakcina.  



 

 

Raudonukė (rubeola) 

 

 



Tai  ūmi infekcinė liga, kuriai būdingas  į tymus panašus bėrimas, nežymūs 

katariniai reiškiniai, periferinių limfmazgių padidėjimas. 

 

Etiologija ir epidemiologija  

 

Raudonukę sukelia virusas. Infekcijos šaltinis – ligonis. Užsikrečiama oro 

lašiniu keliu. Ligonis užkrečia aplinkinius nuo ligos požymių atsiradimo ir dar 5 

dienas nuo bėrimo pradžios. Kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, jei jų mamos šia liga 

sirgusios arba buvo skiepytos, neserga, nes turi pasyvų transplacentinį imunitetą. 

Ypač raudonukė pavojinga nėščioms moterims, nes virusas sutrikdo vaisiaus 

brendimą ir  kūdikis gali gimti su įvairiais sklaidos trūkumais (katarakta, kurtumu, 

nesuaugusiu gomuriu, įgimta širdies yda, mikrocefalija). 

 

3 lentelė  



Sergamumas raudonuke 1994-2001 (absoliutūs skaičiai) 

 

Metai 



 

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 

Susirgusiųjų 

skaičius 

 

9740 



 

22269 


 

1321 


 

981 


 

960 


 

1322 


 

1304 


 

458 


 

 

 



Lietuvoje 1991-95 m. žymiai didėjo sergamumas raudonuke, 1994-95 metais 

įgavęs epidemijos pobūdį. Daugiau sergama vasario – birželio mėnesiais. Dažniau 

serga 7-9 metų vaikai. Didžioji dalis susirgimų raudonuke diagnozuota remiantis 

tik klinikiniais požymiais, jie nepatvirtinti serologiniais tyrimais, todėl ne visada 

gali  būti tikslūs. 

 

 



8

VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

 



Klinika 

Inkubacinis periodas gali trukti nuo 14 iki 21 dienos. Vaikui nežymiai pakyla 

temperatūra, atsiranda neryškūs katariniai reiškiniai padidėja pakaušio ir 

užpakaliniai kaklo limfmazgiai. Vaiką išberia staiga, iš pradžioje veidą, o po to, per 

porą valandų išberia visą  kūną. Bėrimas lokalizuojasi tiesiamuosiuose galūnių 

paviršiuose, apie sąnarius, nugaroje, ant sėdmenų. Bėrimas – tai rausvos dėmės, 

kurios vietomis virsta papulėmis. Oda nepakitusi, bėrimas nesusilieja ir laikosi 2-3 

dienas. Išnyksta nepalikdamas odos pigmentacijos ir pleiskanojimo. Kartais vaiką 

išberia, o katariniai požymiai būna visai neryškūs.  

Patognominis požymis – pakaušio ir užpakalinių kaklo limfmazgių 

padidėjimas. Jie padidėja iki 0,1-2,0 cm  dydžio, iki išbėrimo ir laikosi 2-3 savaites. 

 

Gydymas  



 

Simptominis – karščiuojančiam vaikui duodama antipiretikų, vitaminų. 

 

 

Slauga 

Slaugytoja susipažinusi su sergančiu vaiku, įvertina jo sveikatos būklę, 

pasitaria su gydytoju, numato slaugos problemas. Dažnai raudonuke sergančio 

vaiko būklė  būna gera ir slaugos nereikia. Pateikiamos dažnesnės slaugos 

problemos. 

 

I. Slaugos problemos: 

 

1. Sloga, kosulys. 



 2. 

Karščiavimas. 

 3. 

Bėrimas. 



 4. 

Padidėję sprando ir užpakaliniai kaklo limfmazgiai. 

 5. 

Individualios 



(amžius, lytis, psichoemocinė būsena). 

 

II. Slaugos tikslai: 

 

1. Sumažinti katarinius reiškinius. 



 

2. Sumažinti diskomfortą dėl bėrimo. 



 

III. Slaugytojos veiksmai 

1. Slaugomas namuose. Jį slaugo mama, kurią slaugos išmoko slaugytoja. 

2. Patalpą, kurioje būna vaikas, dažnai (3-4 kartus per dieną)  vėdinti, 

drėkinti orą, valyti drėgnu skuduru. Vaiką gali lankyti tik draugai, kurie jau 

persirgę raudonuke arba skiepyti. Nerekomenduojama sergantį vaiką lankyti 

nėščioms moterims. 

3. Karščiuojantį vaiką laikyti lovoje, sudaryti ramią, saugią aplinką. 

Paskaityti jam knygą, žaisti su juo ramius žaidimus. 

 

9


VILNIAUS KOLEGIJA  Sveikatos priežiūros fakultetas 

 

 



 

 

4. Maitinti įprastu, jo amžių atitinkančiu maistu, dažnai girdyti šiltais 



gėrimais. 

5. Dažnai valyti nosį, išsiurbti gleives guminiu balionėliu. 

6. Esant konjunktyvitui – akis plauti virintu vandeniu arba ramunėlių 

nuoviru. 

7. Matuoti temperatūrą, esant 38,5-38,6

0

 C informuoti gydytoją ir sugirdyti 



paskirtus vaistus.

 

8. Aprengti laisvesniais medvilniniais rūbeliais, dažnai juos keisti. Galima 



vaiką maudyti. 

9. Bendrauti su vaiku ir jo artimaisiais, aiškinti raudonukės pavojingumą 

nėščioms moterims, kalbėti apie skiepijimų atlikimo svarbą. 

 

 

 



Profilaktika  

Vaikams, bendravusiems su sergančiuoju, karantinas neskiriamas. Specifinė 

profilaktika – gyva raudonukės viruso vakcina.  

 

 



Skarlatina (scarlatina) 

 

 



Ūmi infekcinė liga, kuriai būdinga bendra organizmo intoksikacija, tonzilitas 

ir odos bėrimas. 

 

 

Epidemiologija ir etiologija 

Skarlatiną sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Infekcijos šaltinis 

– sergantis skarlatina asmuo. Užsikrečiama oro lašiniu būdu, taip pat per apkrėstą 

pieną, žaislus, daiktus. Persirgus įgyjamas imunitetas: antitoksinis – jis išsilaiko 8–

10 metų, o antimikrobinis – 3–4 metus, todėl galimi pakartotini susirgimai. Jei 

ligonis gydomas penicilinu, po 2-3 dienų kitų jau nebeužkrečia. 

Sergamumas skarlatina Lietuvoje nėra didelis. Dažniau serga 2-8 metų 

vaikai. Vaikai iki 2 metų serga retai, nes gauna iš motinos antitoksinį – 

antimikrobinį imunitetą. 

 

4 lentelė 



Sergamumas skarlatina 1994-2001 (absoliutūs skaičiai) 

 

Metai 



Kataloq: media -> uploads
uploads -> Российское общество дерматовенерологов и косметологов федеральные клинические рекомендации по ведению больных псориазом
uploads -> Российское общество дерматовенерологов и косметологов федеральные клинические рекомендации по ведению больных псориазом
uploads -> Российское общество дерматовенерологов и косметологов федеральные клинические рекомендации по ведению больных экземой
uploads -> Российское общество дерматовенерологов и косметологов федеральные клинические рекомендации по ведению больных экземой
uploads -> Хронический тонзиллит (книги и статьи из периодических изданий)
uploads -> Southeast Asia Gravity and Magnetics Interpretation
uploads -> Российское общество дерматовенерологов и косметологов федеральные клинические рекомендации по ведению больных урогенитальным кандидозом
uploads -> Российское общество дерматовенерологов и косметологов федеральные клинические рекомендации по ведению больных урогенитальным кандидозом

Yüklə 0,73 Mb.

Dostları ilə paylaş:
  1   2   3   4   5   6   7   8   9




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©azkurs.org 2020
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə